Pomona +28,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 8 Lap 2026
Pomona +28,3 °C Dangus giedras
Sekmadienis, 8 Lap 2026

Paieškos rezultatai


  • Ūkininkų bendruomenėje – skaudi netektis

    Netekome garsaus Rokiškio r. ūkininko, vieno iš neariminės žemdirbystės pradininkų, asociacijos kūrėjo Jono Venslovo.
  • Edmundo H. Jastramsko šeimos ekologinis ūkis: didžiausias džiaugsmas, kad šeima draugiška

    Lazdijų rajone, Šventežerio kaime yra įsikūrę penki nedideli giminaičių ūkiai, kurie veikia darniai kaip vienas avilys. Šeima savo spaudykloje jau daugiau kaip 20 metų spaudžia aliejų, taip pat mala miltus, gamina avižų dribsnius, liofilizuotus produktus – viską nuo sėklos iki produkto. Ūkio įkūrėjas devyniasdešimtmeti...
  • Ūkininko pomėgis – ūkininkauti

    Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Tokios taisyklės laikosi Kelmės rajone, Gaštynų kaime, ūkininkaujantis Tadas Butkus, „Metų ūkio“ konkurse pelnęs antrąją vietą. Pievų ir dirbamos žemės plotai yra jo kasdienis rūpestis, galvosūkis, naujovių paieška, planų įgyvendinimas ir darbo vieta. O...
  • „Metų ūkio“ konkurso dalyviai siekia tvarumo

    Šiauliai („Šiaulių kraštas“). Birželio 28-ąją tradicinėje žemdirbių šventėje bus paskelbti kasmet Kelmės rajone rengiamo konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai. Konkurse dalyvaujančius ūkius jau aplankė komisijos nariai. Šiuo metu ūkiai pristatomi socialiniuose tinkluose, kur vyksta balsavimas...
  • Prekės ženklas „Natūralių pievų gaminys“ – taip latviai remia tvariai ūkininkaujančius žemdirbius

    Tarp ūkininkų ir politikų verdant kovoms dėl daugiamečių pievų, šlapžemių ir pelkynų, randasi ir iniciatyvų, skatinančių žemdirbius ūkininkauti ir ten, kur tai daryti, regis, ne itin produktyvu ar nepatrauklu. Sausio pabaigoje Latvijos gamtos fondas (LGF) pristatė naują prekės ženklą „Natūralių pievų gaminys“, skirtą gamintoja...
  • Recesijos tendencijos Europoje neaplenkė Lietuvos ekologinių ūkių – mažėjo jų plotai

    Dėl sulėtėjusios ekonomikos mažėjanti ekologiškos produkcijos paklausa Europos Sąjungoje (ES) neaplenkė ir Lietuvos: nuo 2007 m. kasmet nuosekliai augęs ekologinių ūkių plotas šalyje šiemet, palyginti su 2022 m., sumažėjo 6 proc. ir siekė 243 028,35 ha. Žemės ūkio ministerijos vertinimu, stabtelėjimas laikinas, susijęs su be...
  • „Swedbank“ suteikė pirmą paskolą su tvaraus ūkininkavimo sertifikatu „Krekenavai“

    „Swedbank“ žemės ūkio bendrovei UAB „Krekenava“ suteikė apie 1 mln. Eur siekiantį finansavimą palankesnėmis sąlygomis, kurias užtikrino bendrovės gautas tvaraus ūkininkavimo sertifikatas iš startuolio „eAgronom“. Suteiktos lėšos bus panaudotos naujos kartos savaeigiams purkštuvams įsigyti.
  • Laukuose įvairu, bet vilčių maža

    Trakai („Trakų žemė“). Aukštadvario vidutinio dydžio ekologinio ūkio savininkas mato, kad derlius bus mažesnis, negu tikėjosi ir dar prieš porą mėnesių planavo, tačiau ir tą parduoti tikisi daugiausia užsienyje, nes Lietuvoje grūdų nereikia. Jis neslepia planų daugiau auginti ir uogų – tai esą patikimiau už avižas...
  • Ministerija kartu su ūkininkais tobulina Strateginio plano žaliąją architektūrą

    Žemės ūkio ministerija, įvertinusi pasėlių deklaravimo rezultatus, tobulina Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą. Kartu su socialiniais partneriais ir mokslininkais ekspertinėje grupėje aptartos pagrindinės spręstinos sritys – daugiamečių pievų atstatymo poreikis, ekologinio ūkininkavimo paramos sistemos...
  • Baigėsi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas

    Lietuvoje baigėsi žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas. Palyginti su praėjusiais metais, bendras deklaruotas plotas liko iš esmės nepakitęs. Ūkininkai aktyviai dalyvavo gamybinėse veiklose, kurios prisideda prie Žaliojo kurso įgyvendinimo tikslų, tačiau kraštovaizdžio elementų pasirinkimas nebuvo populiarus. Žemės ūkio minis...
  • Ūkininkas, nebijantis inovacijų

    Trakai („Trakų žemė“). Trakų rajono, Elektrėnų savivaldybėse yra garsi Marcinkevičių giminės šaka. Jau ketvirta tos šakos karta – ūkininkai. Vienas iš jų – netoli Rūdiškių, Markūnuose, beveik 100 ha žemės dirbantis Ignas Marcinkevičius.
  • Beakcizio dyzelino lubos: kam ir kodėl?

    Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) pritarė Vyriausybės siūlymui nustatyti beakciziam dyzelinui metines lubas. Vienam ūkiui ar įmonei nuo 2026 metų liepos bus nustatytas maksimalus degalų kiekis – 100 tūkst. litrų, kuris po kelerių metų sumažės dar perpus. Įsigaliosiančios lubos supriešino žemdirbių bendruomenę. Akivaizdu, jog šis motyvas nesuta...
  • Naujų traktorių įsigijimo džiaugsmą pristabdė trūkinėjanti pristatymo grandinė

    Artėjant šv. Kalėdoms daugelis galvojame apie dovanas. Smagu būna ir sau susiruošti gerą dovaną, kuria bus galima džiaugtis daugelį metų. Ūkininkams – tai nauji traktoriai ir kitokia žemės ūkio technika. Vienas tokių – Žygaičių kaime (Tauragės r.) ūkininkaujantis Matas Merkelis. Likus vos mėnesiui iki 2021-ųjų pabaigos, į jo ūkio kiemą atgabenta...
  • Neariminė žemdirbystė: gal jau laikas plūgus nešti į muziejus?

    Iš naujojo Europos Sąjungos Modernizavimo fondo  Lietuva dar šiemet gaus 8 mln. eurų skatinti neariminę žemdirbystę – vieną iš žaliojo kurso krypčių žemės ūkyje. Nenaudojant plūgo, žemę tik išpurenant mažėja degalų, cheminių trąšų,  augalų apsaugos priemonių sąnaudos. Kaip šią žinią sutiko ūkininkai, ar jie tikrai jau ruošiasi atsisakyti tradici...
  • Ateities strateginio plano rengimas: kas dieną vis po naujieną

    Kaip gyvensim naujuoju finansiniu periodu – nežinios dar daug. O namų darbus – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Europos Komisijai (EK) turi pateikti iki šių metų pabaigos. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) vakar, trečiadienį, dėl to išsivystė ugninga diskusija. Sudėtinga aplink...
  • Ar jau laikas plūgą nešti į muziejų?

    Pasvarstykime: ir už, ir prieš 8 mln. eurų – tiek paramos lėšų bus skirta iš naujojo Europos Sąjungos Modernizavimo fondo. Šias lėšas Lietuva gaus dar šiemet, jos skirtos skatinti neariminę žemdirbystę – vieną iš žaliojo kurso krypčių žemės ūkyje. Nenaudojant plūgo ir žemę tik išpurenant mažėja kuro, cheminių trąšų, gal net  augalų apsaugos pri...
  • 8 mln. eurų – neariminei žemdirbystei

    Europos investicijų bankas iš naujojo Europos Sąjungos (ES) Modernizavimo fondo (MF) skyrė 8 mln. eurų energijos vartojimo efektyvumui Lietuvos žemės ūkyje didinti. Šias lėšas, kurios bus nukreiptos investicijoms į Lietuvos neariminę žemdirbystę – vieną žaliojo kurso krypčių žemės ūkyje, Lietuva turėtų gauti dar šiemet. Redakcijos nuotrauk...
  • Ekoschemos: daugiau mįslių nei aiškumo

    Iki savaitgalio Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) iš socialinių partnerių laukia siūlymų, kaip būtų galima tobulinti prieš savaitę svarstymui pateiktą ekoschemų modelį, pagal kurį žemdirbiai, labiau prisidėję prie aplinkos išsaugojimo, 2023–2027 metais galėtų tikėtis didesnių piniginių išmokų. Tačiau ūkiškos visuomenės atstovai tikina, kad ŽŪM viešam...
  • Suarti tausojamą dirvą plūgu ar supurenti skutikliu?

    „Paimkime saują gyvos žemės – joje bus tiek gyventojų, kiek pasaulyje žmonių“, – sako Kalvių k. (Rokiškio r.) ūkininkas, Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos (LNTŽA) vadovas Jonas Venslovas. Jo nuomone, intensyvi ariamoji žemdirbystė lemia didelę dirvožemio degradaciją, o štai neariminė...
  • Augalininkystė – žemės ūkio išsigelbėjimas ar prošvaistė?

    Keliolika metų augalininkystė Lietuvoje buvo minima  kaip žemės ūkio  šaka, kurios plėtra kelia gana daug problemų. Tačiau ne per seniausiai žemės ūkio viceministras Paulius Lukševičius ją įvardijo kaip geriausią šalies žemdirbių  sektorių, kuris kasmet generuoja apie du milijardus eurų. Gal iš tiesų, stringant gyvulininkystei ir pienininkystei,...
  • Panevėžiečiui ūkininkui jo veikla – įdomi ir moderni verslo šaka

    Panevėžio rajono jaunasis ūkininkas Simonas Barzda neturi kada nuobodžiauti ir žiemą. Jis yra kooperatyvo „Panevėžio aruodas“ valdybos pirmininkas. Kitos jo pareigos – žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko visuomeninių patarėjų tarybos narys. Pasiūlė ministras Visas laisvas Simono Barzdos laikas skiriamas šeimai. Prisijungti prie žemės ūk...
  • Žemdirbys – tarp galimybių ir rizikos

    „Žemdirbystę visais laikais lydėjo rizika, tačiau žmogui ją atpirkdavo šeimininko jausmas, – kalba Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, – tris dešimtmečius pratinamės patirti kažką panašaus, tačiau ūkininkams pastaruoju metu dažnai pakišami Europos Sąjungos (ES) bendrijos reglamentai. Būk šeimininkas, bet ir j...
  • Ką ūkininkui daryti – maldauti lietaus ar dirbti žemę kitokiu būdu?

    Kai kuriose šalies savivaldybėse, tarkime, Biržų, Kupiškio, jau ėmė keliauti žemė. Čia, pūstelėjus vėjui, nuo laukų, kuriuose dabar, pavasarį, arimuose buvo pasėti javai, rapsai ar žirniai, pupos, kanapės, pakyla neperregimi dulkių debesys. Jie net kelius užtemdo. Vairuotojai nemato, kur važiuoti.  Taip artimiausiu metu gali nutikti ir kitose sa...
  • Šiltnamio efektas – jau ir strategijų kūrėjų galvose

    Žemdirbių organizacijų nepasitenkinimas, kilęs dėl Lietuvos priimamų ilgalaikių nacionalinių įsipareigojimų, susijusių su klimato kaitos valdymo perspektyva, atskleidė šokiruojantį dalyką. Strategijų rašytojai ir žmonės „arčiau žemės“ nesupranta vieni kitų, nors tarpusavyje ir kalba lietuviškai. Kas tai: šiltnamio efektas mūsų galvose ar rezulta...
  • Neariminė žemdirbystė kol kas podukros vietoje

    Daiva SKIRKEVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė Neariminė žemdirbystė, labai populiari JAV, vis dažniau plėtojama ir Lietuvoje, ir visoje ES. Neoficialiais duomenimis, neariminės žemdirbystės plotai mūsų šalyje plečiasi. Nors Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) vis dar neturi duomenų, kiek ūkių užsiima tokiu žemės dirbimo būdu, pačių ūkininkų žodžiais t...
  • Ar plūgo broliui reikia plūgo?

    „Paukščiai man daro nuostolių išrinkdami dirvai naudingus sliekus ir vabaliukus, bet jie rodo, kad žemė gyva“, – sako ūkininkas Jonas Venslovas. „Ūkininko patarėjo“ tema Lietuvoje – didelė dirvožemio degradacija. Ir ji vis plečiasi. Tai lemia intensyvi ariamoji žemdirbystė. Beariminė žemdir...
  • Sojų nauda ne vien pinigais matuojama

    Per pastaruosius trisdešimt metų sojų populiarumas pasaulyje padidėjo kone penkis kartus ir tiems pokyčiams įtakos turėjo genetiškai modifikuotų sojų veislių, atsparių glifosatams, auginimas. Neturėdamos pasirinkimo, keliolika metų ES šalys (tarp jų ir Lietuva) kasmet importuodavo apie 300 mln. t sojų produktų, dažniausiai pagamintų iš genetiška...