Organines atliekas paverčia atsinaujinančia energija

Važiuojant pro šalia Vievio esančią Ąžuolinės gyvenvietę iš tolo matyti sodriai žalios spalvos stogai. Tai – greta gyvenvietės veikianti biodujų jėgainė – vienintelė tokia Baltijos šalyse. Ši jėgainė padeda Lietuvai tvarkyti žemės ūkio ir pramonės sektoriuose susidariusias organines atliekas. Čia jos paverčiamos biodujomis žaliajai elektrai ir šilumai gaminti bei žemės ūkyje tinkamomis naudoti natūraliomis trąšomis.

Žiedinės ekonomikos pavyzdys

Ąžuolinės biodujų jėgainė su integruota bioskaidžių medžiagų paruošimo linija – žiedinės ekonomikos pavyzdys. Joje iš organinių žemės ūkyje ir maisto pramonėje susidarančių atliekų, tokių kaip šalutiniai gyvūniniai produktai (ŠGP), grūdai, daržovės, nekondiciniai maisto gaminiai ir kt., uždaros fermentacijos būdu išgaunamos biodujos. Jos toliau paverčiamos elektra ir šiluma, o po fermentacijos proceso likusios medžiagos naudojamos kaip ekologiška trąša laukams.

Taip organinės atliekos yra ne tiesiog išmetamos, bet panaudojamos kūriant naujus produktus.

Bioskaidžių medžiagų virsmo į biodujas procese taip pat sumažinamas atmosferai pavojingų šiltnamio dujų kiekis, taip prisidedant prie klimato kaitos stabdymo. Toks dvejopas teigiamas efektas labai svarbus šių metų pradžioje paskelbto Europos Sąjungos Žaliojo susitarimo kontekste – jame svarbi vieta tenka ir žiedinės ekonomikos sprendimams.

„Biodujų potencialas Europoje yra labai didelis – tai geras pavyzdys, kaip galima efektyviai spręsti atliekų problemą, o kartu kurti papildomą pridėtinę vertę valstybei. Biodujų projektus Lietuvoje ir Baltarusijoje vystome jau daugiau kaip dešimtmetį –
šiose rinkose iš viso valdome 19 biodujų jėgainių. Ąžuolinės projektas per pastaruosius metus sulaukė nemažai dėmesio iš užsienio, kur domimasi mūsų gerąja praktika. Ypač iš kaimyninės Lenkijos, kur biodujų sektorius šiuo metu dar tik pradiniame vystymosi etape. Kaimynai atvyksta apžiūrėti, kaip gaminamos biodujos viename moderniausių objektų Baltijos valstybėse, kokios tokio projekto naudos“, – teigia tarptautinės energetikos bendrovės „Green Genius“ biodujų verslo vystymo vadovas Paulius Babrauskas.

Padeda Lietuvai spręsti problemas

„Green Genius“ bendrovė praėjusiais metais į Ąžuolinės jėgainę integravo šalutinių gyvūninių produktų (ŠGP) perdirbimo liniją – nuo tada jėgainė padeda Lietuvos ūkininkams efektyviai tvarkyti ŠGP atliekas, kurių utilizavimui yra taikomas itin griežtas teisinis reguliavimas. Jėgainėje per metus perdirbama 14 tūkst. tonų įvairių atliekų, tiek, kiek per metus jų susidaro Elektrėnų ir Trakų savivaldybėse kartu sudėjus. Bendras jėgainės našumas yra net 3 kartus didesnis – joje galima perdirbti daugiau kaip 40 tūkst. tonų atliekų kasmet.

Vladas Gindrėnas, įmonės „Vikonas“, užsiimančios kiaulininkyste Anykščių apskrityje, direktorius teigia, kad atsiradę modernūs ŠGP sprendimai palengvino darbą. „Dabar užtenka vieno skambučio, kad ŠGP atliekos būtų surinktos operatyviai ir sklandžiai – nereikia papildomai rūpintis, kur reikėtų jas vežti. Taip pat malonu žinoti, kad vėliau tos atliekos dar ir atlieka naudingą funkciją, nes yra ne tiesiog sunaikinamos, o virsta natūraliomis trąšomis, grįžtančiomis į laukus ir padedančiomis augti derliui“, – sako jis.

ŠGP tvarkymas yra griežtai reglamentuotas teisės aktų, o paslaugos teikėjai turi atitikti aukščiausius keliamus kriterijus. Tam, kad būtų galima užtikrinti tinkamas sanitarines sąlygas gyvulininkystės sektoriuje ir gyvulių augintojams padėti išspręsti aktualias problemas, tokių atliekų tvarkytojai privalo turėti specialių kompetencijų. Todėl investicijos į modernius sprendimus yra svarbus žingsnis ir visai Lietuvai, siekiant užtikrinti tinkamą bei efektyvų ŠGP atliekų tvarkymą.

Investicijos į švarią ateitį atsiperka visiems

Į modernios ŠGP linijos įdiegimą „Green Genius“ investavo daugiau nei 4,5 mln. eurų. Itin didelis dėmesys projekte buvo skiriamas siekiant užtikrinti aukščiausius saugos ir higienos reikalavimus.

Biodujų jėgainėje vienu metu dirba tik keli darbuotojai – didžioji dalis veiklos valdoma pasitelkiant automatines sistemas. Jėgainė turi kelis valdymo pultus, kurie padeda operatoriams gauti visą aktualią informaciją apie jėgainės veiklą realiuoju metu.

„Modernūs sprendimai leidžia mums realiu laiku matyti gaunamą ŠGP kiekį, valdyti žaliavų srautus, taip pat fiksuoti net ir mažiausius parametrų nukrypimus. Nuolat tobuliname savo operacijas ir sistemas. Pavyzdžiui, šiemet įsteigėme skambučių centrą, kuris padės efektyviai priimti užsakymus, išplėtėme specialaus transporto parką“, – pasakoja P. Babrauskas.

Ąžuolinės jėgainė – ne vienintelis įmonės projektas šiame krašte. Bendrovė taip pat yra įgyvendinusi greta esančio Kazokiškių sąvartyno nudujinimo projektą. Dujos kompresoriais ištraukiamos iš sąvartyno ir vėliau naudojamos elektros ir šilumos gamybai. Per metus šie projektai leidžia pagaminti daugiau kaip 20 tūkst. MWh švarios elektros energijos. Tiek elektros užtenka patenkinti Raseinių dydžio Lietuvos miesto metinį elektros poreikį.

Dėl šios priežasties tokios investicijos naudingos ne tik verslui ar ūkininkams, bet ir greta esantiems miestams. Ąžuolinės jėgainė leidžia pagaminti pigesnės švarios energijos, kuri tiekiama greta esantiems Elektrėnų ir Vievio miestams. Čia šilumos energija nuo biodujų jėgainės veiklos pradžios atpigo apie 10–20 proc.

Dėl ŠGP 2 ir 3 kategorijų surinkimo ir utilizavimo kviečiame kreiptis tel. 8 691 22 080 arba el. paštu tvarienergija@greengenius.eu.

Lina GUDMONAITĖ