„NordBalt“ jungties vasaros darbų pabaigtuves vainikuoja kabelio traukimas po Kuršių mariomis

Šiandien ir rytoj atliekamas vienas sudėtingiausių šios vasaros „NordBalt“ kabelio darbų etapas – per du vamzdžius, nutiestus po Kuršių marių dugnu nuo Klaipėdos pramonės rajono iki Alksnynės, bus ištrauktas daugiau kaip pusantro kilometro ilgio kabelis. Specialūs vamzdžiai po Kuršių mariomis buvo pakloti dar praėjusių metų rudenį, atlikus horizontaliojo gręžimo darbus.

„Šiandien stebėjome, kaip buvo atlikta viena sudėtingiausių kabelio įtraukimo operacijų. Visi jungties darbai, įskaitant ir  technologiškai labai sudėtingus etapus, vyksta tiksliai pagal planą, už tai esame nuoširdžiai dėkingi mūsų partneriams ir rangovams. Kiekvienam darbui ir jų, ir mūsų inžinieriai pasiruošia labai kruopščiai ir dirba degančiomis akimis – tai itin svarbu sėkmingai projekto eigai“, – sakė Karolis Sankovski, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ valdybos narys ir Strateginės infrastruktūros departamento direktorius.

Pasak jo, kabelio tiesimas po Kuršių marių dugnu buvo technologinis iššūkis inžinieriams, nes 1600 metrų kabelio atkarpa buvo ilgiausia, kurią šią vasarą teko traukti per vamzdžius, įgręžtus pasitelkus horizontaliojo gręžimo technologiją.  Kabelio tiesimas horizontaliojo gręžimo būdu po Kuršių mariomis užtikrina didesnę kabelio apsaugą, tausoja aplinką, nes tiesiant nejudinamas marių dugno gruntas. Giliau paklojus kabelį – vamzdžiai patiesti 17 metrų gylyje skaičiuojant nuo vandens paviršiaus – paliekama galimybė plėsti inžinerines komunikacijas ir ateityje.

Į statybų aikštelę ant Kuršių marių kranto Klaipėdos pusėje buvo atgabenta didžiulė ritė ir speciali įranga, skirta kabelio vyniojimui ir traukimui. Vieno kabelio galas buvo pritvirtintas prie vamzdžiuose palikto troso – tokiu būdu jis ištrauktas ant Kuršių marių kranto ties Alksnyne.

Sausumoje jau baigti beveik visi kabelio klojimo darbai. Kabelis buvo guldomas į metro gylio tranšėjas, o siekiant padidinti jo apsaugą – užklotas betoninėmis plokštėmis. Sudėtingiau prieinamose vietose – po keliais ir geležinkeliu – kabelis buvo traukiamas per vamzdžius.

Per keturis ramesnio sezono Baltijos jūroje mėnesius paguldyti visi planuoti 250 kilometrų jūrinio kabelio. Šiuo metu jūroje laivas atlieka įgilinimo darbus, kad kabelis liktų apsaugotas maždaug vieno metro gylyje. Paskutinieji 150 kilometrų jūrinės jungties bus pakloti kitų metų vasarą. Planuojama, kad darbai prasidės 2015 m. balandį.

Planuojama, kad spalio pradžioje pradės veikti ir „NordBalt“ jungties teikiamoms galimybėms išnaudoti būtina elektros perdavimo linija nuo Klaipėdos iki Telšių. Rangos darbai baigti, liniją jau įvertino ir techninė komisija. Per Klaipėdos, Plungės ir Telšių rajonus besidriekianti 89 kilometrų oro linija yra pirmoji, pastatyta atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

Šalia Klaipėdos rekonstruojamos transformatorių pastotės Kiškėnų kaime sparčiai vyksta ir nuolatinės srovės keitiklio pastato statybos. Baigus paruošiamuosius darbus pradedamos montuoti metalinės kolonos, įrenginėjama monolitinė pastato dalis. Nuolatinės srovės keitiklis bus vienas svarbiausių jungties elementų, skirtas jungtimi perduodamai nuolatinei srovei konvertuoti į kintamą. Unikalus technologinis įrenginys prie Kiškėnų užims beveik futbolo stadiono plotą, o aukščiausia jo dalis bus kaip septynių – aštuonių aukštų namas. Toks pats įrenginys kyla ir Švedijoje, šalia Nybro pastotės, kur kabelis bus įjungtas į Švedijos elektros energetikos sistemą.

„NordBalt“ jungtį sudaro du nuolatinės srovės elektros kabeliai ir optinis kabelis, skirtas jungčiai valdyti. Elektros tiltas su Švedija užtikrins elektros mainus tarp Lietuvos ir Šiaurės Europos šalių ir taps alternatyviu eksporto ir importo šaltiniu. 700 megavatų galios jungtimi elektra pradės tekėti 2015 m. pabaigoje. Preliminari elektros jungties „NordBalt“ vertė siekia 1,9 mlrd. litų, Lietuva ir Švedija finansuoja po 34 proc. šios sumos, o Europos Sąjunga – likusią projekto dalį.