Orchidėjų aukso amžius

Ant dekoratyvaus medinio blokelio auganti enciklija (Encyclia).

Orchidėjos, mano manymu, išgyveno du aukso amžius. Pirmąjį – kai europiečiai keliautojai jas atrado džiunglėse ir ėmė masiškai gabenti laivais Europos botanikams, dvarininkams, kitaip tariant, pirmiesiems kolekcininkams.

Antrasis prasidėjo auginimo laboratorijose pritaikius naujas technologijas, leidžiančias greitai ir lengvai padauginti didelius augalų kiekius. Ir šis amžius tęsiasi iki šiol.

Dalia VAIČIULAITIENĖ

Lietuvos orchidėjininkų draugijos narė

 

Atrandama vis naujų rūšių

Jau daugelį metų orchidėjomis prekiaujama kone visose gėlių pardavimo vietose, net prekybos centruose jos, atrodo, jau toks savaime suprantamas dalykas, kaip kasdienių maisto produktų asortimentas. Dovanoti orchidėją – tai priimtinas gero tono ženklas. Ilgai nesukę galvos apie dovanas, į svečius galite drąsiai žygiuoti su saldainiais, gėrimu ir vazonine orchidėja. Baltais falenopsiais dažnai puošiamos įstaigos ir biurai, tad bent su šia gentimi jau pažįstami daugelis augalų mėgėjų, o labiau atsidavę entuziastai mielai susipažįsta ir su cimbidžiais, vandomis, oncidijomis, ir su daugybe kitų. Ir kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių – orchidėjų pasaulis labai platus ir įvairus.

Neįprastų spalvų falenopsiai. Melsvi atspalviai sutinkami dar gerokai rečiau nei, pavyzdžiui, labai tamsūs.

Epifitines orchidėjas galima auginti kaip gamtoje – tiesiog ant medžio blokelio, šaknis kasdien gausiai apipurškiant vandeniu.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pavyzdžiui, ar žinote, kad auga apie

30 000 orchidėjų rūšių ir kasmet tai vienur, tai kitur vis atrandama naujų? Tai nestebina, nes dar yra neištirtų, neįžengiamų laukinių teritorijų. Deja, kai kurios augavietės nyksta dėl žmonių ūkinės veiklos, kartais suniokojamos tikslingai renkant ir ketinant parduoti orchidėjas ar kitus augalus.

Orchidėjų rasti laukinėje gamtoje ne taip lengva: tropinės rūšys dažniausiai būna epifitai ar litofitai (auga ant medžių ar akmenų), vadinasi, gali būti įsitaisiusios sunkiai pasiekiamoje medžių tankynėje, uolų atbrailose. Šioje neįprastoje kaimynystėje gyvena draugiškai, nenaudoja medžio naudingųjų medžiagų, o tiesiog laikosi įsikibusios – stiebiasi arčiau saulės. Todėl nevadinkite orchidėjų parazitais – tai toks klaidingas mitas, kad net šiuos du žodžius rašyti greta kažkaip neteisinga.

Be „draugo“ nesudygsta

Raibuolė (Dollgoldii).

Orchidėjų prisitaikymas išgyventi toks stulbinamas, kad sunku patikėti: nuo ne­įžiūrimų sėklų iki nuostabiausių žiedų. Augalų sėklytės mažos kaip dulkelės, su vėju plisti joms vienas juokas. Bet jei nukritusi sėklelė neras sau „draugo“ – grybo, reikalingo mikorizei (tam tikras bendradarbiavimo su grybeliu ryšys), taip ir liks nesudygusi.

Tad mėginti užsisakyti orchidėjų sėklyčių iš Kinijos neverta – pirma, įprastoje žemėje jos nesudygs, reikia specialios mitybinės terpės, antra – gudrūs prekeiviai dulkės dydžio neįžiūrimų sėklyčių nesiunčia, o įdeda žirniuko dydžio, gerai matomų sėklų. Jei vis tik veda sportinis azartas pažiūrėti, ką gavote, – orchidėjų nesitikėkite.

Orchidėjų žaidimai

Labiausiai stebina orchidėjų žiedai, ir nors auginame jas dėl grožio, tokią išvaizdą žiedai įgijo ne mums žavėti, bet privilioti vabzdžiams apdulkintojams. Turbūt daugelis pastebėjote žiedų simetriją. Kairė ir dešinė pusės vienodos su ryškiausiu akcentu – vieninteliu kitokiu vainiklapiu, vadinamu lūpa. Ji dažniausiai būna ryški, marga, jos paskirtis – nusileidimo takas vabzdžiams apdulkintojams.

Ryški rožinė – orchidėjoms būdinga spalva.

Keliskart paminėjau, kad vabzdžiai orchidėjomis – apdulkintojai, jokiu būdu ne maistas. Nors spąstų jiems orchidėjos sugalvojo išties stulbinamų. Raibuolės ir klumpaitės (Paphiopedilum ir Cypripedium) puošiasi krepšelį primenančia lūpa, į jį įslydusi musė apkimba žiedadulkėmis, bet kiek pasikabarojusi lengvai išskrenda. Koriantės (Coryanthes) žieduose slypi visas mechanizmas, kad įkritęs vabzdys būtinai prisiliestų ten, kur reikia, ir užtikrintai surinktų žiedadulkes. O ofriai (Ophrys) – tikri mimikrijos (organizmo panašumo į kitą organizmą ar negyvą daiktą) meistrai, savo žiedais imituoja kamanių pateles, kurias noriai lanko kamanių patinėliai.

Be įspūdingais žiedais konkuruojančių orchidėjų, rasite itin gražių lapų savininkių, dar vadinamų juvelyrinėmis. Jų atstovių ludizijų (Ludisia) ar Macodes kartais galite pamatyti ir Lietuvos gėlių parduotuvėse. Bet argi negražūs paprastų falenopsių lapai?! Ypač jei leisite jiems svirti – taip, kaip jie auga gamtoje. Tam puikiai tinka pasvirę falenopsiai. Kad ir kaip juos taisote augti gražiai, aukštyn, jie vis prisimena protėvių genetiką ir užsispyrę virsta iš indo. Siūlau tinkleliu ar medžiaga pridengti substratą, kad nebyrėtų, ir vielute ar siūlu tvirtinti augalams kabinti skirtą kabliuką, juo apglėbiant paverstą vazoną. Taip pakabintos orchidėjos lapai ir žiedai svirs žemyn – atrodys išties egzotiškai.

Dovanoja vanilės ankštis

Orchidėjomis galima džiaugtis ne tik dėl jų grožio, bet ir dėl teikiamos naudos. Azijoje maistui ir tradicinėje medicinoje naudojami dendrobių stiebai, o Turkijoje iš orchidėjų gamina desertus ir gėrimus. Vienas iš ingredientų, salepo miltai, gaunami iš gegužraibių (Orchis) šakniagumbių, kuriuose gausu maistingo, krakmolingo polisacharido gliukomanano.

Na, o vieną orchidėjų teikiamą nuostabų ingredientą puikiausiai pažįsta visi – tai kvapnusis vanilinas, gaunamas iš subrendusių vanilės (Vanilla) ankščių. Ir vanilę galima auginti namuose. Tai dailus vijoklis blizgiais lapais, deja, namų sąlygomis jis nežydi. Jei ir užaugtų pakankamo dydžio žydėti – keliolikos ar daugiau metrų liana, kvapu nepasimėgausite, nes žiedai ar stiebai vanilinu nekvepia, jis išgaunamas būtent iš sėklų dėžučių (ankščių).

Turtingas spalvų pasaulis

Juvelyrinė orchidėja Macodes petola turi lapus, kurių raštai ryškioje šviesoje tiesiog spindi.

Vis gi kulinarija – viena ir tikrai ne pagrindinė sritis, kuriai žmones įkvepia orchidėjos. Tai ir dainos, ir dailės kūriniai, filmai, net „Pantone“ (standartinės sistematizuotos dažų sistemos) spalva 2014 m. buvo paskelbta „Radiant Orchid 18-3224“ („Švytinti orchidėja“).

Panaši švytinti rožinė spalva puošia ir Martino Johnsono Heade’o tapytas orchidėjas įžymioje paveikslų serijoje. Ryškią rožinę mintyse greitai priskiriame orchidėjai, ciklamenui ar fuksijai, bet orchidėjoms būdingos beveik visos spalvos, išskyrus juodą. Tiesa, yra išvesta veislių (Monnierara, Millennium Magic ‘Whitchcraft’), kurių žiedai labai tamsūs, beveik juodi.

Ir mėlyna spalva tarp orchidėjų kiek retesnė, nors puikių egzempliorių galima rasti tarp vandų (V. coerulea), katlėjų (C. maxima var. coerulea) ar dendrobių (D. reginae). Į falenopsių rinką mėlyna po truputį įvedama, nors itin ryškių hib­ridų dar nedaug, jų spalva panašesnė į melsvai violetinę, rašalo spalvą, o tokie egzemplioriai nėra pigūs (gali kainuoti per 50 eurų) ir dar gana reti.

Orchidėjos ir Lietuva

Nors orchidėjos mūsų šalyje plačiai auginamos apie 15 metų – šias išskirtines gėles augino ir botanikos sodų mokslininkai, ir pavieniai kolekcininkai, tarp jų šviesios atminties profesorius Ričardas Kazlauskas – Lietuvą su šiuo augalu sieja gerokai senesni ryšiai. Pelkėtose pievose natūraliai auga ir vietinių rūšių orchidėjos, pavyzdžiui, gegužraibės ar klumpaitės.

Prie pirmosios orchidėjų populiarinimo bangos Europoje prisidėjo ir lietuvių kilmės atradėjas Juozapas Varševičius – pasaulyje ketvirtas pagal atrastų orchidėjų rūšių skaičių keliautojas.

Dalios Vaičiulaitienės nuotraukos

2021-06-11