Žvėrelių augintojai kreipiasi į teismą dėl verslo uždraudimo: siekiama prisiteisti žala – rekordinė

2023 m. rugsėjį Seimui nusprendus uždrausti auginti kailinius žvėrelius iki 2027 m. ir kompensuoti ūkininkams po vieną eurą už žvėrelį, t.y. dešimtimis ar šimtais kartų mažiau nei kitose šalyse, pernai net 62 parlamentarai kreipėsi į Konstitucinį teismą.

Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos pirmininkas Česlovas Tallat-Kelpša teigia: “Praėjus pusmečiui po mūsų ūkio šakos uždraudimo, viešai paklausiau Prezidento Gitano Nausėdos, ar normalu, kad atėmus iš ūkininkų pragyvenimo šaltinį numatyta kompensuoti simboliniu vienu milijonu ir dar tikimasi, kad mes sugebėsime kaime sukurti naujus verslus. Šalies vadovas sutiko, kad kompensacijos kelia klausimų. Tikimės, kad po to, kai 62 Seimo narių grupė narių kreipėsi į Konstitucinį teismą, o naujasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pareiškė, kad kompensavimas tikrai nepakankamas, valstybės ir teisėsaugos institucijos atsakingai įvertins priimto įstatymo pasekmes ir mūsų patiriamą realią žalą dėl turto, investicijų ir pajamų praradimo. Juolab, kad iki 2022 m. kailinių žvėrelių auginimas buvo skatinamas valstybės kaip prioritetinė žemės ūkio šaka”.

48 ūkius atstovaujantis advokatų kontoros “HubLegal” advokatas, partneris Vytautas Kaklys, primena, jog “vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kompensacijai už verslo praradimą turi būti taikoma visiškos kompensacijos taisyklė, reikalaujanti atlyginti visą turto rinkos vertę ir visus verslo netekimo nuostolius. Įstatymų leidėjas, nusprendęs kailinės žvėrininkystės verslą uždrausti, ūkininkams verslo vertės nekompensavo, numatė tik simbolines kompensacijas, neatitinkančias verslo vertės dešimtį ar net šimtą kartų“.

V. Kaklys primena, kad priėmus įstatymą, jo atitikimu Konstitucijai suabejojo net 62 Seimo nariai. Konstitucinis Teismas Seimo narių prašymą priėmė ir nagrinės artimiausiu metu.

Pasak teisininko, ekspertai mato fundamentalių teisių normų, įtvirtintų ES Pagrindinių Teisių Chartijos 16 str. (laisvė užsiimti verslu), 17 str. (teisė į nuosavybę), Europos Žmogaus Teisių Konvencijos Pirmojo protokolo 1 str. (nuosavybės apsauga) bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. 3 d. (nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama), 46 str. 1 d. (Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva), 46 str. 3 d. (valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei), 48 str. 1 d. (kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą), 29 str. 1 d. (įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs), pažeidimus.

Konstitucinis Teismas pasisakys ir dėl konstitucinių proporcingumo, teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos, lygiateisiškumo principų bei atviros visuomenės imperatyvo pažeidimų, kuriuos ištirti prašo Seimo nariai.

Buvusios LR Vyriausybės pasiūlyta nuo vieno iki trijų milijonų bendra visiems ūkiams kompensacijoms suma 2023 m. šokiravo ūkininkus. Buvo kreiptasi į buvusią Premjerę Ingridą Šimonytę, LR Žemės ūkio ministeriją dėl galimybės pakeisti sprendimą. Kaip teigia kanadines audines auginantis Arvydas Karpys, “Vidutiniškai į šeimos ūkį, kuriame auginama iki 10 tūkst. kanadinių audinių, yra investuota apie 0,5 mln eurų. Audinių narvai su stoginėmis, mėšlo surinkimo sistemos, pašarų, kailių apdirbimo cechai niekaip negalės būti pritaikyti kitoms veikloms, nebent tam tikros dalys parduotos kaip metalo laužas. Kompensacija pusę milijono į verslą investavusiam ūkininkui – 10 – 30 tūkst. eurų. Su tokia suma ne tik neįmanoma planuoti persiorientavimo į kitokį ūkininkavimą, bet ir neįsivaizduoju, kaip įmanoma atsitiesti finansiškai patyrus tokius nuostolius”. 

Informacijos vadybos centro informacija