Žolinės šventė žydėjo po Žaliūkių malūno sparnais

Pasak šventės organizatorių, Žolinė – tarsi simbolinis slenkstis tarp vasaros ir rudens, susijęs ne tik su krikščioniškąja tradicija, bet ir žymintis svarbių vasaros darbų pabaigą.

Šventė prasidėjo Kanklių metams skirtos parodos pristatymu ir susitikimu su instrumentų meistru Albertu Martinaičiu.

„Aušros“ muziejuje liaudies muzikos instrumentai saugomi jau daugiau nei 100 metų. Rinkinyje sukaupta beveik keturios dešimtys kanklių.

Žaliūkių malūnininko troboje iki lapkričio 15 dienos eksponuojama 19 unikalių muziejaus rinkinyje saugomų kanklių – nuo archajiškų skobtinių iki tradicinių septynstygių ar devynstygių ir netgi 23 stygų citros pavyzdžio kanklių.

Lankytojai gali pamatyti ir naująsias kankles-klavikles, jas 1931 metais Šiauliuose pagal dailininko Gerardo Bagdonavičiaus projektą pagamino Jeronimas Jankauskas.

Naujausios rinkinio kanklės, skirtos Stanislavai Venclauskienei, padarytos A. Martinaičio, liudija paprotį kankles daryti, mirus artimam žmogui. Meistras daug metų puoselėja šią tradiciją: kankles dedikuoja ne tik artimiesiems, bet ir Lietuvos šviesuoliams.

A. Martinaitis malūnininko troboje pasakojo apie daromas kankles, spalvingas jų istorijas. Kanklių per kelis dešimtmečius yra padaręs per 1 500. Meistro kanklės groja įvairiose pasaulio vietose. Šiuo instrumentu susižavėjusi buvusio Japonijos ambasadoriaus Lietuvoje žmona Yuko Yamasaki net įkūrė lietuviškų kanklių mylėtojų klubą Japonijoje.

Po susitikimo troboje meistras tęsė bendravimą lauke, prie malūno.

Žolinės dalyvius, žolynus, naujojo derliaus duoną palaimino Šiaulių dekanato dekanas Gintaras Antanas Jonikas.

Žolinėje dalyvavo kantičkinių giesmių giedotojai iš Žalpių (Kelmės r.), folkloro ansamblis „Klėčia“ iš Kirnaičių (Joniškio r.), folkloro ansamblis „Gerviki“ iš Raudėnų (Šiaulių r.), klubo „Židinys“ kapela ir ansamblis „Siautulys“ iš Šiaulių, romansų atlikėjų grupė „Ašalia“ (Joniškis).

Tautosakos lobiais dalijosi folkloro ansamblio „Gerviki“ vadovė Jovita Lubienė. Žolinės dalyviai sužinojo, ką reikia sudėti į žolynų puokštę, kad visi ateinantys metai būtų sėkmingi – kiekvienas nuskintas augalas turi savo reikšmę.

Buvo galima jodinėti žirgais, žaisti įvairiausius žaidimus, suptis, vaikščioti kojūkais, pabandyti malti miltus rankinėmis girnomis, pasidžiaugti gyvūnais, padūkti ant šieno ir užsiimti daugybe kitų veiklų.

Perpublikuota iš „Šiaulių kraštas“

Gintarės Daknytės nuotr.