Pagaliau – proveržis! (nuotraukų galerija)

„Ūkininko patarėjas“ jau spėjo šalies ūkišką visuomenę informuoti apie balandžio 19–25 dienomis Kinijos Liaudies Respublikoje dirbusios Lietuvos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) delegacijos nuveiktus darbus. Vadovaujama žemės ūkio ministro Broniaus Markausko „Kinijos sienos šturmo grupė“, sudaryta iš 10 „kovotojų“, visą savaitę nuo ryto iki pat vakaro ardė nepasitikėjimo tarpvalstybinę sieną ir statė draugystės tiltus šalių verslui. Misijos pabaigoje prie ŽŪM delegacijos prisijungė ir Lietuvos įmonių („Agrovet“, „Pieno žvaigždės“, „Uriga“, „My land“) atstovai. Visuose susitikimuose su Kinijos valdžios institucijų vadovais aktyviai dalyvavo Lietuvos ambasadorė Kinijos Liaudies Respublikoje Ina Marčiulionytė ir žemės ūkio atašė Mindaugas Kuklierius.

Pirmosios dienos Pekine „vinis“ – susitikimas su Kinijos žemės ūkio viceministru Qu Dongyu ir jo komanda. Kinai labai domėjosi Lietuvos pieno ūkiu, karvių skaičiumi, primilžiais. Ministrui B. Markauskui pasakius, jog per pastaruosius 20 metų šalyje piendavių banda nuo 800 tūkst. galvų išretėjo iki 350 tūkst., kinai pasiteiravo, ar negalėtų Lietuvos ūkininkai ir bendrovės laikyti bent milijono karvių. Domėjosi Lietuvos žemės ir jos nuomos kainomis, šypsojosi, kad būtų įdomu pagalvoti apie kinų investicijas į Lietuvos žemės ūkį. B. Markauskas pasakojo, kodėl lietuviško pieno kokybė yra geresnė nei kitų šalių – karvės daug laiko ganiavos metu praleidžia lauke, išvystyta pieno tyrimų ir gyvulių kontrolės sistema. Qu Dongyu domėjosi lietuviškos jautienos ir jos subproduktų importu. Jis kvietė Lietuvos žemės ūkio produktų perdirbėjus dalyvauti Kinijoje vykstančiose maisto produktų parodose. Viceministras pabrėžė, kad laukia iš Lietuvos ŽŪM paruoštų projektų ir veiksmų planų, kuriuos mielai kartu vykdytų. Net kaimo turizmo srityje.

Tos pačios dienos vakare mūsų delegacija lėktuvu įveikėme 1 300 km ir atsidūrėme Kinijos šiaurės rytų provincijos Heilongjiango sostinėje Charbine. Provincijoje gyvena 38 mln. žmonių, Charbine – 13 mln. Tai aštuntas pagal dydį Kinijos miestas. Jo įkūrėjų 20 a. pradžioje rusų gretose – ir nemažai Lietuvos žydų. Čia jie vystė prekybą, pramonę, medicinos paslaugas, dalyvavo kultūriniame Charbino gyvenime. Šiandien šis miestas garsus Ledo skulptūrų festivaliu. Mieste dera rusiškos cerkvės ir modernūs gyvenamieji kvartalai, poilsio aikštynai. Kinai ypač mėgsta leisti aitvarus – su jais žaidžia ir vaikai, ir suaugusieji. Profesionalesni pakyla iki 1,5 km aukščio.

Balandžio 20 d. Heilongjiango provincijos vyriausybės kvietimu dalyvavome oficialiame bankete. Lietuvos žemės ūkio ministras B. Markauskas ir ambasadorė I. Marčiulionytė buvo pasodinti pačioje garbingiausioje vietoje, o ministrui pirmajam iš svečių suteiktas žodis. Jis pristatė Lietuvos pieno ūkį, pramonės įmones, eksporto produktus, pabrėžė pieno – žaliavos kokybės užtikrinimo sistemos tarptautinį pripažinimą. Įdomu pažymėti, kad vėliau kalbėjęs N. Zelandijos žemės ūkio viceministras prisipažino, kad jų šalies pienininkystė visiškai priklauso nuo Kinijos, nors eksportuoja savo produkciją į 64 pasaulio šalis. Anot jo, net ir visa N. Zelandijos ekonomika yra grįsta pieno produktų eksportu į Kiniją. Su B. Markausku šiltai bendravo Heilongjiango vyriausybės vadovai, ypač Užsienio reikalų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Xu Guangming.

Kitą dieną ŽŪM delegacija susitiko su Heilongjiango provincijos vicegubernatoriumi L. V. Weifengu ir žemės ūkį kuruojančių įstaigų vadovais, dalyvavo Pienininkystės kongrese ir 15-osios pienininkystės parodos atidarymo ceremonijoje, pietavo su provincijos vyriausybės Tarptautinių ryšių departamento vadovais, diskutavo su provincijos vyriausybės lyderiais. B. Markauskas pakvietė vicegubernatorių apsilankyti parodoje „AgroBalt 2018“. L. V. Weifengas kalbėjo, kad kinai vertina švarią Lietuvos aplinką, kokybiškus produktus, norėtų steigti bendras įmones su Lietuva pieno produktams gaminti.

Tarptautinėje pienininkystės parodoje „Expo/Kinija´17“ Lietuva įsirengė informatyvų stendą, jame dirbo ir kinų jaunuoliai savanoriai. Parodą aplankė 20 tūkst. pienininkystės profesionalų, specialistų. Daugelis pasaulio pienininkystės lyderių demonstravo savo gaminius, technikos gamintojai – traktorius, kombainus, pašarų ruošimo įrangą, pieno perdirbimo įrenginius.

Kitą dieną vėl grįžę į Pekiną buvome ypač maloniai priimti AQSIQ (Kinijos maisto kokybės priežiūros ir karantino generalinės administracijos) viceministro Mei Kebao. B. Markauskas papasakojo, kad jis pernai vadovavo Pasauliniam pienininkystės kongresui, pats augina karves, apgailestavo, jog Lietuva eksportuoja grūdus kaip žaliavą, o ne perdirba į gyvulininkystės produkciją, kuri duotų ir didesnę pridedamąją vertę, ir daugiau darbo kaimui. Pasak ministro, Kinijos rinka šiam reikalui labai pasitarnautų – Lietuva nesunkiai galėtų dvigubinti ir trigubinti savo piendavių bandą. Prašė suteikti įvežimo į Kiniją sertifikatus specifiniams „Pieno žvaigždžių“ ultraaukštoje temperatūroje pagamintiems produktams ir organiniam modifikuotam pienui. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas aktualizavo jautienos ir jos subproduktų eksporto klausimus. Lietuvoje nėra užkrečiamųjų gyvulių ligų, gerai organizuota jų prevencija. Jis pakvietė AQSIQ delegaciją apsilankyti Lietuvos VMVT ir įmonėse. Mei Kebao priimdamas kvietimą užsiminė, jog Kinijoje valgytojų daugėja (baigėsi vieno vaiko politika), jų žemės ūkis nors ir didelis, tačiau nespėja pagaminti pakankamai produktų. Juos siūlo daug pasaulio valstybių, tačiau prekybiniai ryšiai vystomi tik su labai patikimais partneriais bei plėtojant tarpvalstybinę verslo kooperaciją, kuriant bendras įmones.

Tos pačios dienos vakare Lietuvos ambasadoje surengtas mūsų tautinio paveldo ir žemės ūkio bei maisto sektoriaus eksporto galimybių pristatymas. Jame dalyvavo daugybė Kinijos įmonių ir administracijos atstovų, Lietuvos įmonių vadovai. „Bernelių užeiga“ (vadovė Jolanta Kubolienė) vaišino šaltibarščiais, bulvėmis su voveraitėmis, cepelinais, dešrelėmis su troškintais kopūstais, dainavo Liveta ir Petras Kazlauskai. Ambasadorė I. Marčiulionytė, ministras B. Markauskas ir atašė M. Kuklierius supažindino svečius su lietuviška produkcija. ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis, ŽŪM ES ir tarptautinių reikalų departamento direktorė Jekaterina Dmitrijeva, ministerijos Protokolo skyriaus vedėja Goda Vainienė diskutavo su kinais apie bendradarbiavimo galimybes.

Kiniją galima pavadinti ir 100 000 patiekalų šalimi. Maistas neapsieina be žuvies, bambukų ūglių, įvairiausių dirbtinai auginamų grybų, lotosų, saldžiarūgščių prieskonių, gausybės daržovių ir vaisių (beje, pomidorai – desertui patiekiami vaisiai). Dažniausiai teko pietauti prie apskrito stalo, kurio viduryje – stiklinė karuselė. Patiekalų – gausybė ir visko norisi paragauti. Nieko panašaus į Lietuvos kinišką maistą.

Savaitę trukęs Lietuvos desantas Kinijoje tikrai buvo rezultatyvus – į šią šalį pieno produktams atsiveria vis platesni keliai, netrukus galėsime ten eksportuoti jautieną, o po to ir paukštieną. Lietuva galėtų gaminti tris kartus daugiau savo žemės ūkio produkcijos – viską suvalgytų vien Heilongjiango provincijos, kurioje gyvena tiek, kiek ir visoje Lenkijoje žmonių, kinai. Iki Kinijos, nelygu į kurią provinciją, – lėktuvu su persėdimais – 13–17 val. skrydžio. Iš Klaipėdos uosto jūrinį 22 tonų konteinerį nuplukdyti kainuoja 1 000 dolerių. Palyginti pigiai, nes kinų prekes į Europą atboginę konteineriai grįžta atgal tušti. Be to, Heilongjiango provincijos vyriausybė gerokai kompensuoja kinų logistikos kompanijoms transporto iš Europos kaštus. ŽŪM delegacija, vadovaujama ministro B. Markausko, sėkmingai išardė „kinų sieną“ ir iš tų plytų pastatė draugystės tiltą. Juolab itin malonūs, dalykiški ir draugiški kinai ne tik nesipriešino, bet ir patys entuziastingai dalyvavo statybos darbuose. Gegužės 24 d. didelė AQSIQ delegacija viešės Lietuvoje. Baigsis Rusijos paskelbto embargo lietuviškai produkcijai košmaras.

Vytenis NEVERDAUSKAS „ŪP“ vyriausiasis redaktorius

Autoriaus nuotraukos