Ashburn +9,1 °C Migla
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024
Ashburn +9,1 °C Migla
Ketvirtadienis, 28 Kov 2024

Pertvarka dėl pertvarkos ar dėl šiltų kėdžių saviškiams?

2022/05/26


Šiandien (ketvirtadienį) Seime ketinama sugrįžti prie svarstymo trylikos įstatymų pataisų, kurių pagrindu nuo ateinančių metų sausio 3 d. numatoma jungimo būdu pertvarkyti Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pavaldžias tris VĮ – Valstybės žemės fondą (VŽF), Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centrą „GIS-centras“ (GIS-centras) ir Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrą (ŽŪIKVC), sujungiant į vieną VĮ – Žemės ūkio duomenų centrą (ŽŪDC). Tačiau šios srities specialistai tikina, kad tokiai pertvarkai visiškai nepasirengta, jos rezultatai ir kaštai neaiškūs, valstybei gali būti padaryta nepataisoma žala.

Vietoj trijų – viena

Kaip Seimui pateiktame aiškinamajame rašte teigia ŽŪM, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įvertinusi siekį ilgainiui visiškai atsisakyti valstybės įmonės teisinės formos, reformą pasiūlė įtraukti į atnaujintą Valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planą, konsoliduoti trijų įmonių veiklas ir jas sujungti. Tikinama, kad ŽŪM valdymo srities informacinių technologijų kūrimo ir palaikymo funkcijų konsolidavimas vienoje įmonėje leis padidinti turimos informacijos ir duomenų valdymo operatyvumą. Tap pat – optimaliai panaudoti turimus žmogiškuosius, materialinius ir infrastruktūrinius išteklius, greitai reaguoti į poreikį keisti ir tobulinti ar kurti naujus registrus ar sistemas, dėl to ŽŪDC galėtų teikti kokybiškesnes paslaugas vartotojams. Tokia pertvarka atseit taip pat bus išvengta neefektyvių sprendimų, kurie pasitaiko dėl skirtingos institucijų kompetencijos ar supratimo ir interpretavimo, kuriant ir diegiant informacinius sprendimus.

Preliminariai planuojama, kad sujungus tris valstybės įmones į vieną ŽŪDC, dėl bendrųjų funkcijų konsolidavimo bus atsisakyta apie 30 etatų, taip pat atitinkamai – dalies administracinės ir ūkinės paskirties patalpų. Todėl tartum mažės bendrosios ŽŪDC kitos veiklos, kuri nėra finansuojama iš valstybės biudžeto, sąnaudos, tad viliamasi teigiamos grąžos valstybei. Mažinti skiriamų valstybės biudžeto asignavimų apimties konsoliduojamų valstybės įmonių funkcijoms vykdyti nenumatoma, nes ir dabar vykdomų funkcijų finansavimas iš valstybės biudžeto nesąs pakankamas, t. y. finansuojama ne visa apimtimi, o tik būtiniausioms išlaidoms, taip pat atsižvelgiant į nuolat didėjančias einamąsias išlaidas (komunalinių paslaugų, degalų kainas ir kt.) bei poreikį išlaikyti konkurencingą, rinkos sąlygas atitinkantį kompetentingų darbuotojų atlyginimą.

Ne pirmas bandymas

Trylikos įstatymų pataisų projektus, kuriuos priėmus trys veikiančios savarankiškos VĮ taptų viena VĮ ŽŪDC, ŽŪM Seime registravo dar praėjusių metų lapkričio pabaigoje. Tačiau, sulaukus nemenko pluošto pastabų, pataisų projektai buvo koreguojami, kol gegužės 4 d. galiausiai buvo aprobuoti Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK). Jame siūlomoms pataisoms pritarė visi 6 posėdyje dalyvavę parlamentarai. Pataisas Seime buvo numatyta svarstyti gegužės 12 d. plenariniame posėdyje, tačiau, pasiūlius opozicijai, šis svarstymas į tos dienos darbotvarkę įtrauktas nebuvo. Tai jau nebe pirmasis bandymas sujungti tris visiškai skirtingos specifinės veiklos įmones. Tai bandyta padaryti ir 2019 m., tačiau tuomet Seimas tokią idėją atmetė.

Reforma – ne nuo to galo

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos prezidentas Giedrius Balevičius.

Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos prezidentas Giedrius Balevičius „Ūkininko patarėjui“ aiškino nematantis jokio tikslingumo ir naudos sujungti tris visiškai skirtingas funkcijas atliekančias įmones. „Nebent dėl to, kad būtų vienas vadovas. Bet ar tai iš esmės sumažins įstaigos išlaikymo kaštus? Vargu, nes iš principo visos trys įmonės yra labai skirtingos ir būtų reikalingi trys direktoriaus pavaduotojai“, – pastebėjo pašnekovas.

G. Balevičiaus teigimu, vos ne lygiagrečiai yra rengiamasi ir dar vienai reformai – žemės administravimo. Yra numatyta reformuoti Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) ir dalį jos funkcijų perduoti savivaldybėms, kitą dalį – AM, o funkcijas, susijusias su žemės ūkio paskirties žemės tvarkymu, planuojama perduoti naujai kuriamam ŽŪDC. Deja, G. Balevičiaus pastebėjimu, tiek NŽT pertvarkos, tiek ŽŪDC kūrimo projektai nėra visiškai tarpusavyje suderinti, nors ir yra betarpiškai susiję bei keičiami tie patys įstatymai. Todėl ši reforma, į vieną sujungiant tris VĮ, bei NŽT pertvarka turėtų vykti kartu – reikėtų kalbėti apie bendrą žemės administravimo sistemos pertvarką ir prognozuoti jos rezultatus. „Tačiau Seime šios dvi reformos yra svarstomos visiškai atskirai, nors reformuoti numatomų VĮ veiklą reglamentuoja tie patys įstatymai. Bet vieną pertvarką rengė ŽŪM, kitą – AM. Susidaro įspūdis, kad kairė nežino, ką daro dešinė. Todėl dabar rengiama pertvarka tikrai nėra tokia, kokios reikėtų. Nuomonę apie ją mes išsakėme ir ŽŪM, ir AM, ir KRK, tačiau atrodo, kad mūsų girdėti nenori“, – tvirtino G. Balevičius.

Pasakius A, nepasakoma B

Pagal NŽT reorganizacijos planą geodezijos ir kartografijos bei nekilnojamojo turto kadastro politikos formavimo funkcijas iš ŽŪM perims AM, nors šių funkcijų vykdymas yra neatsiejamas nuo GIS-centro veiklos, bet jį ketinama sujungti su kitomis dvejomis VĮ, pavaldžiomis ŽŪM, įkuriant tai pačiai ŽŪM pavaldų ŽŪDC. Todėl gali būti, kad ateityje šioje srityje reikės dar vienos reorganizacijos.

Tokią numatytą rokiruotę Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geodezijos ir kadastro katedros vedėja doc. dr. Jūratė Sužiedelytė-Visockienė pavadino sunkiai suvokiama. „Galima planuoti, prigalvoti įvairių pertvarkų, tačiau baigiasi Seimo narių kadencija, baigiasi ir pertvarkos. Taip jau atsitiko su užmačiomis į Kauną perkelti ŽŪM, vėliau – NŽT. Bijau, kad ir šiuo atveju panašiai nutiks, nors jau pagal dabar parengtus projektus, kai kurios ŽŪM funkcijos yra perduodamos AM“, – ŪP aiškino J. Sužiedelytė-Visockienė.

Lietuvos geodezininkų ir matininkų sąjungos pirmininkas Tomas Juozapavičius taip pat neatmetė galimybių, kad dėl tokios pertvarkos jų veikloje gali iškilti problemų, kurių sprendimas – jau politikų valioje. „Labai nedaug reformuojamų institucijų funkcijų mums yra reikalingos, tad mūsų veiklai didesnės įtakos reforma gal ir neturės. Daugiausia naudojame GIS-centro Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros „Geoportal“ svetainės rinkinį, kurio tęstinumo palaikymo programos baigiasi po penkerių metų. Taip pat taip vadinamąją topografinę sistemą, kuri jau integruota į AM koordinuojamus procesus“, – vylėsi T. Juozapavičius.

Optimizavimu net nekvepia

50 metų darbo patirtį žemėtvarkoje turintis žemėtvarkininkas inžinierius Silvestras Staliūnas ŪP teigė, kad jį stebina toks chaotiškų reformų užmojis. „Viskas daroma gerai neapgalvojus, neišanalizavus pasekmių. Manau, laukia liūdnos pasekmės. Čia ne tas atvejis, kai buvo jungiamos kelius prižiūrinčios įmonės, miškų urėdijos ar buvo vykdomos kitos panašios pertvarkos. Norima perskirstyti NŽT funkcijas, bet ir ši reforma visiškai neparuošta, stumiama buldozeriniu principu“, – įvertino S. Staliūnas. Anot jo, pagal AM sumanymą, reformuojant NŽT, ŽŪDC bus perduota visos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės patikėjimo teisė. Bet nė viena iš trijų jungiamų įmonių nieko panašaus iki šiol nedarė ir nedaro. Tad gali būti, kad ŽŪDC turės plėstis į visas savivaldybes, priimti gal net šimtus darbuotojų, kad galėtų įgyvendinti patikėjimo teisę. S. Staliūno nuomone, taip būtų sukurtas visiškai naujas junginys. Jei NŽT funkcijos išdalijamos, tai NŽT, atsidūrusi AM įtakoje, turės turėti ir savo padalinius savivaldybėse. Savo padalinius, užsiimančius žemės tvarkymu, miestuose turės turėti ir pačios savivaldybių administracijos. Tokiu būdu tik išaugs žmogiškųjų išteklių poreikis regionuose.

S. Staliūno nuomone, keisti dalykai numatyti ir su melioracijos statinių naudojimo valstybine priežiūra. Ją ketinama perduoti VĮ, o ne savivaldybėms, nors pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, VĮ negali vykdyti viešojo administravimo funkcijų.

Pasigedo išankstinės analizės

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis.

Abejonių dėl Seime svarstomų trylikos įstatymų pataisų neslėpė ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Jis ŪP teigė, kad tiek asociacija, tiek kai kurios kitos žemdirbių organizacijos kreipėsi į Seimą, kad sumanyta pertvarka būtų stabdoma ir būtų išanalizuoti galimi jos padariniai. „Visos trys įmonės vykdo skirtingas ir tarpusavyje visiškai nesuderinamas funkcijas. ŽŪIKVC tik viena veikla – pasėlių deklaravimas su tiesioginių išmokų mokėjimu – susijusi su Nacionaline mokėjimo agentūra. Tai padaryta tam, kad viena įstaiga negalėtų vykdyti pasėlių deklaravimo ir tiesioginių išmokų mokėjimo, taip išvengiant galimo interesų konflikto, – aiškino J. Sviderskis. – Sėkmingai ir pelningai veikiančių valstybės įmonių (GIS-centro ir VŽF) reorganizavimas ir sujungimas su ŽŪIKVC ne tik atimtų iš valstybės nuolatines pajamas, bet ir išbalansuotų jų kokybiškų ir savalaikių paslaugų teikimo visuomenei procesą, tai sukeltų neprognozuojamas neigiamas pasekmes.“

Pasak J. Sviderskio, siekiant išvengti skubotai priimtų sprendimų ydingų ir finansiškai žalingų padarinių žemės ūkiui, žemdirbiams, būtina detaliai išanalizuoti ir išdiskutuoti pakeitimus, įtraukiant profesinę bendruomenę bei visuomenę. Teisės aktų pakeitimų projektus, anot jo, reikėtų teikti tik išanalizavus galimus evoliucinius įmonių ir valstybės pavestų funkcijų pertvarkymo variantus bei radus pačius racionaliausius sprendimus. Dabar esą įstatymų projektai yra parengti labai skubotai ir paviršutiniškai, visiškai neišanalizavus minėtų įmonių vykdomos veiklos. Mat pertvarka turės įtakos beveik 500 šiose trijose VĮ dirbantiems darbuotojams.

„Pertvarka turėtų vykti labai atsakingai, būtinai detaliai įvertinti visų VĮ atliekamas funkcijas ir kiek tai pareikalaus sąnaudų bei kaštų, ar tai duos žemės ūkiui ir šaliai naudos, o ne bus tik pertvarka dėl pertvarkos, kurių jau nemažai atlikta ir kurios, deja, visiškai nepasiteisino ir nedavė jokių pozityvių rezultatų“, – teigė J. Sviderskis.

Šiltos kėdės saviems?

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

ŪP kalbintas Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius neslėpė abejojantis, ar dabar pats tinkamiausias metas tokio masto reformoms, kokias planuoja AM ir ŽŪM, nes nėra duomenų, kaip po tokių pertvarkų pagerės paslaugų teikimas žemdirbiams, kurie reformuojamų VĮ paslaugomis daugiausia ir naudojasi.

„Susidaro įspūdis, kad siekis reformuoti gali būti grindžiamas ne noru iš esmės pagerinti tų paslaugų prieinamumą, jų paprastumą, bet tik kėdžių perstumdymu ir tuo, kad į jas būtų galima pasodinti sau labiau tinkamus asmenis. Kiekviena valdžia panašiai darė, – teigė R. Juknevičius. – Nemanau, kad reformos tikrai pasiteisins, nes politikai yra priversti daug laiko skirti tokių reformų pasekmių analizei, jų planavimui, bet gali pritrūkti dėmesio jų įgyvendinimo parlamentinei kontrolei. Vargu ar situaciją suvaldys ir ŽŪM, turinti gausybę vidinių problemų. Ji nesusitvarko su savo darbu, tai kaip dar ir reformą vykdys? Todėl kyla abejonių tokios reformos sėkme, ar ji iš tikrųjų pagerins paslaugų kokybę, ar sumažins kainas, kaštus, nes dabar pateikiami argumentai, kad bus sutaupyta, nutylint, kad prieš tai bus kur kas daugiau investuojama į šią reformą, nes kitaip ji negalės vykti.“

 

Redakcijos nuotraukos

2022.05.26 ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas Kazys KAZAKEVIČIUS Susijusios temos - skaitykite: Žemės ūkio ministerijaNŽTLietuvos ūkininkų sąjungaRaimundas Juknevičius
Dalintis
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...
2024/03/28

Pakeistos susietosios paramos už ūkinius gyvūnus taisyklės

Žemės ūkio ministro įsakymu pakeistos 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos už mėsinius galvijus, avis ir ožkas administravimo taisyklės.
2024/03/28

Tyrimas atskleidė – rytinė ES siena visiškai atvira baltarusiškai medienai, neva atkeliaujančiai iš Azijos

Šiomis dienomis į viešumą iškilo Europos Sąjungos (ES) medienos sektorių kompromituojanti medžiaga. Nepriklausomo baltarusių portalo „Zerkalo.io“ žurnalistai paskelbė Baltarusijos tyrimų centro (BTC) medžiagą, atsk...
2024/03/28

Benzino didmeninės kainos jau didesnės už dyzelino kainas

Praėjusią savaitę vidutinė degalų kaina Lietuvoje pakito skirtingai – benzinas pabrango 1,4 proc., o dyzelinas atpigo 1,1 procento. Skirtumas tarp benzino ir dyzelino vidutinių kainų per savaitę sumažėjo nuo 0,07 Eur/l iki 0,03 Eur/l. Benzin...
2024/03/28

Lenkija ir Ukraina surengė derybas dėl ukrainietiškų produktų importo reguliavimo

Varšuva, kovo 28 d. (AFP-BNS). Lenkijos ministras pirmininkas ketvirtadienį priėmė Ukrainos premjerą ilgai lauktose derybose, kuriomis siekiama sumažinti trintį dėl Ukrainos importuojamų žemės ūkio produktų ir lenkų ūkininkų vykdomų pasieni...
2024/03/28

Kaip sekasi įgyvendinti ilgalaikę ES kaimo vietovių viziją

Europos Komisija paskelbė ataskaitą, kurioje apžvelgiama iki šiol padaryta pažanga įgyvendinant ES ilgalaikę kaimo viziją, akcentuojami nuo 2021 m. pasiekti teigiami rezultatai ir pristatomos būsimo darbo idėjos.