Žolė išdegusi, pieno supirkimo kaina – neatsigauna

„Padėtis Lietuvos pieno sektoriuje tikrai išlieka kritinė. Žalio pieno supirkimo kaina mažinama jau nuo 2022 metų rudens – nuo tol ji sumažėjo daugiau nei 30 proc. Lietuvoje ir toliau mažėja melžiamų karvių skaičius. Birželio 1 dieną, palyginti su praėjusių metų birželio 1-ąja, sumažėjo 5 120 karvių (2,2 proc.), karves laikančių ūkių sumažėjo 2 470 (10,6 proc.). 2023 m. mažėja ir pieno gamyba. Per 4 šių metų mėnesius, palyginus su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu, pieno gamyba sumažėjo 3,2 proc. Palyginti su Europos Sąjunga (ES), Lietuvoje ir Latvijoje pieno supirkimo kaina yra mažiausia.

2023 metų balandį ES vidutinė žalio pieno supirkimo kaina buvo 475,4 Eur/t, kai Lietuvoje – tik 379,15 Eur/t. Tai labai didelis skirtumas. Stebint ES pieno produktų rinką, matyti kainų stabilizavimasis. Liesų pieno miltų kaina paskutinį mėnesį šiek tiek didėjo. Sūrių kainos vis dar mažėja. Birželio 11 d. duomenimis, sviestas kainavo 470 Eur/100 kg, liesi pieno miltai – 251 Eur/100 kg, Edamo sūris – 398 Eur/100 kg.

Nors vidutinė pieno supirkimo kaina ES nuo šių metų pradžios krenta, pieno supirkimas, kad ir nežymiai, bet auga: per šių metų pirmuosius tris mėnesius, palyginus su 2022 metais, pieno supirkimas padidėjo 0,7 proc.

Po nemažai protesto akcijų ir mitingų Lietuvos Vyriausybė bandė kompensuoti pieno gamintojams nuostolius. Neatlikusi realių skaičiavimų paskyrė 8 mln. Eur iš Pereinamojo laikotarpio nacionalinės pagalbos lėšų, kurių buvo nutarusi šiemet nebemokėti. Parama buvo skirta ne visiems pieno gamintojams, kurie patyrė nuostolių, o tik tiems, kurie 2023 m. vasarį–kovą už parduodamą pieną gavo mažiau nei 35 ct/kg. Šis paskirstymas tik supykdė Lietuvos pieno gamintojus, o realios apčiuopiamos pagalbos nesuteikė.

Palyginus šių metų sausį–balandį su tuo pačiu 2022 m. laikotarpiu, Lietuvos pieno gamintojų pajamos sumažėjo 37 mln. Eur ir toliau mažėja.

Reaguodama į krizinę situaciją, Europos pieno taryba, kurios nare yra ir LPGA, siūlo skubiai aktyvuoti bendrosios žemės ūkio politikos priemonę – laisvanoriško laikino pieno gamybos mažinimo schemą. Pagal šią schemą pieno gamintojams, nusprendusiems joje dalyvauti, už kiekvieną perdirbti nepristatytą pieno kilogramą ribotą laiką būtų mokama kompensacija. Tokiu būdu per keletą mėnesių ES mastu pavyktų subalansuoti pieno paklausą su pasiūla, o pieno gamintojai gautų pajamų. Kadangi schema laikina, ji leistų pieno gamintojui pieno gamybą riboti laikinai, nesvarstant galimybės parduoti karves ir galutinai trauktis iš gamybos. Nors Lietuvoje bendras žalio pieno kiekis ir taip mažėja ir iš pirmojo žvilgsnio ši schema mums valstybės mastu atrodytų nepatraukli, visgi esame bendros ES rinkos dalimi ir situaciją turime vertinti ES mastu. Tokia schema jau sėkmingai suveikė 2016 m. – pieno gamintojams ji leido gauti pajamų ir išsaugoti gyvulius, o pieno kiekis visoje ES stabilizavosi. Lietuvos europarlamentaras Bronis Ropė jau kreipėsi į EK, ragindamas šią schemą aktyvuoti, deja, jo iniciatyva nesulaukia žemės ūkio ministro palaikymo.

Pieno gamintojams dėl padidėjusių energetinių, pašarų ir jų priedų kainų už pieną gaunama kaina nepadengia gamybos savikainos, todėl net ir didesni ūkiai traukiasi iš pieno gamybos. Šiemet pasijautė ir gamtinės negandos – dėl šalto pavasario, o vėliau ir dėl prasidėjusios sausros sumažėjo pagaminamų pašarų kiekis, dalis ūkių net nepradėjo ruošti pašarų žiemai, kas rodo, kad rudenį karvių skaičius mažės dar drastiškiau. Net ir norint pasigaminti pašarų, daugelyje Lietuvos regionų susiduriama su problemomis – žalioji danga išdegusi, nėra ką šienauti.“

Redakcijos nuotrauka

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.