Ateities strateginio plano rengimas: kas dieną vis po naujieną

Kaip gyvensim naujuoju finansiniu periodu – nežinios dar daug. O namų darbus – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą – Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) Europos Komisijai (EK) turi pateikti iki šių metų pabaigos. Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) vakar, trečiadienį, dėl to išsivystė ugninga diskusija.

Sudėtinga aplinka

Strateginį planą ŽŪM Seimo komitetui iš esmės pristatė pirmą kartą. Anksčiau to padaryti ir nebuvo įmanoma, nes darbas prie dokumento ir

pasitarimai vyksta kiekvieną dieną. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atkreipė dėmesį, kad tai yra pirmas kartas, kai šalys narės EK turi pateikti žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginius planus, o aplinka rengti tokius planus yra sudėtinga.

Šalys narės šiuos dokumentus rengia remdamosi tik reglamento juodraščiais, o patį reglamentą numatyta patvirtinti tik gruodžio 2-ąją. Europos Parlamente numatoma balsuoti lapkričio pabaigoje. Anot ministro, yra nerimo ir sumaišties, kad gali atsirasti naujų, papildomų privalomųjų rodiklių, tai kelia įtampą, gali apsunkinti strateginio plano rengimą. Nepaisant to, EK prašo planus pateikti numatytais terminais, dvi šalys, Estija bei Airija, jau tai padarė.

„Iš esmės darbus esam padarę, – tvirtino žemės ūkio ministras. – Vyksta derinimo procesai dėl diskusinių klausimų, privalomųjų, valdymo reikalavimų ir ekoschemų, tikimės susiderinimo per šią ir ateinančią savaitę.“

Konkurencija tarp priemonių

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento vyriausiasis patarėjas Artiom Volkov pateikė išsamų pranešimą, kaip konkrečiai, atsižvelgiant į EK nurodytas sąlygas, numatoma skirstyti naujosios finansinės perspektyvos biudžeto pyragą. Kaip žinoma, sąlygos yra ganėtinai griežtos, orientuotos į žaliąjį kursą.

Žemdirbių bendruomenėje daugiausia diskusijų sukėlusios temos – savanoriškai pasirenkamos tiesioginių išmokų dalies, ekoschemų (dizaino ir taikymo principų už veiklas, viršijančias bazinius reikalavimus) – derinimo procesas su socialiniais partneriais kol kas nėra pasibaigęs. Anot departamento vyriausiojo patarėjo, bus dar keli projekto svarstymai. Numatyti ir kitų darbų terminai rengiant strateginį planą, jie išdėstyti šiam lapkričiui ir gruodžiui.

Žemdirbiams, taip pat ir politikams nemaloni tiesa – biudžetas kaimo plėtrai mažesnis, todėl paramos priemonės konkuruoja tarpusavyje. Dėl šios priežasties nutarta atsisakyti paramos smulkiajam verslui kaime, lėšas skirti investicijoms į žemės ūkio gamybą. Viliamasi, kad kaimo verslininkai galės pasitelkti investicijas ir per kitus paramos fondus.

Žemės ūkio ministras K. Navickas savo ruožtu skubėjo atkreipti dėmesį, kad, be aptariamo BŽŪP, į kaimą byrės pinigai iš dar dviejų programų. Antai RRF pasitarnaus ne tik garsiosioms šlapynėms, bet yra sutarta ir dar dėl dviejų priemonių biometano gamybai ir skaitmenizacijai (tręšimo planų). Be to, ateina lėšos iš Europos modernizavimo fondo investicijoms į atsinaujinančios energijos gamybą individualiose namų valdose ir į neariminę žemdirbystę. Numatyta investuoti į energijos taupymą ir energijos rūšies keitimą, gyvūnų gerovę.

Tačiau iš tiesų ne viskas taip sklandu kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Aštrių kampų“ yra daug, ir jie nepraslydo pro akis nei Seimo nariams, nei žemdirbių atstovams.

Kaip yla iš maišo

Iki šiol niekas nebuvo girdėjęs apie tai, kas laukia nenašių žemių ūkininkų. Ne be reikalo jau anksčiau nerimavo ir nuogąstavimus ne kartą išsakė Lietuvos nenašių žemių naudotojų asociacijos (LNŽNA) pirmininkė Danutė Karalevičienė. Pasak jos, asociacijos mėginimas susitikti su ministru ir pakalbėti rūpimu klausimu buvo be atsako.

Dabar išlindo yla iš maišo. Paaiškėjo, kad nederlingoms žemės numatyta vos 87 mln. Eur. Tai reiškia, kad tokias žemes dirbantys ūkininkai gaus vos penktadalį to, ką gaudavo iki šiol.

Seimo komiteto posėdyje ŽŪM prabilo apie tai, kad reikės kurti naują paramos nederlingoms žemėms modelį, todėl dar laukia diskusijos. Mat ankstesnis modelis nebetinka. Pagal naująjį reglamentą, visame nederlingų žemių plote atliekama veikla savaime jau galinti būti traktuojama kaip palanki aplinkai.

Esą parama nederlingų žemių ūkininkams ateityje būtų siejama ir išmokos dydis skirtųsi atsižvelgiant į kelis kriterijus: kokios veiklos vykdomos, kokiame plote ir kiek laikoma gyvulių. „Kas bendro yra tarp nederlingų žemių ploto ir gyvulių?“ – stebėjosi pasipiktinusi D. Karalevičienė.

Dėl tokio darbo šiaušiasi plaukai

Žemdirbių atstovai neslėpė, kad yra šokiruoti. Pasipiktinimo kalbą dėl to, kaip rengiamas svarbiausias finansinis dokumentas, rėžė Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius: „Plaukai šiaušiasi, mes daugelyje vietų diskutuojame koncepcijos lygiu, strateginis planas iki 2027 metų nulems kaimo likimą, žemės ūkio sektorių gyvybingumą“. Jis pasigedo ŽŪM lyderystės rengiant šį dokumentą ir to, kad į diskusijų procesą nebuvo įtraukti socialiniai partneriai.

Žemdirbiai nenutylėjo ir dėl antradienį atskleistos naujienos. Esą socialiniai partneriai dabar gali būti ramūs ir atsipalaiduoti, nes ŽŪM pasitelkė tarptautinius ekspertus konsultantus. Su tokiu pasiūlymu žemdirbiai nesutinka, „atsipalaiduoti“ nenori.

Pagal tarptautinį viešąjį pirkimą konsultavimo paslaugas atliks VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“ (ESTEP) ir Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo institutas (buvęs Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas) kartu su subtiekėjais: Wageningeno universiteto ekonominių tyrimų institutu (Olandija), Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru (LAMMC), VšĮ ,,Aplinkos apsaugos politikos centru“, UAB „Ernst & Young Baltic” ir UAB „ESTEP Vilnius“. Jiems bus atseikėta 384 tūkst. Eur (be PVM). Beje, konkursą ŽŪM paskelbė rugpjūčio mėnesį, jis truko vos vieną mėnesį, paskui buvo pateiktas ne vienas prašymas pratęsti pirkimą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Kaip pranešė ŽŪM, pirmoji ekspertų užduotis bus pateikti ekonominiais skaičiavimais pagrįstus pasiūlymus dėl ekoschemų išmokų ir kitų intervencinių priemonių dydžių, finansinių planų ir rezultatų rodiklių prognozių.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis kreipėsi į KRK, prašydamas griežtos parlamentinės kontrolės: strateginiam planui pateikti liko vos 35 dienos (o karčios patirties, kas būna, kai paskutinę minutę Briuseliui atiduodami nesuderinti planai, jau turim su Lietuvos klimato kaitos valdymo priemonių planu), tarp ŽŪM pasitelktų ekspertinių įstaigų, išskyrus LAMMC, žemės ūkio mokslo daugiau nėra, o klausimų aibė.

Ministras nebeprieštaravo tam, kad į darbą papildomai būtų įtraukti ir žemdirbių atstovai, ir to pageidaujantys Seimo nariai. Prieš išsiuntimą į Briuselį strateginis planas turės būti pateiktas KRK.

2021-11-11

ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ

Redakcijos nuotrauka