Žvilgsnis iš Ukrainos ūkių: ką auginti apsimoka?

Neseniai rašėme apie problemas, su kuriomis susiduria Europos Sąjungos (ES) ūkininkai dėl konkurencijos su kolegomis iš Ukrainos. Šiandien apžvelgiame, kaip situacija atrodo iš Ukrainos pusės.

Nauja kryptis

Ukraina konkuruoja su ES kviečių auginimo ir pardavimo srityje, tačiau šį sezoną situacija keičiasi. Apie tai forumo „Grūdai ir perdirbimas: plėtra nepaisant karo – 2024“ metu kalbėjo grūdinių ir nišinių augalų rinkos analitikai.

Jurijus Havryliukas, „Barva Invest“ veiklos partneris:

„Šiais metais Ispanija jaučia didelę Ukrainos kviečių paklausą, nes Europos rinkose šiandien neužtenka kokybiškų grūdų. Dėl nepalankių drėgnų orų Europoje sumažėjo derlius ir pablogėjo kviečių kokybė. Prancūzija yra pagrindinė grynoji kviečių eksportuotoja į ES, ypač į Ispaniją, tačiau šalis patyrė prancūziškų kviečių kokybės problemų, todėl jai reikia alternatyvos“.

Paskutiniais skaičiavimais, derlius ES sumažėjo 11 mln. tonų – nuo ​​135 mln. t iki 124 mln. t. Tačiau Europa turi tam tikras vidaus prekybos taisykles. Pirmiausia jie aprūpina kaimynines šalis, realizuoja vidaus eksportą ir lygiagrečiai, jau po Naujųjų metų, aktyviau veža grūdus už ES ribų. Prancūzijos eksportas, kuris į kaimynines šalis turėtų siekti apie 6 mln. tonų, išlieka, o pirmiausia nukenčia apimtys už ES ribų. Ir kaip tik šioje kryptyje Ukraina jaučia mažesnę konkurenciją.

Pagrindiniai konkurentai

Kanada yra viena iš pagrindinių Ukrainos pasaulinių konkurentų kviečių eksporto srityje. Ji gana aktyviai augina šią kultūrą ir eksportuoja ištisus metus. Pagrindinė šalis, į kurią Kanada daugiausiai veža kviečių, yra Kinija, tačiau ši produkcija eksportuojama ir į kitas Azijos valstybes. Nedidelė dalis produkcijos gali patekti ir į ES.

Jurijus Havryliukas, „Barva Invest“ veiklos partneris:

„Australija laikosi gana griežtų bet kokių grūdinių kultūrų auginimo sąlygų. Bet kartą per kelerius metus šalyje įvyksta su orais susijusi nelaimė. Todėl ūkininkai negali užauginti pakankamai kviečių, kasmet jų apimtys siekia 20-45 mln.t. Australija pradeda eksportuoti jau po Naujųjų metų, pirmiausia aprūpindama Azijos rinkas, tačiau aktyvios paklausos laikotarpiu, kurio šį sezoną, deja, neturime, Australija gali eksportuoti net į Viduržemio jūros baseiną“.

Ukraina konkuruoja ir su Rusija dėl kviečių rinkos. Nors ES teritorijoje galioja sankcijos grūdams, aliejingiesiems augalams ir perdirbtiems produktams iš Rusijos, šalis agresorė tiekia kviečius Šiaurės Afrikai ir Egiptui.

Turkija taip pat aktyviai dalyvauja kviečių ir miltų rinkoje. Ir prieš kelis mėnesius ji uždraudė importuoti kviečius, turėdama tikslą remti savo vietinį gamintoją, kad kainos būtų mažos.

Savi niuansai

Tačiau šioje Turkijos politikoje galima aptikti tam tikrų spragų, leidžiančių apeiti draudimus, o kai kurios šalys sėkmingai tuo naudojasi. Turkija turi laisvąsias ekonomines zonas, be to, turi muitinės zoną, kurioje yra elevatoriai ir malūnai. O Rusija ten aktyviai importuoja kviečius, grūdai perdirbami į miltus, kurie patenka pas galutinį pirkėją. Preliminariais skaičiavimais, elevatorių pajėgumų šiose zonose pakanka 700 tūkst. tonų, nors Rusija vien per rugpjūtį į Turkiją eksportavo apie 1,1 mln. tonų kviečių.

Įdomu ir tai, kad šiuo metu skirtumas tarp prancūziškų ir rusiškų kviečių kainų siekia 40 JAV dolerių, o tai yra nenormalus skirtumas. Tačiau tai atspindi situaciją, kai prancūzų ūkininkai praktiškai neturi galimybės parduoti savo kviečių. Be to, Prancūzijos uostai yra per mažai apkrauti – neoficialiomis žiniomis, jie perėjo prie 4 valandų darbo dienos. Ir aišku, kad tokia situacija truks neilgai – ji  gali pasikeisti, pradėjus brangti kviečiams.

Be to, daugelis perdirbėjų yra pasirengę mokėti už aukštos kokybės grūdus gerokai brangiau, nei dabartinė eksporto kaina.

Pardavimai ir savikaina

Tradiciškai kviečių kainų pikas Ukrainoje būna sausio mėnesį. Tačiau ekspertai perspėja žemės ūkio gamintojus, kad makroekonomika vaidina labai svarbų vaidmenį, o nuolat augti neįmanoma. Gamintojo noras išlaikyti ir neparduoti grūdų taip pat ne visada išprovokuoja begalinį kainų augimą.

Manoma, jog iki sausio mėn. kviečiai gali pabrangti dar 20 JAV dolerių. Jei Ukrainoje susiklostys bloga situacija su žiemkenčių sėja, gali vėl suintensyvėti prekyba rinkoje. O tai dar labiau paskatins kainų augimą, maždaug iki 30-35 JAV dolerių, t. y., bus svyravimų 10 JAV dolerių paklaidos ribose.

Nišinių kultūrų rinka

Rugiai, avižos, grikiai, soros ir žirniai Ukrainoje laikomi nišinėmis kultūromis. Šiandien nišinių augalų užauginama 213 000 tonų, o derliaus nuėmimo plotas – 71 000 hektarų. Tai 100 000 hektarų mažiau, nei prieš plataus masto karą.

Ilgalaikė rugių plotų mažėjimo tendencija prasidėjo po 2023 m., kai buvo įgyvendintos priemonės, siekiant paskatinti vartojimą vidaus rinkoje. Iki šiol vidaus rinkoje daugiausia suvartojama rugių. Tarptautinių organizacijų skaičiavimais, Ukraina neteko maždaug 19 proc. gyventojų. Žmonės yra išvykę arba iš dalies gyvena vyriausybės nekontroliuojamose teritorijose, todėl galima daryti prielaidą, kad rugių suvartojimas krito maždaug 19-20 proc.

Plotai, skirti avižoms auginti, daugiausia telkiasi vakaruose ir šiaurėje. Jų praktiškai nesumažėjo: prieš karą buvo 178 tūkst. hektarų, šiuo metu – 172 tūkst. ha. Tas pats pasakytina ir apie avižų gamybą – šiuo metu užauginama kiek mažiau nei pusė milijono tonų.

Grikiai – grynai vietinė kultūra, jų vartojimo rinka yra šalies viduje, beveik nieko neeksportuojama. O visi grikių auginimo pokyčiai paaiškinami tik situacija vidaus rinkoje. Nuo 2024 metų Ukraina didina grikių gamybą ir vartojimą. Apsėti plotai siekia 88 000 hektarų, o produkcijos lygis – 124 000 tonų.

Soros plotai susitelkę pietuose, tačiau būtent ten buvo prarasta daug derliaus – Chersono, Zaporožės ir Donecko srityse. Tuo pat metu kultūra pradėta auginti centrinėje Ukrainoje. Dėl to pasėlių plotai ir gamybos apimtys nepasikeitė.

Žirniai užima tik 20 proc. užima vidaus rinkos, o didžioji jų dalis yra eksportuojama. Dėl to ūkininkai turi daugiau galimybių padidinti gamybą.

Andriy Bilenky, nepriklausomas žemės ūkio rinkos analitikas:

„Dauguma žirnių auginimo plotų Ukrainoje buvo sutelkta pietuose, 2-3 regionai davė 40 proc. derliaus. Ir kaip tik šiuose regionuose patyrėme didelių nuostolių (Zaporožės ir Chersono regionuose). Todėl pirmaisiais karo metais žirnių plotai sumažėjo du kartus. Tačiau atnaujinome plotus Odesos ir Mykolaivo srityse. Būtent čia buvo užsėta 52 000 hektarų (beveik 25 proc. viso ploto) ir užauginta maždaug pusę milijono tonų žirnių“.

Rugiai, avižos ir grikiai beveik visiškai orientuoti į vidaus vartojimą, todėl nėra galimybės smarkiai padidinti produkcijos. O soros ir žirniai, atvirkščiai, labiau eksportuojami, o tai leidžia optimistiškai žvelgti į jų ateitį. Tik esant stabilioms didelėms užsienio rinkoms, galima eksportuoti produkciją ir didėja pasėlių skaičius šalies viduje. Jei kultūra orientuota tik į vidinį vartojimą, neverta tikėtis staigaus jos gamybos augimo, teigia analitikai.

Nišinių kultūrų eksportas

Šį sezoną kelių transportu buvo pervežta tik 1000 tonų produkcijos, t. y., nišinių augalų beveik neeksportuojama.

Pernai Ukraina labai nedidelį kiekį rugių – apie 600 tūkst. tonų – eksportavo į Lenkiją, kuri juos reeksportavo į kitas Europos šalis.

Ukraina avižų praktiškai neeksportuoja, tik 13 tūkst. t ribose, kitą sezoną planuojama 20 tūkst. t.

Per pastaruosius 10 metų dėl migracijos procesų Europoje išaugo žirnių, avinžirnių ir kitų ankštinių augalų vartojimas. Galima tikėtis, kad Europos grikių importas padidės dėl vis didesnio kiekio vartotojų persikėlimo į Europą, t. y. migracijos procesų. Ukrainoje grikių praktiškai neeksportuojama, automobilių keliais į ES buvo išvežta vos 2 tūkst. t.

Ukrainoje nuolat mažėja nišinių kultūrų pasėlių plotai ir produkcijos apimtys. Tačiau reikia suvokti, kad šios kultūros yra labai specifinės, sako ekspertai. Jos turi geresnes maržas, bet augintojai susiduria su daug didesne rizika.

Andriy Bilenky, nepriklausomas žemės ūkio rinkos analitikas:

„Laikotarpiu, kai pagrindinių javų pasėlių kaina yra didelė, ūkininkas labiau domisi javų auginimu. O tais laikotarpiais, kai grūdų kaina krenta, atsiranda susidomėjimas nišinėmis kultūromis. Tai yra, kai tik pamatysime perprodukciją, idealias oro sąlygas, o kukurūzų ir kviečių turėsime daug, galima teigti, kad per artimiausius 2-3 metus įvairių nišinių kultūrų gamyba bus padidinta“.

Kitaip sakant, ekspertų manymu, nišinės kultūros nepakeis pagrindinių, jos nepajėgs konkuruoti su monopolinėmis kultūromis. Tai tiesiog papildoma priemonė, leidžianti ūkininkui ne tik pagerinti sėjomainą, bet ir optimizuoti riziką.

Parengė Ričardas Čekutis