Naujojo Teritorijų planavimo įstatymo šimtadienis

Praėjo 100 dienų, kai įsigaliojo naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, leidžiantis supaprastinti, paspartinti, efektyvinti teritorijų planavimo procesą. 100 dienų nuo įstatymo įsigaliojimo – tinkamas laikas įvertinti, kas ir kaip pasikeitė. Mažinant biurokratinius kliudžius žmonėms statytis gyvenamuosius namus ir gerinant investicinę aplinką, atsisakyta planavimo pareigos perkėlimo sklypo vystytojui. Gyventojams ar verslininkams, norintiems vykdyti statybas žemės sklype, pakanka parengti projektinius pasiūlymus ir statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiga rengti detaliuosius planus numatyta savivaldybėms. Taip pat žmonėms ir verslui sudarytos sąlygos lengviau pakeisti žemės naudojimo pagrindinę paskirtį ar būdą, pertvarkyti sklypų ribas. Paprasčiau atliekamas ir specialiųjų žemės ir miško sąlygų nustatymas ar keitimas. Naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme apie 40 proc. sutrumpintos teritorijų planavimo dokumentų rengimo procedūros. Detaliojo plano rengimo procedūros trumpėjo nuo 125 iki 75 darbo dienų. Planavimo procese atsisakyta pasikartojančių vertinimų, pvz., sprendinių poveikio vertinimo ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (atsisakyta sprendinių poveikio vertinimo). Poveikio aplinkai vertinimo ir sveikatai vertinimo procesai atskirti nuo teritorijų planavimo ir gali vykti iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos, todėl gerokai sutrumpėjo dokumentų rengimas. Iki šiol parengti detalųjį planą užtrukdavo apie vienerius metus ir ilgiau, nuo šiol šis laikas neturėtų būti ilgesnis kaip 3–5 mėnesiai. Įstatyme atsisakyta nepasiteisinusio sklypinio planavimo principo, kai vienam sklypui būdavo rengiamas detalusis planas, todėl numatyta mažiausia planuojama teritorija yra kvartalas. Kvartalinis planavimas suteikia galimybę kompleksiškai spręsti teritorijos tvarkymo galimybes. Užtikrinant visuomenės interesus, numatyta galimybė susipažinti ir stebėti teritorijų planavimo procesą elektroninėje erdvėje. Šiam tikslui sukurta Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinė sistema (www.tpdris.lt). Žmonės į teritorijų planavimo procesus gali įsitraukti jau nuo pat pradžių ir stebėti, kaip rengiamas dokumentas. Iki šiol per metus Lietuvoje būdavo parengiama apie 2 500 detaliųjų planų, kurių daugelis buvo skirti žemės sklypo paskirties keitimui. Pagal naująjį Teritorijų planavimo įstatymą paskirtį pakeisti pagal bendrąjį planą užtrunka 10 darbo dienų ir tokių prašymų pakeisti paskirtį vien per pirmus 3 šių metų mėnesius savivaldybėse gauta apie 1 tūkst. Dėl paprastesnio reglamentavimo nekilnojamojo turto rinkoje atsirado daugiau žemės sklypų, skirtų statybai, dėl to kai kuriuose rajonuose (pvz., Vilniaus r.) žemės kaina net sumažėjo. Kauno miesto savivaldybės taryba praėjusią savaitę patvirtino Kauno miesto bendrąjį planą. Tai pirmasis bendrasis planas, atitinkantis naująjį Teritorijų planavimo įstatymą. Klaipėdos savivaldybė jau prieš gerą mėnesį pradėjo rengti du detaliuosius planus pagal naująjį įstatymą (36 ha ir 12 ha teritorijoms). Vilniaus miesto savivaldybė artimiausiu metu taip pat pradės rengti kvartalinius detaliuosius planus. Aplinkos ministerijos atliktos apklausos duomenimis, net 29 savivaldybės šiais metais planuoja pradėti savo savivaldybių teritorijų bendrųjų planų keitimo ar koregavimo darbus.

Visuomenės informavimo skyrius