ŽŪR ir LŽŪT jungtuvės. Ar įmanoma?

LŽŪT pirmininkas Jonas VILIONIS:

„ŽŪR prašosi susijungti, kad būtų galima kartu važiuoti į Briuselį ir visur kitur. Aš nunešiau premjerui segtuvą, kurio dokumentai liudija, kaip ŽŪR baliavoja už Kaimo tinklo pinigus, kaip ŽŪR vadovai gauna algas po 7 tūkst. Eur. Vilniuje jie – Arūnas Svitojus, Algis Baravykas ir Sigitas Dimaitis – turi tris atskirus kabinetus. Jie kabinetus turi ir Kaune, ir automobilius. Tuoj iš ŽŪR išstos ir ateis į LŽŪT Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA), kitos asociacijos, tai pas juos liks tik „sliekai“, „vynuogės“, kredito unijos, kurios neatstovauja žemės ūkiui. ŽŪR tas pats, jie nesuka galvos, organizuoja buterbrodinius kursus, gaudami iš valstybės 380 tūkst. Eur žemdirbių asociacijoms išlaikyti ir tiems buterbrodiniams mokymams, bei juokiasi iš visų. Aš jau 30 metų „atpyliau“ asociacijoje ir nė karto nė euro negavau, dabar dar ir pats pervesiu LŽŪT tam tikrą sumą, kad ji galėtų išlaikyti vieną darbuotoją. Gal tada, kai bus įstatymuose suteikta galimybė ūkininkams sumokėti po 1 Eur/ha, atsiras daugiau pinigų LŽŪT išlaikyti. Jau anksčiau tas sumanymas buvo beveik įgyvendintas, bet tuomet buvęs Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Andriejus Stančikas apskundė teismui ir viskas dingo.

Ministras Ignas Hofmanas pasakė ŽŪR, kad reikia dirbti bendrai. Dabar LŽŪT jungia 11 asociacijų, o ŽŪR – 40 buterbrodinių asociacijų. Kaip su jais galima susijungti, juk jie išsirinks vadovais S. Dimaitį, A. Svitojų... Ko mums ten eiti? Jie visi yra nupirkti, mums nėra jokio tikslo būti su jais. Ir susitikęs su prezidento patarėjais pasakiau, kad į jokius bendrus darbus kartu su ŽŪR mes neisime, gali kviestis juos atskirai, kalbėtis, jei turi apie ką. LŽŪT gretose yra mėsos, grūdų augintojų, pieno gamintojų organizacijos, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA), ateina naujos asociacijos, todėl realiai žemės ūkiui sektoriui atstovaujame mes. Dėl to mes ir išstojome iš ŽŪR – būti ten nebebuvo prasmės.“

LŽŪBA generalinis direktorius Jonas SVIDERSKIS:

„Kad įvyktų kokios nors jungtuvės, to turi norėti abi pusės. Kol kas tokių ženklų nėra. Manau, pirmiausia noras turėtų pasirodyti iš ŽŪR. Tačiau jų varpinėje sėdi „išrinkti“ žmonės ir leidžia ne taikos ženklus, o priešingai – konfrontuojančius. ŽŪR, gaudami iš esmės „valdišką“ finansavimą, nesvarbu, ar tai tiesiogiai jiems skirtos lėšos, ar per įvairius projektus, tarnauja tiems, kas juos „maitina“, juos palaiko bet kokiose situacijose. Pamenate, kaip gyrė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą ir tuometį ministrą Kęstutį Navicką? O kas iš to išėjo?

Be to, ŽŪR atiduotas visų Lietuvos žemdirbių turtas – pastatas Kauno centre, tapęs pasipelnymo šaltiniu. Viso to neturi LŽŪT. Ji nepriklauso nuo jokių „valdiškų“ malonių, nesprendžia jokių problemų, neaktualių visai žemdirbių visuomenei, pvz., lietuviškos (daniškos) kiaulininkystės arba lietuviškos (vokiškos) veislininkystės. Jai tikriausiai svarbu visai kas kita.

Beje, ŽŪR nebūtų tapę Europos žemdirbių organizacijų COPA ir COGECA nariais, nes yra išlaikomi ne narių, o „valdiškomis“ lėšomis, jei ne tuomečio šviesaus atminimo „Kooperacijos kelias“ prezidento prof. Antano Stancevičiaus, tuometės Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkės Genutės Staliūnienės ir mano rekomendacijos. To prašė COPA ir COGECA. Nemanėme, kad susiklostys tokia situacija, kokia yra dabar. Nemanėme, kad ŽŪR taps valdžios institucijos – ŽŪM – neformaliu padaliniu. Dabar ŽŪR atstovai važinėja po Europą, JAV ir dalijasi atseit žemdirbių problemomis bei lūkesčiais.

Tad, kai ŽŪR varpinės interesai taps visuomeniniais, tada bus galima pradėti kalbėti apie jungtuves. Jau keleri metai ŽŪM stalčiuose guli Seimo KRK pavedimas peržiūrėti ŽŪR veiklą ir parengti įstatymų pataisas. Deja, eigos nėra.“

LŪS pirmininkas Raimundas JUKNEVIČIUS:

„Nežinau tokio scenarijaus ir kaip tai būtų įmanoma. Aišku, istoriškai pasižiūrėjus, taip jau yra buvę, kad Lietuvoje buvo ŽŪR ir tame pačiame pastate įsikūrusios visos kitos asociacijos, tarp jų ir LŪS, kaip skėtinė organizacija. Bet kaip tai galėtų atrodyti dabar? Kažkas panašaus į tai, kas jau irgi svarstoma labai plačiai, į galimybę Donaldui Trumpui sutaikyti Ukrainą ir Rusiją. Kai tokie pakankamai įtempti santykiai, akivaizdu, kad ŽŪR dabar reikia kažkokiu būdu šalia savęs matyti strategiją asociacijų veikloje, nes pastaruoju metu jiems galimai susiklostė ne pati geriausia ir politinė situacija. Tikriausiai iš jų pusės ir kyla iniciatyvos taikytis, ieškoti tarp politikų taikdarių, bet ar ŽŪR reikalingi LŽŪT, tikriausiai pati Taryba ir pasisakys.

Kol kas nebuvo kažkokių oficialių dokumentų ar pareiškimų, išskyrus tai, kad ŽŪR tokiais pareiškimais pasidalijo spaudos konferencijoje prieš susitikimą su premjeru Gintautu Palucku. Manau, kad tai jie padarė sąmoningai, tikėdamiesi, jog gaus iš politikų didesnį palaikymą ir galimai jų projektas bus įgyvendintas.“

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) prezidentas Aušrys MACIJAUSKAS:

„Ar susijungę sudarytume kažkokį naują darinį ar kaip kitaip būtų? Mes sakome, kad tokie ŽŪR, kokie yra šiandien, negali būti, jie žemdirbiams neatstovauja ir nėra žemdirbių savivaldos organas. Juose jokios savivaldos nėra, nes, visų pirma, nėra demokratiškų rinkimų. Jeigu nėra demokratiškų rinkimų, tai nėra savivaldos organizacija. Nežinau, kaip tokio tipo organizaciją pavadinti. Su tokia organizacija ne tik jungtis, bet ir bendradarbiauti mes negalime. Kol ŽŪR pirmininkas ir administracija yra ne renkami, o tik paskiriami, apie ką tada mes šnekame? Kol nėra demokratiškų rinkimų, tol nieko nebus. Ir aš asmeniškai esu dalyvavęs jų vadinamuosiuose rinkimuose, ir Jonas Talmantas, ir kiekvieną kartą tie rinkimai realiai neįvyksta, nes paskiriamas pirmininkas, kurį parenka ŽŪR administracija. Balsuoja ne žemdirbių organizacijos, o dirbtinai sukurtos netikros organizacijos, kurių vadovai dirba ŽŪR ar kitokiais būdais jos susietos su ŽŪR administracija.

Dar tada, kai mūsų asociacija buvo ŽŪR narė, susidarė situacija, kai nei LŽŪBA, nei LŪS, nei LGAA nebuvo ne tik valdymo organuose, bet mūsų nebuvo ir prezidiume, ir taryboje. Žemdirbius aptarnaujančios organizacijos buvo visiškai nustumtos į šalį nuo ŽŪR reikalų ir jų valdymo. Dažniausiai būdavo paskiriami žmonės, kurie su žemės ūkiu neturi nieko bendro. Tada mes ir pasitraukėme iš ŽŪR, kadangi jie visiškai neatstovauja žemdirbiams. Nuo to laiko niekas nepasikeitė. ŽŪR valdymo organų rinkimai yra tokie pat „demokratiški“ kaip ir Baltarusijoje.“

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos vadovas Dainius KIŽAUSKAS:

„ŽŪR apie vienybę kalba, kai jaučia, kad ateina riesti laikai. Mes kaip tik norime, jog iš ŽŪR būtų atimtas finansavimas ir jie taptų normalia žemdirbiams atstovaujančia organizacija. Nes šiandien jie yra fiktyvūs, parazitiniai, gyvenantys iš valstybinių institucijų gaunamų lėšų.

Apie jungimąsi kalbos nebuvo ir niekada nebus, nes nelygiomis teisėmis gyvename – vieni gauna išmokas iš valstybės biudžeto, o kiti verčiasi iš nario mokesčio. Jungtuvės, deja, nenusimato ir apie jas nėra net kalbų, bent iš LŽŪT pusės. Dabar pilnatis ir, ko gero, todėl kažkam taip susišvietė.

Kaip bebūtų liūdna pripažinti, su ŽŪR mums – ne pakeliui. To nepasakyčiau apie žemdirbių organizacijas, bet jos pačios turi priimti sprendimus išeiti iš ŽŪR. Ten yra keletas gyvų ir realių organizacijų, bet daugiau – apaugę raupais, nors visos save vadina nacionalinės svarbos dariniais, reiškia savo balsą, o ką jie gamina, ką parduoda, kam jie atstovauja – neaišku. Kai pradedi ieškoti atsakymų, supranti, kad – niekam.“

LMGAGA prezidentas Nerijus GRICIUS:

„Mūsų asociacija kol kas tebėra ŽŪR narė. Buvo siekis ir noras, kad ŽŪR ir LŽŪT susijungtų į vieną organizaciją ir taptų vienu stipriu bei aiškiu žemdirbių savivaldos balsu. Bet man vadovaujant LMGAGA daugiau nei metus susidarė tikrai tvirta nuomonė, kad to būti tikrai negali, neįmanoma, nes nebus bendro darbo, kadangi tai visiškai skirtingos institucijos. Rūmai aiškiai gina tik savo interesus, o ne žemdirbių, įsivelia į kitokius interesus, nei turėtų atstovauti. Teko stebėti ŽŪR vadovybės veiklą ir puikiai matome, kad jų atstovavimas organizacijoms, kurios yra ŽŪR sudėtyje, dažniau pasireiškia ne jų, bet ŽŪR pirmininko ir vicepirmininko interesų gynimu. Jeigu jiems dar mokamos didžiulės algos, o atstovauja tik savo interesams, tai ką jau bekalbėti... Matyt, taip šita organizacija gyvens ir toliau, kol gyvens. Mūsų asociacija palieka ŽŪR ir stosime į LŽŪT. Toks galutinis sprendimas jau priimtas, svarstymas vyko gana ilgą laiką – vos ne pusę metų. Ir kuo toliau, tuo daugiau abejonių kyla dėl ŽŪR. Ir paskutiniame ŽŪR susirinkime neišgirdome naudingų „po skėčiu esančioms“ organizacijoms pasiūlymų, o daugiau buvo sau naudingų sprendimų, kurie nėra šiandien itin svarbūs pridėtiniai dalykai.“

P. S. Redakcija norėjo išklausyti ir kitą pusę, bet ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas kalbėtis su ŪP atsisakė. Atsakymo į prašymą pakomentuoti galimą ŽŪR ir LŽŪT susijungimą iki pirmadienio priešpietės, kol laikraštis buvo rengiamas spaudai, nebuvome sulaukę ir iš ŽŪR pirmininko Arūno Svitojaus.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.