Po sniego patalais snaudžiantys pasėliai jau sapnuoja pavasarį

Šiųmetė žiema nepašykštėjo sniego. Po storu jo apklotu atsidūrę pasėliai ūkininkams kelia nemažai nerimo. Gamta apklojo baltąja marška dar neįšalusią  žemę – jeigu sniego danga ilgiau laikysis pavasarį, žemdirbių triūsas gali nueiti perniek – žiemkenčiai paprasčiausiai iššus.

Džiaugiasi pasėjęs vėliau

Jaunasis ūkininkas Justas Šiurkus apžiūri žieminius pasėlius.

Šiaulių rajone ūkininkaujantis Justas Šiurkus, perėmęs senelio ūkį, čia augina grūdus  jau  šešti metai, turi apie 50 ha dirbamos žemės. Tokios sniegingos žiemos per visus savo ūkininkavimo metus jis dar neregėjo. Jaunasis ūkininkas  yra pasėjęs 14 ha žieminių rapsų ir 20 ha žieminių kviečių.

Apžiūrėjus Urkuvėnų kaime esantį žieminių kviečių lauką, vaizdas privertė sunerimti. Pasėliai užkloti apie 30 cm sniego pluta. Po ja pavasario laukia žieminiai kviečiai  ‘Zeppelin’. Šios veislės sėklas iš savo derliaus pasiruošė pats Justas. Anot ūkininko, ji patikima, pripažinta, aukštesnės klasės, atsparesnė išgulimui. Laukas buvo apsėtas pernai spalio 4 d.

Kitame 2 ha lauke pernai rugsėjo 30 d. Ringuvėnų kaime jis pasėjo ‘Artist’ veislės žieminių kviečių. Vėlyvą rudenį ūkininkas džiaugėsi gražiai sudygusiais pasėliais ir tikėjosi gero šiųmečio derliaus. Tačiau gamta su gausiu sniegu ir speigais atsiuntė rimtų rūpesčių. Tačiau J. Šiurkus nepraranda vilties, kad pavasarinio kviečių iššutimo išvengti pavyks, nes jie buvo pasėti truputį vėliau ir nespėjo labai smarkiai suvešėti. Jų daigeliai, atkasus sniegą, išlindo ploni ir mažučiai.

Po baltaisiais kailiniais

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (VAT) Kauno augalų veislių tyrimo skyriaus vedėja Elvyra Leonavičienė pripažino,  kad ši žiema išskirtinė, pasėliams iškilo nemažai pavojų. Anksti sėti javai įsikrūmijo, užaugino daug žaliosios masės. Sniegas iškrito ant šlapios žemės be įšalo. Susidarė stora sniego danga. Kauno apskrityje ji siekia apie 30 cm. Sausio 26–28 d. krito gausus šlapias sniegas, pašalus susidarė sniego pluta. Po pluta – net 23 cm sniego, virš plutos – dar 6 cm. Kaip atrodys po tokiais baltaisiais kailiniais atsidūrę augalai, bus matyti pavasarį, nes kol kas neaišku, kiek ilgai sniegas laikysis.

„Kaip rodo mūsų patirtis, labiau linkę iššusti rugiai ir kvietrugiai įprastai sėjami anksčiau ir iki žiemos užauga vešlesni. Pernai nukentėjo anksti sėtos kai kurių kvietrugių,  2006–2007 m. –  intensyvaus augimo žieminių kviečių veislės. Panašiai gali būti ir šiemet“, – kalbėjo E. Leonavičienė.

Žiemojimo sąlygos – vidutiniškos

‘Zeppelin’ veislės žieminių kviečių daigeliai nedideli ir retoki.

VAT Plungės augalų veislių tyrimo skyriaus vedėja Birutė Bilevienė teigė, kad iki šiol visų žiemojančių augalų žiemojimo sąlygos buvo vidutiniškos. Nors žemė menkai įšalusi, sniego danga nėra pastovi. Per atlydį sniegas aptirpsta tiek, kad kai kur matyti dirva. Prieš atšąlant orams, sausio antroje pusėje pasnigo ant menkai pašalusios žemės. „Tačiau sniegas ištraukė šaltį iš žemės ir šiuo metu žemė po sniegu visai neturi įšalo. Dirva nėra pažliugusi. Sniego dangos storis vidutiniškai siekia apie 22–23 cm, jis purus, tad augalų šutimas dar nėra prasidėjęs“, – tikino mokslininkė.

Turi suformuoti stiprias šaknis

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr. Vytautas Liakas neabejoja, kad Lietuvos žemdirbiai puikiai žino žiemos klastas ir kasmet rudenį žiemkenčius kruopščiai ruošia šiam ramybės periodui. Žinoma, augalų atsparumas žiemos sąlygoms tiesiogiai priklauso nuo šaknų išsivystymo. Prieš žiemą žieminiai kviečiai ir rapsai turi suformuoti stiprias šaknis, niekas neturi trukdyti šaknims skverbtis į gilesnius sluoksnius. Kviečiai prieš žiemą turi būti gerai įsikrūmiję, o rapsai – suformavę atitinkamą skrotelę ir neperaugę.

Lietuva – ne pietų šalis

„Atrodo, kad augintojai puikiai įvaldę šiuolaikines technologijas ir augalų paruošimas daugeliui nesukelia didesnių rūpesčių, – vylėsi V. Liakas. – Prieš žiemą ištyrus augalus atsitiktinai pasirinktuose pasėliuose pastebėta, kad dažniausiai jie būna sukaupę pakankamai apsauginių medžiagų ląstelėse: angliavandenių, baltymų, aminorūgščių ir kitų atsparių užšalimui junginių. Tam reikia pagerinti bendrą maisto medžiagų apykaitą, optimizuoti mineralinę mitybą, ypač fosforu ir kaliu. Visa tai atlikus, galima ramiai laukti žiemos, o kokia ji bus, iš anksto niekas nežino, visuomet rengiamasi scenarijui, kad šals be sniego.“

Anot mokslininko, pastarosios žiemos daugelį augintojų nuramino, pripratino prie piečiau esančių šalių žiemų. Tačiau esame tokioje klimato zonoje, kad negalima atsipalaiduoti, ypač vykstant klimato pokyčiams.

Nelauktas scenarijus

V. Liako teigimu, šių metų žiemos scenarijaus tikriausiai niekas net nesitikėjo. Kasmet laukiame šalčio be sniego, o čia – sniegas be šalčio. Dabartinė sniego danga žiemkenčius saugo nuo pavojingai žemos aplinkos temperatūros. Tačiau šiemet iškritęs sniegas ant šiltos žemės priverčia nerimauti dėl kitų problemų. Tikėtina, kad gali išplisti sniego pelėsiai, kurie tarpsta tamsioje ir drėgnoje aplinkoje esant maždaug 0 °C temperatūrai po sniegu, padaryti daug žalos užkrėstiems augalams, dėl kurios galima patirti rimtų nuostolių. Naktį nukritusi temperatūra (–20 °C) sustingdė ir dirvos paviršių, bet ilgai po sniegu buvo teigiama temperatūra, todėl virš augalų susidarė ledo pluta. Rapsai ir kviečiai tarsi po sarkofagu. Ištirpus pirmam sniegui, kurio danga siekė iki 20 cm, tikėtina, kad augalai spėjo prasivėdinti.

Gresia pelėsių infekcija

„Kviečiai, vieni iš pagrindinių mūsų regiono augalų, taip pat kenčia dėl aukštesnės temperatūros po sniegu ir sniego pelėsių. Guodžia, kad pelėsiai pažeidžia žiemkenčius, kai sniegas iškrinta ant neužšalusios arba silpnai užšalusios dirvos ir išsilaiko apie 100 dienų, – aiškino V. Liakas. – Suprantama, kad ne visi pasėliai bus pažeisti, tačiau gali nukentėti atsėliuojami kviečiai, nesilaikant gerosios žemės dirbimo ir sėjos praktikos ir t. t. Nerimą kelia tai, kad ilgas ruduo išvargino augalus, dėl trumpos dienos jie eikvojo atsargines medžiagas ir nusilpo, o dabar tenka toks išbandymas. Pelėsių sukėlėjai laikosi augalų liekanose, augalai užsikrečia vėsiu, drėgnu oru rudenį prieš užsningant arba iškritus šlapiam sniegui. Nuo likučių ar dirvos paviršiaus patogenai prasiskverbia į lapus ir plinta užkrėstuose augaluose, kol laikosi sniegas.“

Pataria pasilikti sėklos

Mokslininkas siūlo, įvertinus riziką, pasilikti vasarinių kviečių sėklų ir išplitus ligai atsėti pažeistus plotus. Pasak jo, galbūt liga neišplis, o sniegas papildys dirvožemį vandeniu, tačiau su vandeniu išsiplaus dalis maisto medžiagų. Gera žinia, kad dirva neįšalus ir vanduo prasiskverbs į dirvą, nenubėgs paviršiumi, nes būna, kad tirpstančio sniego vanduo su savimi nusineša daug dirvožemio, ypač arimuose.

V. Liako teigimu, taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sniego danga storoka ir neaišku, kiek dar padidės, tad susidaro nemenkas svoris. Ištirpus sniegui, dirvos paviršius gali būti suslėgtas, o išbėrus azoto trąšas dėl deguonies stygiaus prasidės denitrifikacija ir azoto trūkumas. Dabar dar sunku numatyti darbų seką nutirpus sniegui, bet reikia prisiminti, kaip ir kas buvo daroma rudenį ir pagal tai dėlioti pavasario darbus.

Asta ŠUKIENĖ

 

Autorės nuotraukos

2021-02-20