Ashburn +35,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 22 Bir 2024
Ashburn +35,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 22 Bir 2024

Dalia KARPAVIČIENĖ
ŪP korespondentė
 

Žolių sėklininkystė – lazda dviem galais

2024/04/06


Lietuvos ūkininkų sąjungos Skuodo skyriaus pirmininkas Andrius Narmontas ne vienerius metus augina sėklines žolines kultūras. Pradėjęs nuo raudonųjų dobilų, ūkininkas dabar dar sėja pašarinių motiejukų, baltųjų dobilų, baltųjų garstyčių. Pasak patyrusio ūkininko, žolių sėklininkystę galima palyginti su lazda, kuri visuomet turi du galus. Užsiimantieji šia specifine veikla susiduria su nemažai iššūkių, problemų, tačiau žolių sėklininkystė prieš tradicines kultūras turi ir nemažai privalumų.

„Užsikabino“ už raudonųjų dobilų

Skuodo r. ūkininkaujantis A. Narmontas ilgus metus augino tradicines kultūras, tokias, kaip javai, ankštinės kultūros, rapsai. Dalis ūkio buvo ekologinis.

„Pirmiausia savo ūkyje pradėjau auginti raudonuosius dobilus sėklai, stengdamasis gelbėti dirvožemį nuo vadinamosios degradacijos. Ekologiškai ūkininkaujant, dirvožemis skursta. Raudonieji dobilai, manau, apskritai yra stebuklingas augalas. Jie labai atgaivina dirvožemį, o kadangi metus žemė nejudinama, tai prikaupia ir didžiulius kiekius azoto“, – apie pasirinkimą auginti sėklines žolines kultūras pasakojo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Pirmieji metai buvo sėkmingi, ūkininkas sulaukė nepaprastai gero derliaus. Taip ir „užsikabino“ už šios kultūros. Palengva didino plotus. Pasvarstęs, nusprendė pasėti ką nors iš varpinių žolių. Pasirinko lietuvišką augalą – pašarinį motiejuką, su kuriuo iki šiol draugauja – sėja iki 180 ha. Tik raudonųjų dobilų jau nebeaugina, yra pakeitęs į baltuosius. Pastarąją kultūrą auginti yra kur kas sunkiau, tačiau ji ir vertingesnė už raudonuosius dobilus, nes sugeba dirvožemyje sukaupti dar daugiau azoto. Kasmet A. Narmontas sėja apie 60 ha baltųjų dobilų.

Skuodiškio laukuose apie 60 ha plote dar auginamos baltosios garstyčios. Anksčiau sėdavo juodųjų garstyčių, facelijų. „Javams lieka tik apie 100 ha. Jie kaip lydimieji augalai, į kuriuos reikia įsėti žolę. Savo turimą žemę esu padalijęs į šešias dalis po 60 ha. Į žieminius kviečius šį pavasarį, kai dar buvo šalnos, įsėjau baltuosius dobilus. Jie jau pradeda ir dygti. Motiejukus sėju į vasarines kultūras – arba į avižas, arba į garstyčias. Per kelerius metus sėjimo technologiją išgryninau, todėl ir ateityje draugausiu su žolėmis, su sėklininkyste“, – užtikrintai kalbėjo ūkininkas.

bitine facelija
Bitinės facelijos savo grožiu ir kvapu vilioja ne tik bites, bet ir praeivius.

Specifinis ir auginimas, ir nuėmimas

Žolinių sėklinių augalų auginimas ir derliaus nuėmimas, pasak A. Narmonto, labai skiriasi nuo tradicinių, įprastų kultūrų. Tik pradėjęs užsiimti žolinių seklinių augalų auginimu, ūkininkas sėklas sėdavo paprastomis sėjamosiomis. Pirmiausia būdavo išberiami javai, o iš paskos atskirai sėjama žolė. Dabar A. Narmontas jau yra įsigijęs specialią sėjamąją, todėl turi galimybę pasėti iš karto ir javus, ir žoles, į 30 cm viena nuo kitos nutolusias eilutes. Dėl to žymiai pagerėja pasėlis.

Nevienodai dėmesio, priežiūros reikalauja ir atskiros žolės. Jei motiejukai, pasak ūkininko, nereikli kultūra, tai baltieji dobilai – visiška priešingybė. Lietuvoje kol kas nėra baltiesiems dobilams skirtų registruotų herbicidų, sunku kovoti su piktžolėmis. Problemiškas, nenuspėjamas ir sėklų užmezgimas.

motiejukai
Motiejukai prieš kūlimą džiovinami pradalgėse.

Ūkininkas teigė, kad baltieji dobilai, esant tinkamoms sąlygoms, gali žydėti labai gražiai, bet jeigu žydėjimo metu pasitaiko darganoti orai ir laukų nelanko bitės, sėklų tais metais nė neverta laukti, nors pasėlis ir puikiai atrodo. A. Narmontas draugauja su bitininkais, prašo į laukus atvežti avilių. Rekomenduotina 1 ha apgyvendinti porą bičių šeimynų, kad bitės apdulkintų dobilų žiedus. Gerais metais baltųjų dobilų derlius yra pasiekęs net 700 kg/ha, tačiau jau po metų byrėjo vos 35 kg/ha.

Pirmaisiais metais ūkininkas žoles kūlė įprastu javų kombainu. Tačiau greitai suprato, kad toks nuėmimo būdas – visai netinkamas. Pirmiausia – dėl didžiulių derliaus praradimų, sudėtingo paties nuėmimo proceso. „Daug visokių būdų išbandėme, domėjomės kitų šalių patirtimi, ypač gilias sėklininkystės tradicijas turinčia Danija, – pasakojo A. Narmontas. – Iš gausybės informacijos supratau, kad geriausias ir tinkamiausias būdas – sėklinę žolę pirmiausia nupjauti į pradalges ir padžiovinti iki sėklų atsiskyrimo. Specialią pradalginę šienapjovę parsisiunčiau iš Danijos, paprasta rotacinė netinka, nes išbarsto sėklas. Esu išbandęs ir rapsapjovę žolėms į pradalges pjauti. Bet ir toks būdas nepasiteisino dėl didžiulės žolės masės, storų pradalgių. Vėliau ant javų kūlimo kombaino tvirtinamas specialus rinktuvas, kuris surenka nupjautą žolę. Sėkla iš lauko parsivežama gerokai sausesnė, patiriami kur kas mažesni derliaus nuostoliai. Dabar jau turiu visą sėklininkystei reikalingą techniką.“

ŪP pašnekovas pažymėjo, kad auginant sėklines žolines kultūras yra ir privalumų: nereikia didelių sandėlių ar daug priekabų transportavimui.

Užauginti – ne visas darbas

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Viršelio nuotr. – Ūkininkas Andrius Narmontas su savo vaikais sėklinių garstyčių lauke.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis