Sodyba – lyg darbo stalas eksperimentams

Kraštovaizdžio dizainerė, „Zylės sodų“ įkūrėja Gintarė  Baca sako, kad  sodyba, kurioje gyvena, ilsisi ir leidžia laiką su šeima, draugais, yra ir jos darbo stalas. Šioje aplinkoje gimsta nauji projektai, idėjos, eksperimentai – juk savame kieme nebaisu suklysti. Čia nuolat viskas kinta, atsiranda naujų derinių.

– Ką Jums reiškia sava sodyba gimtinėje?

– Prieš septynerius metus su vyru Bonifacio Baca grįžome gyventi į Lietuvą. Kur tik gyvenome: Vokietijoje, JAV, Ispanijo- je – visada žinojome, kad kada nors sugrįšime į Lietuvą, kur susipažinome. Be to, norėjome vaikus auginti arčiau senelių. Ieškojome namų, kurie atitiktų visos šeimos poreikius. Esu kilusi iš Jurbarko krašto, užaugau ant Šaltuonos kranto, prie miško, tad gamta visuomet traukė. Auginame du mažamečius vaikus, todėl didelis kiemas su veja, kur vasarą galėtų lakstyti basi, buvo būtinas.

Seną sodybą radome Kauno rajone, Neveronyse, 17 a su dideliu geltonu namu, kur ir įsikūrėme. Esu baigusi kraštovaizdžio studijas, tad sodų ir želdynų kūrimas man ne naujiena. Kiekvieną dieną kuriu naujus gėlynus klientams, laisvą laiką skiriu šeimos sodybai puoselėti.

– Kaip sekėsi atnaujinti seną sodybą?

– Labai nustebino, kad sodyboje nebuvo gėlyno, tik senas sodas su trešnėmis, obelimis, slyvomis, kriaušėmis ir keliais serbentų krūmais. Kiemo gale yra nedidelis tvenkinukas ir daug vandens lelijų. Pamenu, kai pirmą vasarą vyrui skundžiausi, kad kas per kūdra, jei nėra varlių, man trūksta kurkimo. Tėvai gyvena kaime, tad juokavau, kad kelias pasigausiu ir parsivešiu į naujus namus. Bet po kiek laiko pradėjo kurkti, tad nereikėjo atsivežti.

Šiuo metu sodyboje yra keletas skirtingų zonų: reprezentacinė, poilsio, sodo ir daržo. Tik įvažiavus į kiemą, pasitinka trys gėlynai, vienas iš jų rožynas, kuriame pasodintos mano mėgstamiausios floribundinės rožės ‘Leonardo da Vinci’. Kitoje sodybos pusėje įrengti dar keturi gėlynai su rožėmis, daugiametėmis gėlėmis, varpiniais augalais, dekoratyviniais medžiais ir krūmais.

Kieme yra likęs ir mano pirmo gėlyno fragmentas, tai iš upės nugludintų akmenų išpilta sausa upė. Kodėl jo nepanaikinau? Tai mano vaikų mėgstamiausias gėlynas. Ten nuo seno šalia tvenkinio auga baltažiedžiai šilokai (Sedum album). Juos išbarsčiau ir dabar sau veši ir keliauja kur nori.

– Šeimos poilsio zona – vieta, kur galima prisėsti, prigulti ir pasigrožėti aplinka.

– Už didelio geltono namo atsiveria jau kitas pasaulis – tai šeimos poilsio zona. Čia ilsimės, žaidžiame, priimame svečius, tad ir želdynai kitokie. Daugiau natūralios gamtos, daugiau žolynų, spalvų, daržovių ir vaisių. Tai ir vandens pasaulis. Prie namo turime didelę, gana aukštą terasą, nuo jos atsiveria visas kiemas, o tolumoje matosi laukai ir miškas. Ją puošiu pačios užaugintomis vienmetėmis gėlėmis, prieskoniais ir vaistažolėmis (bazilikais, mėtomis, raudonėliais, čiobreliais), svyrančiomis braškėmis. Vasaros atostogų išnešu ir kambarinius augalus. Kieme daug tuščių plotų, vejos, ją palikau vaikams, kad lakstytų ir spardytų kamuolį. Manau, kad vėliau atsiras ir daugiau želdynų su romantiškais takeliais, bet gera pradžia jau padaryta.

Sode yra kelios vietelės pasėdėti. Viena jų – po obelimi, natūralistinio gėlyno apsuptyje. Nuo šios vietos atsiveria visas galinis kiemas, terasa ir tvenkinys. Mėgstu iš ten stebėti žaidžiančius vaikus. Kiti du masyvūs mano vyro gaminti mediniai suolai pastatyti prie tvenkinio, ant jų sėdime žvejodami arba vakarais kepdami ant laužo zefyrus. Turime ir du gultus, keliaujančius po visą kiemą: pastatome juos pavėsyje, kai norime atsigaivinti, arba saulės atokaitoje, kai norime pasidžiaugti saulės voniomis.

– Kas yra Jūsų sodybos stuburas?

– Kad žiemą sodyboje būtų įdomiau, auga dekoratyvinių lapuočių, spygliuočių medelių ir krūmų. Stengiuosi kurti želdynus, kurie būtų gražūs ištisus metus. Savotiškais atramos taškais gėlynuose tapo šluotelinės hortenzijos (Hydrangea paniculata), beržai (Betula), japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum), pilkosios lanksvos (Spirea cinerea), alyva (Syringa) ir jazminas (Philapdelphus). Kai jie paaugs, gėlynai dar ne kartą keisis.

– Tvenkinys sodybai suteikia natūralumo ir gaivina per karščius. Kokie augalai auga vandenyje ir pakrantėje?

– Galinio kiemo širdis – vandens lelijomis apsodintas nedidelis tvenkinukas. Jų pavadinimų nežinau, nes jau buvo, kai atsikraustėme. Yra dviejų spalvų: balta su rausvu viduriuku ir tamsiai rožinė. Pakrantėje auga vilkdalgiai: violetinės spalvos sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica) ‘Caesar’s Brother’ ir baltais žiedais sibirinis vilkdalgis ‘Alba’. Taip pat margalapis geltonžiedis vilkdalgis (I. pseudocorus) ir tikriausiai natūraliai atsiradęs kitas pelkinis geltonasis vilkdalgis, nes jo nesodinau. Drėgmę mėgstančios raudoklės (Lythrum) aplinkai suteikia purpurinio ryškumo ir iš vilkdalgių perima žydėjimo estafetę. Šalia tvenkinio auga sena kalninė pušis.

– Kaip keičiasi natūralistinio gėlyno vaizdas nuo pavasario iki rudens?

– Šalia tvenkinio aplinką puošia keletas natūralistinių gėlynų. Įrengiau juos įkvėpta gretimo sklypo, jis didelis, nešienaujamas, tolumoje ribojasi su senais beržais. Visą tai norėjau pratęsti savo galiniame kieme.

Parinkau augalus, kurie vieni kitus papildytų, vėliau – paslėptų. Pirmam sluoksniui naudojau žemę dengiančius augalus. Tarp jų kiliminiai šilokai (Sedum), jie puikiai tinka gėlyno pakraščiams ir medelynuose jų didelis pasirinkimas.

Mano natūralistinių gėlynų paslaptis – tankiai ir sluoksniais pasodinti augalai. Toks želdinimo būdas ilgina želdyno dekoratyvumą, žydėjimas prasideda anksti pavasarį ir baigiasi kitą ankstyvą pavasarį. Tankiai sužėlę augalai pristabdo piktžoles, nereikia dažnai laistyti, pritraukia daugiau paukščių ir vabzdžių, ir tai mane labai džiugina. Neskubu nukirpti želdynų prieš žiemą, pasirodžius pirmoms šalnoms, pirmam sniegui, sodas tarsi vėl atgyja.

– Po medžiais nemažai pavėsio. Ar šioms vietoms parenkate mažiau saulę mėgstančius augalus?

– Pavėsio sodyboje tikrai netrūksta. Nuo seno auga dvi didelės trešnės, uogų ir mums, ir paukščiams užtenka. Čia turiu du nedidelius gėlynus, juos kasmet didinu, nes atsiranda vis daugiau augalų. Auga rododendrai, azalija, šluotelinė hortenzija ‘Vanille Fraise’, vakarinė tuja ‘Danica’, taip pat daugybė pavėsį mėgstančių daugiamečių. Pavėsiui patarčiau rinktis augalus įdomiais lapais, nereikia daug skirtingų, geriau sodinti kelis didelėmis grupėmis, tada vaizdas bus tvarkingesnis.

Siūlau pasisodinti ir žemuogių ar spanguolių, smagu prabėgant nusiskinti uogų.

Gintarės Baca nuotraukos

Rūta ANTANAITIENĖ

Susijusios temos - skaitykite: kraštovaizdžio dizainerė, sodas, sodo dizainas, želdynai, rožės, tvenkinys