Zita Dargienė: „Žemaitijos pienas“ privertė uždaryti pieno ūkį

Zita Dargienė: būtent po susitikimo su AB „Žemaitijos pienas“ vadovais su vyru ir nusprendėme atsisakyti visų pieninių karvių

Telšių rajono ūkininkų sąjungos (TRŪS) pirmininkė ūkininkė Zita Dargienė su vyru Dainiumi pradėjo likviduoti savo pieninių karvių bandą. Jų atsisakytų ir iš karto, bet stabdo įsipareigojimai nekeisti specializacijos dar trejus metus – pasinaudojant Europos Sąjungos (ES) parama ūkyje modernizuota pašarų gamyba. „Su vyru skaičiavome ilgai ir kruopščiai. Kitos išeities nematome“, – „Ūkininko patarėjui“ prisipažino Zita, neslėpdama, kad už gautas lėšas pirks mėsinių veršelių ir per porą metų tikisi iš jų išauginti 100 žindenių karvių. Atsisakę visų melžiamų karvių, Dargiai augins tik mėsinius galvijus.

Nuo 2007 metų Telšių rajono Degaičių kaime ūkininkaujantys Dargiai iki šio vasario laikė 80 melžiamų karvių, mėsinių galvijų, dirbo 200 ha žemės. Tačiau, pasak Zitos, pieno ūkį su vyru jau yra nusprendę likviduoti. „Tokį mūsų apsisprendimą lėmė „nesveikas“ pieno supirkimo kainų kritimas. Net nebegaila atsisakyti sunkaus pienininkystės verslo. Maždaug prieš mėnesį pardavėme pirmąjį karvių dešimtuką. Jei ne panaudota europinė parama ūkiui modernizuoti ir įsipareigojimas nekeisti ūkio specializacijos, parduotume visą bandą iš karto“, – kalbėjo ŪP pašnekovė. TRŪS vadovaujanti Z. Dargienė yra Lietuvos ūkininkų sąjungos Gyvulininkystės grupės pirmininkė.

Ūkininkė pasakojo, kad vasario pradžioje pienininkams pradėjus bruzdėti dėl sumažėjusių pieno supirkimo kainų, prasidėjus akcijoms, jai teko bendrauti, kartu su kitais ūkininkais derėtis su AB „Žemaitijos pienas“ vadovais. Pokalbis nuvylė ir nuliūdino.

„Kai buvo užklupusi 2008-ųjų krizė, supratome, kodėl buvo sumažintos pieno supirkimo kainos. Supratome ir 2014–2015 metais susiklosčiusią situaciją dėl Rusijos embargo. Netriukšmavome ir 2020-aisiais, prasidėjus COVID-19 pandemijai. Bet kodėl dabar prasidėjo ketvirtasis pieno supirkimo kainų mažinimas – neaišku. Klausiau to per susitikimą su pieno perdirbėjais. Aiškaus atsakymo nesulaukėme. Mums aiškino, neva perdirbėjai taip elgiasi žiūrėdami į situaciją ES, neva dėl sumažėjusio eksporto. Prašiau, kad suformuluotų bent keturis aiškius argumentus, kad išėjusi galėčiau žmonėms persakyti. Nepasakė“, – nusivylimo neslėpė TRŪS vadovė.

Būtent po susitikimo su „Žemaitijos pieno“ atstovais Z. Dargienė su vyru nusprendė atsisakyti visų pieninių karvių. Praėjus mėnesiui, kovo pradžioje, Dargiai nuomonės ir ketinimų nepakeitė – 10 karvių jau parduota. Likusiųjų irgi laukia toks pat likimas. „Reikalai nesitaiso į gerąją pusę. Pieno supirkimo kainos pakėlimas vienu ar dviem centais – ne išeitis, jei prieš tai kaina buvo sumažinta 10 centų“, – piktinosi Z. Dargienė. 

Ūkininkė tikisi, kad atsisakę pieninių karvių, pasilikę tik mėsinius galvijus, galės lengviau atsikvėpti. Ir uždirbti bus galima daugiau, dalyvaujant ekoschemose ir jomis naudojantis. Z. Dargienei neramu tik dėl vieno dalyko – galimo reikalavimo atkurti daugiametes pievas.

„Jei taip atsitiktų, ratas užsisuktų. Ką reikėtų daryti, pavyzdžiui, sumanius atsisakyti ir mėsinių galvijų, jau nebeaišku“, – svarstė ūkininkė. Z. Dargienė dabar turi aubrakų bandą. Ateityje galbūt rinktųsi ir kitų veislių, pavyzdžiui, limuzinų veislės mėsinius galvijus.

Dargiai iki šiol ūkininkavo ekologiškai, šios ūkininkavimo krypties neketina keisti. Būdami sutuoktiniai, Dargiai yra atskirai įregistravę pieno ir mėsinių galvijų ekologinius ūkius. Bet šeimos ūkis – bendras. 

ŪP korespondentė Dalia KARPAVIČIENĖ

Zitos DARGIENĖS nuotraukos

AB „Žemaitijos pienas“ reikalavimo įgyvendinimas

„Ūkininko patarėjas“ atsiprašo AB „Žemaitijos pienas“ už netikslumus.

Redakcija pateikia gautą pieno perdirbimo bendrovės reikalavimą.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.