Pagalba verslams, o žemės ūkis – pamirštas

COVID-19 situacija smaugia daugelį verslų, ne išimtis ir žemės ūkis. Su didžiausiais sunkumais susiduria paukštininkystė, milijoninius nuostolius skaičiuoja kiaulininkystė. Pajamų netenka daržininkystės, sodininkystės, uogininkystės, kiti žemės ūkio verslo subjektai. Praėjusį pavasarį buvo rasta galimybė suteikti valstybės pagalbą žemės ūkio ir maisto sektoriams, tačiau dabar į bėdą patekusieji jaučiasi tarsi žuvys ant ledo.

 

 

 

 

 

Grandininė reakcija

Paukštininkystės sektorius yra vienas iš tų, kuris iki COVID-19 pandemijos klestėjo, nė karto nesikreipė į valstybę dėl pagalbos. Po pieno sektoriaus tai antras didžiausias gyvūninės kilmės produktų gamintojas Lietuvoje. Per metus pagaminama apie 150 tūkst. t paukštienos, per 800 mln. kiaušinių. Metiniame gamybos konvejeryje prasisuka apie 60 mln. paukščių.

Modernus pramoninis paukštininkystės verslas taip pat bendradarbiauja su ūkininkų ūkiais, iš jų superka produkciją. Gamybos grandinė ganėtinai ilga ir nepertraukiama. Nuo viščiuko išperinimo iki pirmojo kiaušinio pateikimo rinkai praeina pusmetis, nuo veislinio mėsinio paukščio išperinimo iki broilerio pateikimo vartotojui – apie 10 mėn. Kasdien į skerdyklą patenka 70–90 tūkst. paukščių.

Lietuvos paukštininkų asociacijos (LPA) prezidentas Vytautas Tėvelis tvirtino, kad „sustabdyti grandinės pasikeitus ekonominei aplinkai neįmanoma, o sustabdžius prireikia milžiniškų lėšų ir laiko.“

Netrukus sukaks vieni metai, kai pernai kovą dėl pandemijos buvo įvesti apribojimai. Lietuvoje ir eksporto rinkose užsidarė viešojo maitinimo sektorius. Produkcijos realizavimo sunkumų iškilo ir kaimyninės Lenkijos paukštininkams, jie Europoje yra vieni didžiausių paukštienos gamintojų. Jokiuose šaldikliuose nesutalpinamas produkcijos kiekis plūstelėjo ir į mūsų šalį. LPA duomenimis, apie 77 proc. į Lietuvą įvežamos paukštienos yra iš Lenkijos.

Asociacijos vadovas įvardijo kelias svarbiausias aplinkybes, kurios nulėmė itin komplikuotą padėtį: sumažėjęs eksportas, produkcijos perteklius rinkoje, išderinta kainodara, o nuo praėjusių metų paskutinio ketvirčio dar ir pašėlusiai ėmė brangti grūdai, baltyminiai ir kiti pašariniai priedai. Tai lėmė, kad penktadaliu pabrango paukštynų produkcijos gamybos sąnaudos.

„Sektoriuje kyla dilema, ar nuostolius turi prisiimti augintojas, ar gamintojas, kuris, perdirbęs produkciją, turės nuostolių“, – tikino V. Tėvelis.

Prieitas kritinis taškas

„Esame suvargę, praeitus metus grūmėmės norėdami išlaikyti gamybą, žmones“, – emocingai kalbėjo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas, kurio atstovaujamame versle sutelkta pagrindinė visos Lietuvos mėsinė paukštininkystė. Šie du paukštynai kartu su mažų ir vidutinių partnerių ūkių indėliu kasmet perdirba 46–50 mln. broilerių. Apie pusė visos produkcijos buvo skirta eksportui.

Anot D. Gudačiausko, net kriziniais 2020 m. valstybei įmonės sumokėjo 10 mln. Eur įvairių mokesčių, nuolatinis darbas buvo suteiktas 2,3 tūkst. darbuotojų, pajamos užtikrintos daugiau kaip 15 ūkininkų. O kur dar paslaugų sfera, kurią paukštynai kuria aplink save. Nepaisant pandemijos, darbuotojai buvo saugūs, paukštynai teikė naudą valstybei, nors skolos ir grynasis nuostolis įmonių grupei augo. Tad dabar, anot vadovo, prieitas kritinis taškas. Įmonių grupė lapkritį patyrė 1,2 mln. Eur, gruodį – 1,5 mln. Eur nuostolį. Sausį numatomas tokio pat dydžio nuostolis. Kaišiadorių paukštyne perpus sumažintas paukščių skerdimas. Darbuotojai, kurių čia dirba 800, kol kas neatleisti. Atsisakyta dalies ūkininkų. Bet gali tekti šį paukštyną uždaryti apskritai.

Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus teigė, kad paukštynas yra didžiausias darbdavys ir jo uždarymas būtų didelis nuotolis valstybei, nes būtų negauta daug mokesčių, išaugtų socialinių išmokų gavėjų sąrašas. Daug problemų kiltų ir savivaldai. „Kaišiadorių paukštynas išmoka beveik 7 mln. Eur atlyginimo, sumoka 1,6 mln. Eur gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo – beveik 3 mln. Eur, – pastebėjo V. Tomkus. – Tai sėkmingi, veikiantys verslai, 2019 m. turėjo rekordinius pardavimus.“

Ant bedugnės krašto

Sunkią krizę išgyvena „Agroaves goup“ – vienintelis pripažintas žemės ūkio kooperatyvas, užsiimantis paukštininkyste. Jo vadovas Jonas Jagminas konstatuoja, kad padėtis katastrofiška, kooperatyvas atsidūręs ant bedugnės krašto. Tuščios stovi iš viso 50 fermų, nauja Ariogalos pašarų gamykla, kuriai statyti panaudotos ES lėšos. Prastovose daugiau kaip 100 žmonių,
60 darbuotojų teko atleisti.

„Mėsos kainos nusirito iki minimumo. Paukštynas negali supirkti skersti. Pašarų kainos pakilo iki kosminių aukštumų. Tai iškreipia Lietuvos maisto sektorių, tai labai greit pajusime“, – pastebėjo J. Jagminas.

Ilgus metus kurtas verslas žlunga toli gražu ne dėl verslo kaltės, o dėl pandemijos sukeltų aplinkybių. „Agroaves goup“ vadovas iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atsakymo į siųstą raštą su pagalbos prašymu susidarė įspūdį, kad ministerijos vadovybės paukštininkų skundai nejaudina.

Nuostolingi ir kiaušiniai

Liūdnomis nuotaikomis gyvena ir įmonių grupė „Groward group“, kuri valdo Vievio, Zujų bei Vilkyčių paukštynus, pagamina apie pusę visų Lietuvoje parduodamų kiaušinių ir jų produktų (kasdien apie 1 mln. kiaušinių).

Pasak įmonių grupės atstovo Edvino Taroso, per praėjusius metus kiaušinių veikla atnešė apie 10 mln. Eur nuostolių, šiemet kas mėnesį planuojamas beveik 1 mln. Eur nuostolis. Priežastys tos pačios, kaip ir mėsinių paukščių auginimo versle: krito pardavimo kainos, o pašarų kainos pakilo.

„Svarstome galimybes mažinti gamybos apimtis, gal net visai atsisakyti tokios veiklos“, – atviravo E. Tarosas, dar neprarandantis vilties sulaukti valstybės pagalbos.

Pasiklydo tarp ministerijų?

ŽŪM šių metų asignavimuose nėra skirta lėšų COVID-19 neigiamiems padariniams valdyti žemės ūkio ir maisto sektoriuje. Kodėl taip nutiko? Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas D. Gudačiauskas svarstė, kad galbūt tai lėmė aplinkybė, kad ŽŪM vadovybė paskirta vėliausiai, jau po diskusijų dėl biudžeto. Tačiau svarbiausia šiuo metu, kaip išjudinti klausimą, kuris dabar įstrigęs tarp trijų ministerijų – Žemės ūkio, Ekonomikos ir inovacijų ir Finansų.

Pernai buvo paruošta ir Europos Komisijoje (EK) suderinta valstybės pagalbos schema. Atrodytų, kad ją nebūtų sudėtinga atnaujinti. EK atnaujino komunikatą ir suteikė šalims narėms galimybę paremti dėl COVID-19 sunkumų patiriančius verslus. Tuo jau suskubo pasinaudoti Olandija, Lenkija. O Lietuva? Žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius tvirtino, kad už agropramoninį sektorių ministerija kovoja visomis įmanomomis priemonėmis, esą „pasiruošusi efektyviai ir greitai reaguoti į sektorines problemas“, bet problema – nacionalinis finansavimas.

Visi skėsčioja rankomis, nes Ekonomikos ir inovacijų ministerija valdo paramos priemonę nukentėjusiems nuo COVID-19 verslams, tačiau žemės ūkio ir maisto sektorius nėra jos kuravimo sritis. Su EK derinamas jau antrasis paramos paketas, kuriame taip pat nėra paramos žemės ūkiui.

KRK signalas Vyriausybei

Tarp ministerijų įklimpusi žemės ūkio verslus skandinanti problema jau pasiekė ir Seimo Kaimo reikalų komitetą (KRK). Jis priėmė nutarimą, kuriame akcentuojama, kad apsirūpinimas savo gamybos žemės ūkio ir maisto produktais yra svarbus nacionalinio saugumo, taip pat visuomenės sveikatos elementas. Vyriausybei teikiant paramą nukentėjusiems nuo pandemijos verslams žemės ūkio verslas negali būti ignoruojamas.

KRK rekomendavo Vyriausybei atlikti nukentėjusių nuo pandemijos žemės ūkio sektoriuje veikiančių subjektų analizę ir priimti motyvuotus sprendimus dėl paramos suteikimo.

Irma DUBOVIČIENĖ

ŪP korespondentė

 

123rf nuotrauka

2021-02-17