Žmogus, kurio darbai tapo Lietuvos istorijos dalimi

Sugrąžinęs Lietuvą į olimpinę šeimą

A. Poviliūnas gimė 1951 m. rugpjūčio 10 d. Kaune, inžinieriaus Petro Poviliūno ir pedagogės Reginos Poviliūnienės šeimoje. Baigęs Lietuvos kūno kultūros institutą, jis dirbo dėstytoju, krepšinio treneriu ir sporto organizatoriumi. Tačiau svarbiausias jo gyvenimo etapas prasidėjo Lietuvai atkuriant savo valstybingumą. 1988 m. A. Poviliūnas vadovavo Lietuvos tautinio olimpinio komiteto atkūrimo darbo grupei. Tai buvo sudėtingas ir atsakingas kelias, kuriuo einant reikėjo ne tik sporto išmanymo, bet ir diplomatinės išminties, atkaklumo bei tvirto tikėjimo Lietuvos ateitimi.

Šių pastangų simboliu tapo 1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės, kai pasaulis po ilgų okupacijos metų išvydo Lietuvos sportininkus, žengiančius po savo valstybės trispalve. Tai buvo daugiau nei sporto pergalė – tai buvo laisvos Lietuvos sugrįžimo į pasaulį ženklas.

Dvidešimt ketverius metus vadovaudamas Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui, o šiandien būdamas jo Garbės prezidentu, A. Poviliūnas kūrė šiuolaikinio Lietuvos olimpinio sąjūdžio pamatus. Jis vadovavo Lietuvos olimpinėms delegacijoms, atstovavo mūsų šaliai tarptautinėse sporto organizacijose ir pelnė pagarbą kaip išmintingas, principingas ir toliaregiškas sporto diplomatas.

Kai sportas tampa lietuvybės ambasadoriumi

A. Poviliūnui sportas visada buvo daugiau nei rezultatai ar medaliai. Jis tikėjo, kad olimpinės vertybės ugdo žmogų, stiprina atsakomybę, pilietiškumą ir meilę savo valstybei. Todėl reikšmingą vietą jo gyvenime užėmė ir Pasaulio lietuvių sporto asociacijos veikla. Vadovaudamas asociacijai 2013–2020 m., o šiandien būdamas jos Garbės prezidentu, jis daug dėmesio skyrė tam, kad sportas taptų pasaulio lietuvius jungiančia jėga. Jam rūpėjo, kad įvairiuose žemynuose gyvenantys lietuviai išsaugotų gyvą ryšį su savo šaknimis – kalba, istorija, tradicijomis ir Lietuva. Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, tarptautiniai susitikimai ir bendri projektai tapo ne vien sporto renginiais. Jie virto lietuvybės šventėmis, kuriose susitinka skirtingų kartų ir skirtingų kraštų lietuviai.

Sportas čia tampa bendrystės kalba – jis padeda žmonėms iš naujo atrasti ryšį su Tėvyne, stiprina pasididžiavimą savo valstybe ir primena, kad Lietuva gyva visur, kur gyvena ją mylintys žmonės.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės ir kiti susitikimai daugeliui tampa proga iš naujo atrasti Lietuvą, sustiprinti ryšį su savo šaknimis ir dar kartą pajusti, kad Tėvynė laukia ne tik apsilankymų, bet ir kiekvieno mūsų darbų, idėjų bei meilės.

Didžiausias laimėjimas – žmonės ir Lietuva

A. Poviliūnas – socialinių mokslų daktaras, docentas, Lietuvos sporto universiteto garbės daktaras, Lietuvos olimpinės akademijos akademikas, daugelio knygų autorius ir bendraautoris. Už išskirtinius nuopelnus Lietuvai ir tarptautiniam olimpiniam judėjimui jis pelnė gausybę aukščiausių Lietuvos ir užsienio valstybių apdovanojimų.

A. Poviliūnas yra vienintelis Lietuvos sporto organizatorius, apdovanotas net aštuoniais ordinais. Tarp jų – Tarptautinio olimpinio komiteto Olimpinis ordinas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro ir Komandoro didysis kryžiai, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius, taip pat aukšti Lenkijos Respublikos ir Nyderlandų Karalystės valstybiniai apdovanojimai bei daugybė kitų Lietuvos ir tarptautinių organizacijų įvertinimų.

1999 m. A. Poviliūnas buvo išrinktas geriausiu XX a. Lietuvos sporto vadovu, o 2016 m. jam suteiktas Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardas. Šie įvertinimai liudija ne tik jo išskirtinius nuopelnus sportui, bet ir neįkainojamą indėlį į Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje, olimpinių vertybių puoselėjimą bei lietuvybės stiprinimą.

Kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus yra pasakęs: „A. Poviliūnas – išskirtinė asmenybė ne tik Lietuvos sporto istorijoje, bet ir pačios Lietuvos valstybės istorijoje.“ Šie žodžiai taikliai apibūdina žmogų, kurio darbai visada buvo grindžiami atsakomybe, profesionalumu ir ištikimybe Lietuvai.

Galbūt tai ir yra didžiausias A. Poviliūno gyvenimo darbas – ne tik sugrąžinti Lietuvos trispalvę į olimpines arenas, bet ir padėti pasaulio lietuviams išsaugoti savo širdyse Lietuvą. Nes valstybė stipri ne vien savo sienomis ar sporto pergalėmis – ji stipri tiek, kiek ją myli ir dėl jos dirba jos žmonės, kad ir kuriame pasaulio krašte jie gyventų.

Minint garbingą 75 metų jubiliejų belieka palinkėti A. Poviliūnui stiprios sveikatos, neišsenkančios energijos ir džiaugsmo matant, kaip jo puoselėtos olimpinės, pilietinės ir tautinės vertybės toliau vienija Lietuvą bei pasaulio lietuvius.

Valentinas ALEKSA