Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +9,7 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Neonikotinoidai legalizuoti

2016/03/03


Augalininkystės tarnyba metė gelbėjimosi ratą šalies vasarinių rapsų augintojams

Europos Komisijai (EK) dvejiem metams uždraudus naudoti neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčius beicus (CRUISER ir MODESTO), šalyje alternatyvos neatsirado. Vasarinių rapsų plotai sumažėjo kone keturis kartus, o juos auginantiesiems derliaus savikaina gerokai padidėjo. Kadangi daugelis ES šalių išimties tvarka minėtus beicus vis tik naudojo, Lietuvos augalų apsaugos asociacija (Lietuvos ūkininkų sąjungos vardu) kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybą (VAT), prašydama tokią galimybę suteikti ir mūsų šalies žemdirbiams. Išnagrinėjusi esamą situaciją, VAT vasario 24 d. tokį leidimą davė: bus galima naudoti beicą CRUISER OSR ir įvežti MODESTO beicu apdorotą vasarinių rapsų sėklą. Tačiau per dvejus metus augalininkystės sektoriuje įvyko nemažai pokyčių. Tad „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, ar pastarasis VAT leidimas vasarinius rapsus sugrąžins į sėjomainas?

Draudimas su išlygomis EK, remdamasi Europos maisto saugos tarnybos ataskaitos teiginiais, kad neonikotinoidai kenkia bitėms ir kitiems vabzdžiams apdulkintojams, nuo 2013 m. gruodžio dvejiem metams buvo uždraudusi naudoti beicus, kurių veikliosios medžiagos priklauso šiai grupei. Taip pat uždrausta parduoti ir sėti minėtais augalų apsaugos produktais apdorotas sėklas (išskyrus šiltnamiams skirtas sėklas). Kaip teigia VAT direktorius Sergejus Fedotovas, pagal atitinkamą EB reglamento straipsnį, valstybės narės galėjo leisti 120 d. laikotarpiui naudoti šiuos augalų apsaugos produktus, jeigu neregistruoti analogiški chemikalai. Be to, per pastaruosius dvejus metus ES šalyse turėjo būti atliekami tyrimai galutiniams sprendimams priimti. „Pernai leidimus minėtais beicais apdoroti vasarinių rapsų sėklas ir jas sėti išdavė Latvija, Estija, Suomija, Rumunija, žieminių rapsų sėkloms apdoroti – Danija, Bulgarija, Rumunija, Jungtinė Karalystė. Šiemet analogiškus leidimus rapsų sėklai apdoroti išdavė Suomija ir Estija, o saulėgrąžų ir kukurūzų sėkloms – Rumunija, – teigia S. Fedotovas. – Tačiau nustatytos specialios rizikos mažinimo priemonės, o minėtų produktų saugotojai, tiekėjai ir naudotojai bus griežtai kontroliuojami. Numatoma atlikti per 100 patikrų.“

Lietuvoje mokslas įsijungs pavėluotai LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė patvirtina, kad daugelis ES šalių neonikotinoidų tyrimus atliko, tik Lietuvoje jiems vykdyti neskirta lėšų. Kai pernai rudenį Bonoje vyko ES šalių augalų apsaugos specialistų konferencija, vieningos nuomonės apie neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų kenksmingumą vabzdžiams apdulkintojams nebuvo. „Šiemet šiems beicams naudoti išduotas laikinas leidimas ir didieji sėklų tiekėjai šalies rinkoje – UAB „Dotnuvos projektai“ bei „Baltic Agro“ jais galės apdoroti vasarinių rapsų sėklą. Be to, tikimasi pradėti tirti neonikotinoidų likučius žieduose ir jų poveikį vabzdžiams apdulkintojams, – aiškina „ŪP“ dr. R. Semaškienė. – Tyrimai sudėtingi, išlaidų daug, tačiau vasarinių rapsų derlius be šių beicų sumažėja 30–40 proc. Dažnesni purškimai insekticidais aplinkai irgi kenkia, rapsų kenkėjai greitai įgyja atsparumą, juos sukontroliuoti ir sudėtinga, ir neekonomiška.“ Mokslininkės nuomone, augalininkystės sektoriaus veikla nuolat intensyvėja, tad prieš uždraudžiant bet kurį augalų apsaugos produktą būtina alternatyva. Tokie pokyčiai turi įtakos ir eksportui, ir perdirbėjams. Ūkiuose keičiasi sėjomainų struktūros, pasėliuose daugėja piktžolių, ligų ir kenkėjų, o sėklomis aprūpinančioms firmoms sunku nuspėti jų poreikius. VAT direktorius S. Fedotovas patvirtina, kad tokia išlyga padaryta tik šiam sezonui, nes galutinių sprendimų dėl neonikotinoidų EK dar nepriėmė. Šiuo metu Europos maisto saugos institucija vertina pateiktą naują informaciją (susijusią su rizika bitėms, naudojant minėtus augalų apsaugos produktus sėkloms beicuoti) ir planuoja konkrečias išvadas pateikti 2017 m. sausį.

Sėjomainose atsirado ankštiniai augalai Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius Aušrys Macijauskas nenusimena: nors vasarinių rapsų plotai sumažėjo kone keturis kartus, laukai nedirvonavo. Didėjo žieminių kviečių plotai, o atsiradus žalinimo reikalavimams, ankštiniais augalais apsėta per 200 tūkst. ha. Tačiau vasariniai rapsai labai reikalingi atsėti iššalusiems žieminiams rapsams. Pasak LGAA direktoriaus, kovas žieminiams rapsams gana pavojingas: dieną stipriai atšyla, naktį – pašąla ir besniegiai plotai gali nukentėti. Ši žiema nuostolių atnešė žieminių rapsų augintojams pietiniuose šalies rajonuose. „VAT sprendimas leisti naudoti neonikotinoidų turinčius beicus reikalingas, nors ir pavėluotas: gali trūkti sėklos. Po dvejų metų pertraukos didelių vilčių nėra, kad vasarinių rapsų plotai pasieks buvusį lygį“, – mano A. Macijauskas. UAB „Baltic Agro“ produktų vadovas sėkloms Henrikas Selezenevas patvirtina, kad jų įmonė ir „Dotnuvos projektai“ vasarinių rapsų sėklą jau beicuos neonikotinoidų turinčiais beicais ir patikslina, kad beicų normos nedidelės – apie 11,25 l/t. Tačiau VAT taip sustygavo kontrolę, kokią, vargu, ar taiko kitos ES šalys. Ar jų sėklų poreikis didės, H. Selezenevas abejoja, nes pernai rudenį žieminiais rapsais apsėta beveik 150 tūkst. ha. Jie ir derlingesni, ir pjūtis ankstyvesnė, ir aliejingumas didesnis. „Nuo sausio mėnesio šalčių nukentėjo tik Suvalkija, bet apie 130 tūkst. ha žieminių rapsų tikrai derės, – įsitikinęs „ŪP“ pašnekovas. – Blogiausiu atveju teks atsėti apie 20 tūkst. ha ir, kokius augalus pasirinks žemdirbiai, neaišku.“

Dėl vasarinių rapsų neliūdi Anot UAB „Vaizga“ biokuro gamyklos RAPSOILA direktoriaus Roberto Einorio, žaliavos rapsų metilo esteriui ir gliceroliui gaminti trūksta, konkurencija tarp supirkėjų gana stipri. Jie kasmet apie 17–18 tūkst. t rapsų superka iš aplinkinių ūkininkų. Pritrūkus sėklų, perkamas jau gatavas rapsų aliejus. „Rapsų derliaus supirkimo kainos ir pagaminto esterio kainos derinamos remiantis MATIF biržos duomenimis. Gaminant rapsų metilo esterį lieka išspaudų, kurias labai perka gyvulių augintojai (iš 1 t rapsų lieka apie 620 kg išspaudų)“, – tvirtina direktorius ir priduria, kad perdirbėjams žieminių rapsų sėklos vertingesnės, jų aliejingumas siekia apie 45 proc. UAB „Agrochema“ generalinio direktoriaus padėjėjas augalininkystei prof. habil. dr. Gvidas Šidlauskas irgi abejoja, kad vasariniai rapsai bus paklausūs tarp ūkininkų.Viską nulems žiemojimo sąlygos, supirkimo kainos ir dėmesys ankštiniams augalams, kurie pastaraisias metais labai išpopuliarėjo. „Sveikintina, nes ankštiniai augalai dirvą papildo azotu, jiems reikia mažai trąšų, kol kas ligų ir kenkėjų nedaug, be to, ir supirkimo kainos geros, – lygina vasarinius rapsus su kitais augalais G. Šidlauskas. – Kita vertus, eksportuotojai nuostolių nepatiria: mažiau rapsų, daugiau grūdų ir juos eksportuoti net geriau. Daugelis žemdirbių derliaus supirkimo sutartis jau sudarė, nors sėjomainose esminių pokyčių visada būna. Pastaruoju metu itin didelis dėmesys skiriamas žieminiams javams, mažėja miežių ir avižų pasėlių, mėginama auginti įvairius augalus biokurui gaminti.“ Profesoriaus nuomone, reikia saugoti gamtą, bites ir žmones, tik visos institucijos sprendimus turi suderinti taip, kad jie būtų visiems priimtini.

Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) pasėlių deklaravimo statistiniai duomenys rodo, kad 2013 m. žieminiais rapsais buvo apsėta 118,8 tūkst. ha, o vasariniais – 145,3 tūkst. ha. Tų pačių metų pabaigoje EK dvejiem metams uždraudė rapsų sėklas apdoroti neonikotinoidų grupės veik­liųjų medžiagų turinčiais beicais ir tada vasarinių rapsų plotai ėmė katastrofiškai mažėti. 2015 m. vasariniai rapsai užėmė tik 41,2 tūkst. ha! (Žieminiai – 122,5 tūkst. ha.)

Vanda BARONYTĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...