Pripažintiems kooperatyvams ketinama griežtinti reikalavimus

Kooperacijos tema praėjusiais metais diskutuota ypač daug. Kaip paskatinti smulkiuosius gamintojus kooperuotis, kaip užsitikrinti tvirtesnę padėtį rinkoje? Kita vertus, kaip suvaldyti „netikrų“ kooperatyvų, kurių svarbiausias tikslas – pasinaudoti privilegijomis, steigimąsi? Pirmoji problema kol kas lieka atvira – panašu, kad išvadas turės padaryti patys ūkininkai. O štai kitai problemai jau rastas sprendimas. Valstybės pripažinimo siekiantiems žemės ūkio kooperatyvams, kuriems teikiami prioritetiniai balai eilėje prie paramos lėšų, bus griežtinami reikalavimai.

Vienas pirmųjų darbotvarkėje Žemės ūkio ministerija metams baigiantis baigė rengti Kooperacijos įstatymo pataisų siūlymus. Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) darbotvarkėje tai vienas pirmųjų klausimų. Teisės akto projektas bus svarstomas kovo pradžioje. Tačiau iki tol projekto rengėjams teks atlikti nemažai namų darbų. Šią savaitę KRK posėdžių salėje savo pozicijas išdėstė ŽŪM grupė, vadovaujama viceministro Sauliaus Ginto Cironkos, bei žemės ūkio kooperatyvų asociacijų atstovai. Į klausymus iš Skuodo atvyko ūkininkas Adomas Statkus, kuris dalyvauja net trijuose skirtingos veiklos kooperatyvuose, ir atstovavo pasiūlymus teikusiam Skuodo rajono merui. Privačių miškų savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis į susitikimą atskubėjo norėdamas pareikšti, jog miško savininkų kooperatyvus metas pagaliau prilyginti žemės ūkio kooperatyvams. Diskusiją moderavo vienintelis KRK narys – Eugenijus Gentvilas: Seime vis dar jaučiama atostogų nuotaika. Aptarus teisės akto projektą bei pateiktus pasiūlymus, ministerijos teisininkai dar turės pasukti galvas, kaip patobulinti dokumentą. Viliamasi, kad nauji reikalavimai kooperatyvams galėtų įsigalioti nuo šių metų lapkričio pirmosios.

Siūlo penkias sąlygas Pripažinimo siekiantiems žemės ūkio kooperatyvams siūloma taikyti penkis reikalavimus. Kooperatyvas privalo remtis savo narių veikla. Siūloma, kad iš narių supirktų produktų ir nariams parduotų prekių, suteiktų paslaugų vertė sudarytų daugiau kaip pusę visų kooperatyvo supirktų produktų, prekių, suteiktų paslaugų vertės. Kooperatyvo veikla turi būti reali. Tam siūloma apibrėžti pajamų per ataskaitinį laikotarpį žemiausią kartelę. Grūdų ir pieno sektoriaus kooperatyvams tai būtų 20 tūkst. Eur, o pripažinimo siekiantiems pirmą kartą – 10 tūkst. Eur. Kitų sektorių kooperatinėms bendrovėms siūlomas mažiausias pardavimo pajamų per metus lygis siektų 10 tūkst. Eur, o pripažinimo siekiančioms pirmą kartą – 5 tūkst. Eur. Apie ketvirtadalyje iš 2014–2015 metais pagal galiojančius teisės aktus pripažintų žemės ūkio kooperatyvų dalyvavo tie patys asmenys. Siekiant to išvengti siūloma nustatyti, kad kooperatyvo nariai negali priklausyti keliems tos pačios rūšies kooperatyvams. Taip pat įstatymu ketinama įtvirtinti sąlygą neturėti skolų valstybės biudžetui ar fondams, „Sodrai“. Pagaliau kooperatinė bendrovė turi atitikti pasirinktą pripažinimo kriterijų ir deklaruoti tai įrodančius duomenis apie savo narius.

Griežtesni pripažinimo kriterijai Ketinama griežtinti su kooperatyvo nariais susijusius pripažinimo reikalavimus. Pasirenkamą pripažinimo kri­terijų atitinkančių narių dalis kooperatyve, manoma, turi siekti nebe 70 proc., o 90 proc. Tai užtikrintų geresnius pelno rodik­lius. Šių narių turimų pajų vertė turėtų sudaryti daugiau kaip 90 proc. visų narių pajų vertės. Be reikalavimo bent pusę pajamų gauti iš žemės ūkio veik­los, siūloma kooperatyvo nariui numatyti prievolę parduoti savo kooperatyvui tam tikrą dalį žemės ūkio produktų, o paslaugas teikiančio ar prekes parduodančio kooperatyvo nariui – prievolę iš savo kooperatyvo pirkti tam tikrą dalį paslaugų, prekių. Siūloma griežtinti galiojantį alternatyvų pasirinkimą kooperatyvams, kurie turi daugiau kaip 20 narių. Dabar tai būtų kooperatyvai, kurie turi daugiau kaip 30 narių. Dar viena naujovė: reikalavimas būti įregistravus žemės ūkio valdą Žemės ūkio ir kaimo verslo registre keičiamas reikalavimu, kad žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus per praėjusius metus būtų ne mažesnis kaip 2 EDV.

Išsiskyrė ŽŪM ir ŽŪR pozicijos Niekas neginčijo, kad reikia griežtinti valstybės pripažįstamiems kooperatyvams reikalavimus. Tačiau dėl kai kurių nuostatų nuomonės išsiskyrė. Ypač sunku bus ŽŪM ir ŽŪR rasti kompromisą dviem klausimais. Žemės ūkio kooperatyvų asociacija „Kooperacijos kelias“ nesutinka, kad pripažinimo kriterijų atitinkančių narių dalis kooperatyve būtų didinama iki 90 proc. Grūdininkus ši nuostata visiškai tenkina, tačiau pieno gamintojų kooperatyvams būtų sunkiai pasiekiama riba. Asociacijos vadovė Juratė Dovydėnienė tai tvirtino ministerijai ir anksčiau kaip įstatymo pataisos rengimo grupės narė, tačiau jos pastabos esą buvo ignoruotos. Pieno gamintojams bei ŽŪR atstovaujanti J. Dovydėnienė tvirtino, jog nėra linkusi nusileisti. Bent jau 30 narių kooperatyvams (tokio dydžio ir yra vyraujantys pieno gamintojų kooperatyvai) turėtų išlikti nuostata, kad 30 proc. narių gali sudaryti keliamų reikalavimų neatitinkantys gamintojai. Taip pat ginčų sukėlė klausimas, ar verta ŽŪR kaip papildomą instituciją įgalioti atlikti kooperatyvų patikras. Pasiūlymą pateikusi J. Dovydėnienė tvirtino, kad būtent ŽŪR geriausiai mato kooperatyvų veiklą ir gali operatyviai reaguoti, todėl kontrolė būtų efektyvesnė nei šią funkciją atliekant vien Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui. Ministerija siūlymą vertino skeptiškai – esą Rūmai yra privati institucija, valstybinės funkcijos jai patikėti negalima. Kita vertus, precedentas jau yra – lėšų veislininkystei skirstymas. Kad ŽŪR būtų suteikti papildomi įgaliojimai, prieštaravo ir kai kurie grūdų augintojų kooperatyvų atstovai, tiesiai šviesiai rėžę – Rūmai jų interesų negina, tegul išsilaiko patys, nesidairo ministerijos finansavimo. Panašu, kad jubiliejiniais ŽŪR gyvavimo metais ateina metas spręsti įsisenėjusias problemas – dėl Rūmų veiklos finansavimo, asociacijoms – dėl narystės Rūmuose.

Pataisas lengviau gludinti negu santykius

„Ūkininko patarėjas“ KRK narį Eugenijų GENTVILĄ pap­rašė pakomentuoti susitikimą: siūlomus įstatymo pakeitimus bei prieštaravimus.

– Kaip vertinate pristatytus Kooperacijos įstatymo pakeitimų siūlymus? – KRK seniai kalbėjome, kad reikia kitaip sureglamentuoti Kooperacijos įstatymo nuostatas. ŽŪM vėlavo, bet tai, ką pateikė, atrodo neblogai. Aiškesni kriterijai. Kitas dalykas, kad jeigu jie įsigalios, kai kurie dabar egzistuojantys kooperatyvai gali sunykti. Bet gal geriau reali kooperacija, o ne fiktyvi, po kilimu vykstantis žaidimas. Esminėms nuostatoms pritariu, o detalės – kas kontroliuoja, vykdo, – tai jau antraeiliai dalykai. Man buvo kilęs klausimas, ar smulkieji ūkininkai nebus atstumti. Ne. Teisę kooperuotis jie turi, tačiau nuo to momento, kai kooperatyvas nori gauti pripažinimą ir dalyvauti įvairiuose projektuose, gauti finansavimą, tada jau turi atitikti aukštesnius reikalavimus. Valstybės pinigėliai turi būti panaudojami prasmingai. Jeigu norite gauti iš valstybės tam tikrų malonių, patys būkite malonūs: kooperatyvo narys turi atitikti bent 2 tūkst. Eur metinės apyvartos kriterijų. Tai nėra daug, pusantros karvės ar 3 hektarai auginamų kviečių gali užtikrinti tokias pajamas. – Ką manote apie ŽŪR dalyvavimą kooperatyvams siekiant valstybės pripažinimo? Rūmų situacija iš tiesų prašosi vertinimo platesniu kontekstu. – Lietuvoje nėra ūkio subjektams privalomos narystės rūmuose, ar tai būtų Žemės ūkio, ar Prekybos, Pramonės ir amatų rūmai. Yra pavojus tapti privilegijuotųjų rūmais. Galima būtų kaltinti abi puses: vieniems – eiti į rūmus ir daryti permainas, rūmams – spręsti ne vien sutelktų privilegijuotųjų, bet viso žemės ūkio problemas. Mano manymu, ŽŪM turėtų susėsti prie stalo su ŽŪR ir išdėstyti savo pozicijas. Tačiau gruodžio mėnesį Rūmams sumažina finansavimą remiantis priežastimis, kurios panašios į pretekstų ieškojimą. Iš ŽŪR pusės – nepasitenkinimas. Negali būti priešpriešos, kokia yra dabar, tarp ministerijos ir Rūmų, net tarp dalies Seimo narių ir Rūmų. Stengiuosi neaštrinti konfrontacijos. Pats iškėliau klausimą, ar ŽŪR reikalingi kaip antras arbitras pripažįstant kooperatyvus. Kita vertus, gal reikėtų suteikti Rūmams papildomas funkcijas įstatymu, užtik­rinti buvusį ŽŪR finansavimą tiesiogiai iš biudžeto? Pripažinkime, valdžios santykis su ŽŪR šiandien yra konfliktiškas, mano manymu, netenkina žemdirbių bendruomenės. Kita problemos pusė – ar tikrai Rūmai žemdirbių interesams atstovauja tinkamai. – Kokią matote išeitį iš nesveikos dabartinės konfrontacijos? – Kaip liberalas laikausi pozicijos, kad valdžia kaip galima daugiau funkcijų atiduotų visuomeniniam nevyriausybiniam sektoriui. Pvz., vežėjų asociacija „Linava“ atlieka dalį įvairių funkcijų – TIR, patikrų, kontrolių ir t.t. Ji įgijo tarptautinį pripažinimą, turi sertifikavimo teisę ir pati yra sertifikuota. Valdžia „Linavai“ skiria šiek tiek pinigų ir jai galvos neskauda. Nevyriausybinis sektorius atlieka ir dalį socialinių paslaugų – prižiūri senukus ir kt., finansavimą gauna per įvairius projektus. Civilizuotas sprendimas turėtų atsirasti ir dėl žemdirbių savivaldos. Karas yra blogai, su žemdirbių savivalda turi būti rastas kompromisas. Dažniausia tokiais atvejais būna kaltos ambicijos, nesusišnekėjimas ar net nešnekėjimas. Šnekėjimosi trūksta turbūt iš abiejų pusių...

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.