Raiko žemę kaip batoną

„Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“, – gali būti, kad tokios pozicijos laikosi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), pasiūliusi Lietuvos ūkininkų sąjungai (LŪS) įvardyti konkrečias teisinio reguliavimo spragas, sudarančias sąlygas asmenims įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, nei numatyta įstatymuose, o apie žinomus konkrečius įstatymų pažeidimų atvejus pranešti Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT). Toks siūlymas LŪS pasiekė tada, kai priminė ŽŪM apie būtinybę tobulinti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą.

Pasigenda aiškumo   ir skaidrumo

Praėjusių metų gruodžio mėnesį įvykęs LŪS suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kuria atkreipė šalies valdžios dėmesį į taisytiną Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą ir pasiūlė atlikti kompleksinį visos teisinės bazės, reguliuojančios žemės įsigijimo procesą, patikrinimą ir koregavimą. Buvo paprašyta platesnio ir konkretesnio susietų fizinių bei juridinių asmenų sąvokos apibrėžimo, kad nebūtų palikta vietos galimoms teisinėms interpretacijoms. Taip pat siūlė, kad nuosavos žemės ūkio paskirties žemės tiek fizinis, tiek juridinis asmuo negalėtų turėti daugiau nei 500 ha, o akcinėms bendrovėms, įsigyjančioms žemės ūkio paskirties žemę, būtų taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir kitiems asmenims.

LŪS suvažiavimas taip pat paprašė pakeisti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas taip, kad jame būtų numatyta, jog žemės ūkio paskirties žemės pirkėjas privalo pateikti ne žemės pirkėjo deklaraciją, o būtų imperatyviai įtvirtinta pareiga asmeniui, pageidaujančiam įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, pateikti Registrų centro išduotą pažymą apie nuosavybės teise valdomą žemę ir susijusių asmenų nuosavybės teise valdomą žemę. Esą notaras turėtų turėti teisę pareikalauti tokios pažymos tiesiai iš Registrų centro, nes tik pažyma gali patvirtinti, kad, sudarant žemės sklypo perleidimo sandorį, asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys didžiausio žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio.

LŪS įsitikinimu, tik taip pavyktų rasti tinkamus sprendimus, ginant Lietuvos viešąjį interesą ir užtikrinant žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo apribojimų įteisinimą, kad šie užkirstų kelią Lietuvos žemės ūkio paskirties žemei tapti spekuliavimo objektu.

Problemų nemato

Daugiau nei po pusmečio ne tik nesulaukusi kokių nors sprendimų, bet ir jokių galimų pataisų projektų, rugsėjo pradžioje LŪS apie keltas problemas dar kartą priminė Seimo Kaimo reikalų komitetui (KRK)bei Vyriausybei. Pirmadienį LŪS pasiekė žemės ūkio viceministro Donato Dudučio raštas, kuriuo jis priekaištauja, kad LŪS tik deklaruoja, jog teisinio reguliavimo spragos sudaro sąlygas asmenims įsigyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, nei nustatyta įstatyme, tačiau neįvardija konkrečių spragų ir nesiūlo, kaip jos turėtų būti šalinamos, o tik siūlo nustatyti griežtesnį teisinį reguliavimą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę.

„Manome, kad Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme ir taip yra numatyta gana griežta žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kontrolė, užtikrinanti, kad žemės ūkio paskirties žemė netaptų spekuliacijų objektu ir būtų išvengta žemės ūkio paskirties žemės sutelkimo vieno fizinio ar juridinio asmens ir jo įsteigtų kitų juridinių asmenų rankose. Todėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatos, susijusios su žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo kontrole, mūsų nuomone, neturėtų būti keičiamos“, – teigiama žemės ūkio viceministro D. Dudučio rašte LŪS.

Jame rekomenduojama, jei LŪS yra žinomos konkrečios teisinio reguliavimo spragos, kurių neįvertino ŽŪM, informuoti apie tai, o jei žinomi konkretūs atvejai, kai asmuo pažeidė nustatytus reikalavimus, apie tai informuoti NŽT, kuri esant poreikiui imsis reikalingų veiksmų.

Pasigenda politinės valios

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius „Ūkininko patarėjui“  teigė esąs nustebintas tokios ŽŪM pozicijos. „Mes net nelabai ir tikėjomės kitokio atsakymo, nei gavome. Tam, kad kas nors keistųsi, reikia aiškios politinės valios, bet jos pasigendame“, – tikino R. Juknevičius. Pasak jo, Seime registravus įstatymų pataisas, reglamentuojančias tiesioginių išmokų ribojimą, lyg ir buvo surusenusi viltis, kad kažkas gali keistis, kad žemės ūkio sektoriuje atsiras daugiau konkurencijos. Tačiau dabar aiškėja, kad tai tebuvo tuščios viltys.

„Ypač stambūs žemės ūkio srityje veikiantys subjektai, dažniausiai juridiniai asmenys, randa galimybių apeiti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo nuostatas, kuriose nėra išgryninta, kas yra susiję asmenys. Tad kuriant vis naujus juridinius darinius galima įvairiai manipuliuoti įstatymo nuostatomis ir, nepažeidžiant įstatymų, žemės valdymą koncentruoti vienose rankose“, – aiškino LŪS pirmininkas, pastebėdamas, kad neišgryninant susijusių asmenų sąvokos nelabai ir yra prasmės ką nors keisti dabar galiojančiame Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatyme.

Tobulinti galima visada

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Seimo pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa tikino, kad įstatymą visuomet galima tobulinti, jei tik atsiranda tam priežasčių. „Kol kas konkrečių siūlymų, kaip ir ką keisti šiame įstatyme, mes nesame gavę. Manau, gal reikėtų KRK surengti debatus dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo tobulinimo, išklausyti įvairias nuomones ir tuomet spręsti, reikia jame ką nors keisti ar ne“, – tvirtino V. Kanopa.

Kazys KAZAKEVIČIUS

ŪP vyr. redaktoriaus pavaduotojas

2021-09-23

 

 

 

 

 

Raimundas Juknevičius, 500 ha, Vidmantas Kanopa