Pasaulio ūkininkai šiemet tikisi didžiulio pelno, o Lietuvos – nuostolių

Per penkerius metus, iki 2019–2020 metų, pasaulio prekyba visais grūdais ir aliejiniais augalais padidėjo apie 120 mln. tonų, kasmetis prieaugis sudarė 3,5 proc. CAGR (metinis augimo koeficientas). Pasak „Farm Inputs“ analitikės Elisabeth Lunik, grūdų kainų augimas kartu su visos jų prekybos padidėjimu bendrą srautų vertę išaugino 17 proc. Tikimasi, kad pajamos bei auganti populiacija ir toliau skatins ilgalaikį prekybos srautų augimą, todėl pasaulio ūkininkai nusiteikę kaip niekada optimistiškai. Rinkos analitikų nuomone, šiais metais didesnių žemės ūkio pelno maržų tikimasi JAV, Brazilijoje, Argentinoje, Australijoje, taip pat ir Europos šalyse. „Rabobank“ vertinimu, Europoje augalininkystės pelningumas pagerės dėl aukštesnių kainų (kviečių) ir padidėjusio produkcijos kiekio. Tokios šalys kaip Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Rumunija šiais metais tikisi didesnių maržų ir didesnio derliaus. Ko šiemet gali tikėtis mūsų šalies žemdirbiai, komentuoja Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys MACIJAUSKAS:

„Yra keli tokio pajamų didėjimo aspektai. Kalbant apie derlių, manau, šiandien dar anksti prognozuoti, koks bus derlius. Nors pasėliai šiuo metu atrodo lyg ir neblogai, bet dabar yra kritinis momentas – grūdų brandinimo stadija. Kviečiai pradeda plaukioti, o tai reiškia, kad pasirodo varpos. Procesas labai priklausys nuo oro sąlygų – ar jos bus palankios, ar nebus karščio bangų, kurios gana dažnos. Dabartinės orų prognozės rodo, kad galime tikėtis, jog vėl bus gana karšta vasaros vidury. Neaišku, kiek nuostolių padarys įvairūs augalų kenkėjai, kiti faktoriai, ar bus palankus oras derliaus dorojimo metu. Prognozuoti būsimo derliaus šiandien tikrai nesiimčiau. Manau, kad jis bus ne mažesnis nei daugiametis vidurkis. Bet, įvertinus visas išvardytas priežastis ir tai, kad vasariniai pasėliai neatrodo labai gerai, nes buvo didžiulis drėgmės perteklius, yra daug pažeistų vietų, išmirkusių, prognozuoti, jog derlius bus tikrai didesnis negu praėjusiais metais, nedrįsčiau.

Taip, grūdų kainos šiuo metu yra aukštesnės, kalbu apie pasaulines biržas, kurios daro įtaką kainoms Europoje ir Lietuvoje. Bet reikia turėti omenyje, kad brangsta ne tik grūdai. Brangsta visi ištekliai – trąšos, degalai, energetika, darbo užmokestis, todėl mes tai vertiname kaip infliaciją. Kokio dydžio infliacija bus metų pabaigoje, šiandien dar neaišku. Ar infliacija „nesuvalgys“ padidėjusių kainų? Turėsime pirkti pabrangusias trąšas, brangesnius degalus, daugiau mokėti už elektros energiją, kitus išteklius, taigi nesakyčiau, kad kainos didėjimas gali nusėsti ūkininkų kišenėse. Toli gražu ne.

Vakarų pasaulyje vykdoma antipandeminė politika, ekonomikos skatinimas, besaikis pinigų leidimas į rinką gali turėti įtakos ir papildomo pelno ūkininkai negaus. Kaip ir kitos pramonės bei ekonomikos šakos. Infliacija gali suėsti visą mūsų pelną. Pavojus šiandien yra labai realus.

Kitas dalykas – galbūt Pietų Amerikos bei Šiaurės Amerikos ūkininkai gali tikėtis, jog dėl jų vyriausybių vykdomos politikos turės tam tikrą pranašumą prieš Europos Sąjungos (ES) ūkininkus. Mums labai didelį nerimą kelia ES žaliasis kursas. Jokiu būdu mes neprieštaraujame šiam kursui, bet matome, kad ES ambicijos yra šiek tiek didesnės nei galimybės. Ir ypač tai jaučiama Lietuvoje. Nors Paryžiaus susitarimo, kuriam pritarė ir Lietuva, preambulėje parašyta, kad visi pokyčiai, susiję su klimato kaita, turi būti adekvačiai finansuojami ir ūkininkai neturi patirti finansinių nuostolių, matome, kad Lietuvoje tokio finansavimo, prisitaikant prie ES žaliojo kurso, tiesiog nėra. Turbūt pats ryškiausias pavyzdys yra tas, kad iš Europos atsigavimo fondo, vadinamojo RRS fondo, žemės ūkiui nebuvo skirta praktiškai jokios paramos, nors šis fondas yra visiems sektoriams, tarp jų – ir tvariai maisto gamybai. O žemės ūkis yra vienas pagrindinių maisto gamintojų. Tie prieštaravimai, kurie yra tarp užsibrėžtų tikslų ir realaus gyvenimo, mums kelia didžiulį nerimą. Ir ne tik mums…

Visai neseniai didžiausia Europos žemdirbių organizacija COPA-COGECA kreipėsi viešu laišku į ES lyderius. Kartu su COPA-COGECA šį kreipimąsi pasirašė per 30 didžiausių ES žemės ūkio organizacijų. Laiške išreikšta pozicija, kad ambicijos yra galbūt šiek tiek per didelės, palyginti su tuo, koks yra skiriamas tų iššūkių įgyvendinimo finansavimas. Prieš kelias dienas man teko skaityti Vokietijos žemės ūkio asociacijos kreipimąsi į Vokietijos ir kitų ES šalių lyderius, kuriame raginama atkreipti dėmesį, jog žemės ūkis gali labai stipriai nukentėti dėl ateinančių permainų. Tad tie pokyčiai turi būti dar kartą apsvarstyti ir pasverti. Todėl matome grėsmę, kad ir ES, ir Lietuvos ūkininkai gali pasidaryti mažiau konkurencingi pasaulinėse rinkose. Tai turės įtakos pelningumui ir augimo galimybėms. Tad iššūkių yra tikrai labai daug.

Išvada tokia – žaliasis kursas tikrai pareikalaus iš ūkininkų didesnių sąnaudų. Štai ir žemės atidėjimo priemonė, kai dalį žemės reikės palikti nedirbamą. Jeigu bus įgyvendintas šitas siekis ir bus privaloma palikti iki 10 proc. žemės nedirbamos, kurioje nebus galima gaminti žemės ūkio produkcijos, galima kaipmat nubraukti prognozuojamą 17 proc. augimą ir jis gali pavirsti į 17 proc. nuosmukį. Beje, Prancūzijos nacionalinis žemės ūkio tyrimų institutas, kuris Europos Parlamento užsakymu padarė studiją, kaip žaliasis kursas darys įtaką ES ūkininkų gyvenimui, būtent tai ir pabrėžė. Pasak jo, jeigu bus įgyvendinti visi planai, iki 2030 metų ES žemės ūkio produkcija, taip pat ir ūkininkų pajamos sumažės 25 proc. Mes daug kartų raginome Lietuvos Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją įvertinti, kaip žaliasis kursas atsilieps Lietuvos ūkininkams, bet, deja, tokio vertinimo dar iki šiol neturime. Matyt, mes nuogi puolame į dilgėles – nežinome, kaip tai atsilieps mūsų ekonomikai, žemdirbių pajamoms ir kaimo žmonių gerovei. Bet ambicijos labai didelės. Lietuvos ambicijos žaliojo kurso srityje yra vienos didžiausių ES.

Dar būtina pabrėžti, kad mūsų artimiausi kaimynai – lenkai, latviai ir estai – savo klimato darbotvarkėse numato, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas žemės ūkyje didės. Skamba paradoksaliai, kalbant apie žaliąjį kursą. Bet kaimyninių valstybių vyriausybės ir parlamentai tvirtina tokias strategijas, kurios numato žemės ūkio augimą, o augimas, aišku, sukels didesnį poveikį klimatui. Jie supranta, kad mūsų Rytų Europos žemės ūkis yra atsilikęs, palyginti su senųjų Europos valstybių žemės ūkiu. Norint bent kiek pagal savo efektyvumą priartėti prie Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ūkininkų, privaloma neišvengiamai didinti gamybą. O pas mus siekiama, kad žemės ūkis, kaip ir kiti sektoriai – transportas, pramonė, savo išmetimus mažintų. Todėl turėdami labai žemo lygio gamybą privalėsime ir toliau dar labiau ją mažinti. Tokios perspektyvos Lietuvos ūkininkams yra gana liūdnos.“

Parengė ŪP korespondentas  Stasys BIELSKIS

Redakcijos nuotrauka

2021-06-10

 

 

 

 

 

 

 

Aušrys Macijauskas, pelnas