Ūkininkų Snieguolės ir Petro Daunių sodyba Žarėnuose (Šiaulių r.) puoselėjama ne vienerius metus. Sodybos išskirtinumas – šeimininkės iškarpytos, naujai suformuotos tujos, pušys, kadagiai, net jazminai. Nors veiklos 35 a užimančioje sodyboje – per akis, S. Daunienė „Ūkininko patarėjui&ld...
Pavasaris – tai gamtos atgimimo metas, kai prasideda medelių ir krūmų sodinimo sezonas. Tai puiki proga atnaujinti savo aplinką, pasirinkti tinkamus sodmenis ir sukurti jaukią, harmoningą erdvę.
Valstybinės miškų tarnybos Miško genetinių išteklių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta dalinasi nuotraukomis ir informacija apie retai Lietuvoje sutinkamas apykaklinės žievės formos pušis.
Klaipėdos universitete (KU) šią savaitę atidaryta paroda, kurioje eksponuojamos archeologijos mokslininko Vlado Žulkaus ir jo komandos po vandeniu aptiktos tūkstančius metų skaičiavusių pušų dalys, liudijančios itin ilgą Baltijos krantų formavimosi istoriją.
Taip savo pomėgį apibūdina Joniškio r. Kalnelio kaimo gyventojas, pensininkas Albinas Danta, savo sodyboje įkūręs senienų muziejų. Šią svajonę nagingas ir darbštus žmogus vijosi keletą dešimtmečių, būsimajam muziejui pamažu rinko ir kaupė įvairius eksponatus. Slaptas hobis nugalėjo įprastą kaimo gyventojo būdą laikyti gyvulius ar užsiimti žemdi...
Kraštovaizdžio dizainerė, „Zylės sodų“ įkūrėja Gintarė Baca sako, kad sodyba, kurioje gyvena, ilsisi ir leidžia laiką su šeima, draugais, yra ir jos darbo stalas. Šioje aplinkoje gimsta nauji projektai, idėjos, eksperimentai – juk savame kieme nebaisu suklysti. Čia nuolat viskas kinta, atsiranda naujų derinių.
– Ką Jums reiškia sava sodyba ...
Šiaulių rajono Kairių miestelio pakraštyje jau du dešimtmečius dekoratyvinius lauko augalus savo medelyne augina ūkininkai Vita ir Severinas Kuktos. Iki tol beveik dešimt metų jie augino rožes, bet jas nukonkuravo iš Olandijos atvežti žiedai. Buvęs metalo inžinierius Severinas ir ekonomikos studijas baigusi Vita Atgimimo pradžioje paliko Kauną i...
Pasaulyje susidomėjimas Rytų, o ypač Japonijos kultūra nemažėja. Imponuoja japonų požiūris į gyvenimą, estetiką, buitį ir sodą. Japoniška virtuvė, filmai, literatūra, Rytų kovos menai traukia ne vieną. „Dažnai žmonės pageidauja japoniškų akcentų: sodo bonso niwaki, sakuros, magnolijos. Bet kaip šiuos elementus derinti prie lietuviško kraštovai...
Šilai Lietuvoje yra dažniausia ir viena mėgstamiausių miško rūšių. Nuo seno žinota, kad pušų išskiriamos medžiagos gerina žmogaus sveikatą – ne veltui pušynuose gausu sanatorijų, poilsio namų. „Pušys gražios bet kuriuo metų laiku, kvepia, žiemą puikiai atrodo apšviestos, o vasarą nereikalauja ypatingos priežiūros. Jų yra įvairiausių rūšių, formų...
Aplinkos ministerijai (AM) plečiant natūralių buveinių tinklo „Natura 2000“ plotą Lietuvoje, vis daugiau miško savininkų dėl veiklos suvaržymų jaučiasi likę prie suskilusios geldos. AM pripažįsta, kad kompensacijos už apribojimus nėra teisingos, ir žada šiemet sukurti naują atlygio modelį. Kol jo nėra, miško savininkai pakibę tarp žemės ir danga...
Apšviestas vandens telkinys ir estetiškai gražus, ir saugus.
Dienos tamsėja, naktys ilgėja – vis labiau norisi šviesos, šilumos ir jaukumo ne tik namuose, bet ir už lango. „Apšvietimas skirtas džiaugsmui, geroms emocijoms, nusiraminti. Stebėti apšviestą sodą prilyginčiau meditacijai”, – įsitikinęs UAB „Sodo“ vadovas Ramūnas Rėderis.
...
Andruškevičių šeima – Ąžuolas, Irmantas, Ramunė ir Margarita džiaugiasi gyvenimu kaime.
Kai kalbame apie gerą ir laimingą gyvenimą kaime, dažniausiai akyse iškyla sėkmingai ūkininkaujančio žmogaus paveikslas. Lazdijų rajone, Vytautų kaime, įsikūrusio Irmanto Andruškevičiaus pavyzdys griauna tokius stereotipus. Staliaus amatą puikiai įvaldęs vy...
„Daugelį metų kiekvieną dieną pradedu medituodamas savo sukurtame sode „Ryto rasa“. Kalbuosi su akmenimis, medžiais, vandeniu, ugnimi ir oru“, – pokalbį pradėjo visame pasaulyje pripažintas japoniškų sodų kūrėjas, bonsų meistras Kęstutis Ptakauskas, daugiau nei dvidešimtmetį pasinėręs į gamtos harmonijos pasaulį ir tikinantis, kad jis – stebukl...
Nuo senų laikų sodas, gėlynas, parkas buvo jo savininko įvaizdžio dalis, pabrėžianti visuomeninį statusą, galią, finansinę padėtį. Ir vis dėlto tai yra vieta, kur užsimezga ir vystosi diskusija tarp estetikos ir praktiško požiūrio, griežtos struktūros ir natūralios gamtos bangavimo. Kaip šiandien, taip ir anksčiau norėta spėti koja kojon su mada...
Pirmadienį prasidėjęs gamtos šėlsmas daugiausia žalos padarė Suvalkijos ir Zanavykijos kai kurių vietovių gyventojams, žemdirbiams, miško savininkams.
Tądien bene sudėtingiausioje situacijoje atsidūrė Šakių rajonas – vienoje jo dalyje gamta savo galią rodė versdama medžius, plėšdama pastatų stogus, o kitoje – dideliais ledais kapodama pasėlius...
„Nei medis be grybo, nei grybas be medžio gyvuoti negali“, – atkreipė dėmesį Reda Iršėnaitė
Turbūt ne vienam smalsu, kaip vietoje, kurioje gyvenate, užsiauginti baravykų, raudonikių, kazlėkų, kreivabudžių ir kitokių grybų? To verta paklausti žmonių, kuriems tai sekasi, ir mikologų – grybus tyrinėjančių specialistų. „Rasų“ skaitytojams pristato...
1918 m. išleisti proginiai atvirukai skelbė, kad Lietuvos nepriklausomybės diena – kovo 23-ioji. 2015 m. Vyriausybės sudaryta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programa tarp aštuonių atgimusiai valstybei svarbiausių įvykių nurodo ir 1918 m. kovo 23-iąją, nors nedaug kas žino, ką reiškia ši data, kas slypi po sausu sakiniu „pirmasis ...
Pušų raudonžiedė spyglių degligė, arba kitaip pušinis rutulgrybis, yra pavojinga, plačiai pas mus paplitusi ir šiuo metu Lietuvoje bei kitose ES šalyse įregistruota karantininė liga. Lietuvoje ši liga identifikuota ant kalninių pušų tik XXI amžiaus pradžioje Vilniaus rajone ir Kuršių nerijoje.
Šios ligos sukėlėjas yra grybas Dothistroma septosp...
Vaško kambario įkūrėja Abromiškių reabilitacijos ligoninės Psichoterapijos skyriaus vedėja ir bitininkė Viktorija Šerkšnienė savo pacientus nuteikia atsipalaidavimui, paaiškina bičių vaško kilmę.
Apie tai, kad bitininkai rečiau serga, be to, pasižymi kaip ilgaamžiai, seniai žinoma. Bitininkystė pastaraisiais metais populiarėja kaip sveikatai n...
Pati Naujųjų metų pradžia, o žiema, sniego pusnimis dar nedžiugino. Kelerius metus rudenį mėginome klausinėti apie būsimą žiemą klimatologų ir gamtininkų.
Vienais metais net storus lašinukus užsiauginęs lokys, taip pranašavęs šaltą žiemą, apgavo. Tad visai tikėtina, kad visos prognozės dabar prilygintinos pranašystėms arba būrimui iš kavos tirš...
UAB „Jūsų sodui“ direktorius Petras Basalykas jaunystės uogomis nenusivylė.
Pirmoji šilauogių 10 ha plantacija Lietuvoje įveista UAB „Jūsų sodui“ 2003–2004 metais netoli Dargužių Varėnos rajone. Daugelis parduotuvėse vasarą jau kelerius metus mato indeliuose su šios firmos ženklu sufasuotas sodines šilauoges, kurios primena dideles mėlynes. Po...
Mažosios Lietuvos pakraštyje, Karšuvos girios prieigose, eigulys Arvydas EIDOKAITIS sukūrė unikalų dendrologinį parką, o senoje sodyboje įrengė augalų „fabriką“. Bene 10 ha teritorijoje auga tūkstančiai spygliuočių ir lapuočių medžių bei krūmų, į kuriuos eigulys skiepija keisčiausius, girioje rastus ir iš toli parvežtus ūglius.
Paslaptys – medž...
Pavasarį tenka pasirūpinti augalais visur, kur jie tik auga. Kapinėse irgi, nes jose augalų gyvastis tarsi mėgina atkurti pasaulio pusiausvyrą. Taip, kad šalia skausmo, liūdesio būtų ir vilties užuomina, tačiau neatrodytų kaip paprastas gėlių darželis. Išėjusiųjų mieste estetika turi būti kitokia. Ir dar, pageidautina, lengvai prižiūrima, nes da...
Atrodo, kad pasisodinti gyvatvorę labai lengva. Išsimatuoji sklypo kraštinių ilgį, išsiaiškini, kokiais atstumais sodinami augalai, ir jau gali skaičiuoti, kiek ta gyvatvorė atsieis. Medelyno „Želdynėlis“ vadovas dendrologas Arvydas RUTKAUSKAS sako, kad taip elgtis yra pati didžiausia klaida, kurią paskui gana sunku ir brangu ištaisyti. Kodėl t...
Duomenų bazėse paskelbtos 67 efedros genties botaninės rūšys, nors dažniausiai įvairioje literatūroje nurodoma tik daugiau nei 40 rūšių. Dideliu dekoratyvumu efedros nepasižymi, daugeliui skaitytojų tikriausiai nepadarytų jokio įspūdžio, tačiau vienareikšmiškai galime teigti, kad tai neįprastos išvaizdos augalai, įdomūs savo biologija. Kuo gi ji...
Puikiai žinome, kaip ginasi katė ar šuo. O augalai? Jie net pabėgti negali, nekalbant apie tai, kad nei drėksti, nei kąsti nemoka. Iš pirmo žvilgsnio atrodo tokie bejėgiai, kad net graudu darosi. Bet netiesa – augalai irgi geba gintis.
Fitoncidų galia
Senais laikais, kai dūminių medinių pirkių plyšiuose krebždėjo blakių, kandžių, tarakonų, so...
Vos patekus į miško valdas, pasitinka nepaprastai įvairios augalų bendrijos. Apie kojas vejasi visokiausios žolės, krūtinę, rankas drasko krūmų brūzgynai, virš galvos šlama keliais aukštais iškilę medžių skliautai. Augalai klesti vienas į kitą pasiremdami, vienas kitą prilaikydami, užstodami. Visas šis augalijos pasaulis, rodos, taip darniai sur...
Skiepijimas – augalų veisimo būdas, dirbtinis jų sujungimas ir suauginimas.
Skiepijami tie spygliuočiai (ir jų veislės), kurie neišaugina sėklų, o jų puošnias lajas (svyruoklines, rutulio, kūgio formos, plokščias – „raganų šluotas“) galima pakelti virš žemės. Dabar kaip tik pats metas skiepyti spygliuočius. „Rasoms“ apie tai pasakojo dendrologa...
Jurga SAJENKIENĖ Nuotraukos iš Stefos BIRVYDIENĖS asmeninio albumo.
Pavėžupyje prieš ketvirtį amžiaus įsikūrę Stefa ir Antanas BIRVYDAI neneigia, jog jų meilė pušims didelė. Istorinį Molinės pavadinimą išlaikiusios sodybos šeimininkai netruko atsakyti, kodėl jų širdys linksta šių medžių pusėn. ...
.gif)
.gif)
