Nuo sumanymo iki įgyvendinimo – pusiaukelė

Vis daugiau į Tauragę važiuojančių žmonių užsuka į Vilmos ir Alekso Skirmantų kavinę „Pelėda“ paragauti žvėrienos patiekalų ir pasigėrėti netoliese vaikštinėjančiais Maralo tauriaisiais elniais bei danielių banda. Prieš dešimtmetį gimęs ūkio savininko tėvo sumanymas tik dabar tampa šeimos verslu.

Ilgo kelio pusiaukelė Bene 100 ha žemės ir tiek pat miško turintis Aleksas ir ūkį, ir pomėgį auginti laukinius žvėris paveldėjo iš daugybę metų gamtos apsaugos inspektoriumi Tauragėje dirbusio savo tėvo Vinco Skirmanto. Neįtikimiausių idėjų ir sumanymų turėjęs, bet jų realizuoti nespėjęs aplinkosaugininkas planavo greta Tauragės įkurti kaimo turizmo verslą. Regis, geresnės vietos ir sąlygų šiam verslui niekur nerasi: greta upė, įtekanti į Jūrą, vilio­te viliojanti pasiplaukiojimo baidarėmis mėgėjus, akį traukia žvėrys, šeima turi tauragiškių jau pamėgtą kavinę. Tačiau nuo sumanymo iki jo įgyvendinimo, pasak Alekso, – ilgas kelias, o jie vis dar yra pusiaukelėje. Didžiausias Skirmantų turtas šiuo metu yra žvėrys. Danieliai ir Maralo taurieji elniai ganosi ne tik Stragutės kaime, dar didesnės žvėrių bandos vaikšto Dvarviečių miškelio aptvaruose. Sunkius ragus keliančių Dovydo elnių ir baikščiųjų danielių pažiūrėti Skirmantai specialiai nekviečia, tačiau kas sužino ir prašo parodyti – priima. „Nėra gerai į aptvarus daug svetimų žmonių vedžiotis – žvėrims stresas, bet labai prašantiesiems darome išimtis“, - pasakojo Aleksas, kasdien važiuojantis šerti gyvūnų ir tikrinti užtvarų. Išdidžiais, vos ragus panešančiais Dovydo elniais džiaugiasi ir Vilma. Moteris sako galinti juos stebėti valandų valandas, nes tai suteikia nepaprastai daug džiaugsmo. „Jie gražūs ir visai mažučiai, vos išvydę pasaulį, ir per rują, ir vaikus vedžiodami. Nenumetusių ragų Dovydo elnių galva būna tokia sunki, kad svyra į visas puses, bet jie vis tiek išdidžiai ją kelia. Tačiau labiausiai džiaugiamės, kai žvėrys atpažįsta mus ir eina artyn – ypač jaukūs dovydai, iš rankos imantys kukurūzus ir kišantys savo lūpas net mums prie veido“, - pasakojo V. Skirmantienė, su pasididžiavimu visiems primindama, kad Dovydo elniai augo ir Lietuvos karaliaus Mindaugo dvare. Skirmantai pasakojo, kad iki šiol tik pomėgiu buvęs laukinių žvėrių auginimas tik dabar perauga į verslą – šiuo metu jų ūkyje jau yra kone dvi dešimtys elnių ir apie 80 danielių. Šiemet ūkininkai gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos licenciją maitinti žmones laukinių gyvūnų mėsa, vis daugiau danielių ir Dovydo elnių Skirmantai parduoda sodyboms papuošti. Už mažą, kelių mėnesių elniuką augintojai pernai gavo 500–700 Lt, suaugęs patinas kainuoja apie 1000 Eur. „Šiemet keletą patinų jau pardavėme, atsirado norinčiųjų pirkti ir mėsai, tačiau kol kas saugome, nepardavinėjame“, - pasakojo Aleksas, ne mažiau už tėvą mylintis laukinius žvėris. Ta meilė atima daug pinigų „Pagal tai, kiek turime žemės ir gyvulių, turėtume būti stambūs ūkininkai, bet jaučiamės smulkiaisiais, nes pajamų gauname tik iš pasėlių“, - sakė ūkininkas, deklaruojantis tik apie 60 ha javų. Augina kukurūzus, avižas, kviečius, kvietrugius. Dalį grūdų parduoda, kitus palieka elniams ir danieliams šerti. Pagrindinis pašaras – šienas, jo turi būti ne tik šėryklose – ritiniai išdėliojami ir miške. Parama laukiniams gyvūnams auginti neskiriama, jos niekada Skirmantai ir neprašė, nors girdėjo, kad galima gauti lėšų voljerams tverti. Užtenka išmokų už pasėlius ir paramos ūkininkaujantiems nederlingose žemėse. Ūkininkas tvirtina, kad vertinga ne tik elnių ir danielių mėsa, bet ir ragai. Ypač didelius, „mėsingus“ ragus augina Dovydo elniai, metantys juos kasmet. Augančių ragų paviršius būna tarsi aptrauktas kailiu, kurį žvėrys nusivalo tik prieš mesdami savo karūną. Ragai naudojami papuošalams gaminti, iš jų daromos interjero detalės. Bet Skirmantai elnių ragų neparduoda – puošia jais savo namus ir planuoja, kad ateityje, kai banda dar paaugs, galės patys iš jų ką nors gražaus pagaminti.

Didžiausia nauda – iš kavinės Pasak V. Skirmantienės, dabar ūkiui didžiausios naudos duoda žvėrienos realizacija kavinėje. Kartą per savaitę „Pelėdoje“ galima paragauti ne tik elnienos kepsnių, bet ir guliašo, troškinių. Kavinei vadovaujanti Vilma stengiasi, kad marinatai ir maisto priedai nesugadintų natūralaus žvėrienos skonio. „Tie, kam patinka salstelėjęs elnienos prieskonis, į kavinę užsuka kiekvieną antradienį. Tačiau ne visi mėgsta juodą, kietoką laukinio žvėries mėsą“, - pripažįsta ūkininkė. Nors kavinių, kur galima paragauti žvėrienos, pasak Alekso, Lietuvoje yra nemažai, tauragiškiai vieninteliai, kurie patys užsiaugina žvėris. Jiems labai svarbu, kad gyvūnai augtų natūraliomis sąlygomis, todėl nenaudoja jokių pašarinių priedų, augimo stimuliatorių. Kol kas Skirmantai neturi ekologinio ūkio statuso, tačiau mano, kad tikrai jį atitinka – reikia sutvarkyti tik dokumentus. Laukinių žvėrių augintojus lankiusi Tauragės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Ramutė Noreikienė sakė matanti Skirmantų ūkyje labai didelį neišnaudotą potencialą ir linkėjo ūkininkams greičiau apsispręsti, kur link jie nori sukti – steigti ekologinį ūkį ar apsistoti ties kaimo turizmu. Ir viena, ir kita, vedėjos nuomone, perspektyvu.

Daiva BARTKIENĖ Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.