Žirnius augintojai ir giria, ir peikia

Plotai vėl pamažu didėja

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šiemet šalyje deklaruota 77 236,35 ha žirnių pasėlių – 2 767,89 ha daugiau nei pernai, kai buvo deklaruota 74 468,46 ha. Daugiausia žirnių per paskutinius penkerius metus Lietuvoje buvo auginama 2018-aisiais. Tada žemdirbiai buvo pasėję 112 713,49 ha žirnių.

Tradiciškai daugiausia žirnių auginama Biržų, Raseinių, Panevėžio, Mažeikų ir Anykščių rajonuose, o mažiausiai – Birštono, Pagėgių, Rietavo rajonuose.

„Ūkininko patarėjo“ kalbintų ūkininkų nuomonė dėl žirnių auginimo ir iš jų gaunamos naudos gerokai skyrėsi – vieni džiaugėsi, kad tai gera kultūra, duodanti naudos žemei ir pelno žemdirbiui, kiti žirnius vertino skeptiškai, esą pinigo iš jų nedaug, ir augina tik dėl žalinimo reikalavimų, sėjomainos.

Paklūsta reikalavimams

Alytaus rajone 2023 m. deklaruota 977,71 ha žirnių pasėlių. Vietinio LŪS skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininko Mariaus Gudaičio nuomone, žirnių augintojų būtų visai nedaug, jei ne Europos Sąjungos (ES) reikalavimai auginti ankštines kultūras. „Jas auginti yra nuostolinga. Auginau ne vienerius metus, tačiau patyriau tik nuostolių“, –redakcijai tvirtino M. Gudaitis.

Jo nuomonei pritarė ir Švenčionių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Rasa Čibirienė: „Žirniai, kaip grūdinė kultūra, nebūtų populiarūs, jei nebūtų ES reikalavimų. Šiemet ūkininkai, norėję dalyvauti gamybinėse veiklose, turėjo rinktis azotą kaupiančias kultūras. Daugelis rinkosi žirnius, ne dobilus, kiti – pupas. Tai nėra kultūra, kurią žemdirbiai augintų metai iš metų, tai yra reikalavimo pasekmė.“

Ir LŪS Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkės A. Asauskaitės-Kerienės teigimu, Šiaulių rajono ūkininkai nelabai nori auginti žirnių bijodami sugulimo, todėl dažniau renkasi pupas, kurių ir supirkimo punktų yra daugiau. Kai kurie, sumažindami riziką, augina ir pupas, ir žirnius, o kai kurie tik žirnius, su nuostata, kad nežinia, ar kuls.

„Išankstinius kontraktus dėl žirnių supirkimo rekomenduojama sudaryti 30 proc. savo derliaus, tačiau ir taip jie sudaromi retai, nes kultūra yra gana rizikinga. Kartais gali nelikti jokio derliaus, o tada jau ūkininkams tektų mokėti baudas. Žirnių kokybę labiausiai blogina vabalai. Pagraužti žirniai tampa pašariniais. Taip pat yra rizikų juos džiovinant – neretai nutinka taip, kad neteisingai džiovinami žirniai skyla per pusę, o pusė žirnio jau laikoma priemaiša“, – apie žirnius, kaip rizikingą kultūrą, ŪP kalbėjo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) Administracijos vadovė Jurgita Jankauskienė.

LGAA 2022 metų narių apklausos duomenimis, žirnių derlingumas 2022-aisiais buvo 2,79 t/ha. Lietuviški žirniai keliauja į tas šalis, kuriose jaučiamas augalinės kilmės baltymų trūkumas, – Indiją, Pakistaną ir kt.

Priderinti prie ūkio ritmo

A. Asauskaitė-Kerienė su vyru dirba 300 ha. Žirniais šiemet užsėjo apie 30 ha. Anot ūkininkės, žirniams skiria tokį plotą, kad derlių galėtų nuimti per porą dienų.

„Dėl sausros šį sezoną žirniai nepasiekė jiems būdingo aukščio. Nesu mačiusi, kad žydėtų kojos čiurnos aukštyje, todėl jie net sugulti negalėjo. Tačiau patys žirnių grūdai labai gražūs, nebuvo jokių vabalų, nereikėjo naudoti jokių insekticidų – tikriausiai todėl, kad anksti pasėjome. Tiesa, žirniuose, pasėtuose į žaliąjį pūdymą, buvo amarų“, – redakcijai pasakojo A. Asauskaitė-Kerienė.

Anot moters, derlius mažesnis nei ankstesniais metais, bet, atsižvelgus į tai, kokiomis sąlygomis žirniai augo, skųstis nereikia – byrėjo apie 3 t/ha. Geresniais metais ūkininkai prikuldavo 4,5–5 tonas.

A. Asauskaitė-Kerienė patikino, kad žirnius augina ne dėl žalinimo reikalavimo dalį laukų užsėti ankštinėmis kultūromis: „Radome agronominį, ekonominį ir savo ūkio specifikos kompromisą su augalais. Jau ne vienerius metus džiaugiamės nusistovėjusia sėjomainos ir darbų tvarka. Jos laikantis smagiai darbai dėliojasi ir nepervargstame. Jau nesibaiminu sugulusių žirnių. Priimu tai kaip normą, suprasdama augalo specifiką. Kiekvienam darbui reikia nusiteikti. Ko gero, nusiteikimas ir yra didžioji darbų sėkmės dalis, atnešanti naudos.“

Ūkyje A. Asauskaitė-Kerienė šešerius metus augina žirnių veislę ‘Ingrida’. Moteris ja patenkinta, tačiau nuolat ieškodama naujovių ir augalų, tinkančių žaliajam pūdymui, rado naują, perspektyvią veislę ‘Trendy’, kurią planuoja išbandyti kitąmet. „Užsėsime ne daugiau kaip 5 ha. Į tą patį lauką pasėsime ir dabar auginamą veislę, kad galėtume sugerinti jas ir įvertini“, – apie būsimą eksperimentą kalbėjo ūkininkė.

Moteris sakė nesirinkusi pupų dėl vėlyvo nukūlimo – baigiasi visi kūlimo darbai, prasideda sėja, o galvoje kasdien kirba mintis, gal jau pupas reikia kulti. Todėl visos auginamos kultūros yra priderintos prie jų ūkio ritmo.

Ūkininkė juokavo, kad šiemet javų supirkimo kainos tarsi linksmieji kalneliai – vieną dieną kyla, kitą – krenta į pažemes. „Yra buvę ir tokių atvejų, kad sutari vieną kainą išveždamas grūdus, o įvažiavus į elevatoriaus teritoriją, paaiškėja, kad ji jau pasikeitusi. Kartais 3 kartus per dieną gauname žinutes apie kainų pasikeitimus“, – supirkimo kainų nestabilumą konstatavo A. Asauskaitė-Kerienė.

Atsisakyti nežada

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 91, 2023 m. rugpjūčio 17 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Redakcijos ir Romo KISLERAVIČIAUS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.