Rezervinių degalų landa, kurios uždaryti neskubama

Penkios Lietuvos žemės ūkio ir agroverslo organizacijos kreipėsi į valdžios institucijas prašydamos imtis ryžtingų veiksmų, nes iš valstybės degalų rezervo į rinką tiekiami degalai yra be biopriedų. Esant tokiai situacijai, šalyje nusižengiama Europos Komisijos direktyvai  dėl atsinaujinančių energijos išteklių, o  žemdirbiai praranda dalį pajamų.

Neteko milijonų

Atvirą laišką pasirašiusioms organizacijoms nerimą kelia tai, kad iš valstybės degalų rezervo į mažmeninę degalų prekybos rinką patenka grynieji mineraliniai degalai be Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Alternatyvių degalų įstatymais numatytos biodegalų dalies. „Pernai iš rezervo į rinką pateko iki 90 tūkst. tonų degalų be biopriedų – tokia yra vieno mėnesio prekybos degalais Lietuvoje apimtis.

Mūsų skaičiavimais, iš Lietuvos ūkininkų, auginančių grūdus, biodyzelino gamybai nebuvo nupirkta 14 tūkst. 490 tonų rapsų už 8 mln. Eur“, – teigiama bendrame žemės ūkio organizacijų viešame laiške Prezidentui, Seimui, Vyriausybei, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, Žemės ūkio, Aplinkos, Energetikos bei Teisingumo ministerijoms.

Prieštarauja logikai

Per metus degalų gamintojai superka vidutiniškai 0,42 mln. t rapsų ir nemaistinių grūdų, iš kurių gaminami biodegalai, tiekiami ne tik Lietuvos rinkai, bet ir eksportuojami. Ši biodegalų industrijos ir žemdirbių sinergija leidžia kurti aukštesnę pridėtinę vertę visam Lietuvos žemės ūkiui.

„Deja, dėl teisės aktų painiavos ir prieštaravimų milijonai eurų atitenka iškastinio kuro importuotojams, o ne Lietuvos ūkiui skatinti. Mums nesuprantama nuostata valstybės degalų rezerve kaupiamuose degaluose nenaudoti Lietuvoje pagamintų biodegalų ir taip skatinti naftos importą. Tai ne tik prieštarauja ekonominei logikai pirmiausia skatinti vietos ekonomiką, bet neprisideda prie Lietuvos energetinės nepriklausomybės tikslų bei klimato kaitos įsipareigojimų, kuriuos diktuoja žaliasis kursas“, – pabrėžia žemės ūkio organizacijų lyderiai.

Aiškinasi teisme

Rugpjūčio 18 d. Seimo narys Lukas Savickas kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas ištirti, ar trijų Lietuvos ministrų (susisiekimo, aplinkos ir energetikos) pasirašytas įsakymas atitinka Lietuvos ir ES teisės aktus.

„Degalai be biopriedų į rinką patenka naudojantis teisės aktuose palikta spraga, leidžiančia į valstybės degalų rezervą tiekti degalus be biopriedų, o vėliau iš šio rezervo degalus realizuoti mažmeninėje rinkoje“, – tvirtino pareiškėjas.

Apskųstame įsakyme numatyta, kad iš valstybės rezervo atsargų parduodamo benzino ir dyzelino sudėtyje gali būti ir mažesnis biodegalų kiekis ar visai jo nebūti. L. Savicko teigimu, techninių kliūčių ar kokybinių reikalavimų realizuoti saugomą degalų rezervą įmaišant biodegalus nėra. Parlamentaras pabrėžė, kad situaciją būtina spręsti skubiai, dėl tokios spragos jau dabar kenčia Lietuvos įsipareigojimai dėl klimato kaitos mažinimo, o jų nevykdanti šalis gali sulaukti griežtų ES sankcijų.

Nepaiso įsipareigojimų

Alternatyvių degalų įstatymas numato, kad Lietuvoje esančios degalinės turi prekiauti benzinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,6 proc., ir dyzelinu, kurio kiekviename litre yra ne mažiau kaip 6,2 proc. biodegalų. Tačiau, kaip paaiškėjo, mažmeninėje rinkoje galima įsigyti ir vien iš naftos pagaminto benzino arba dyzelino, kuriuose biopriedų nėra.

Kiek degalų yra sukaupta Vyriausybės naftos produktų rezerve iš viso ir kiek jo išnaudota, pavyzdžiui, nuo 2010-ųjų, nežinia, nes tai – valstybės paslaptis.

„Šis teisės aktų prieštaravimas naudingas naftos produktų gamintojams ir prekybininkams, o Lietuvos vartotojai permoka už degalus, biodegalų gamintojai ir žemdirbiai negauna papildomų pajamų ir nekuriama pridėtinė vertė Lietuvos ūkiui. Be to, naudodama daugiau naftos degalų, Lietuva nesilaiko prisiimtų žaliojo kurso principų skatinti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) naudojimą ir mažinti iškastinio kuro dalį, didindama šiltnamio efektą ir CO2 emisijas“, – teigė parlamentaras L. Savickas.

Gali sulaukti baudų

Atsinaujinančios energetikos direktyvoje nurodyta, kad ES valstybės narės iki 2030 metų turi pasiekti 15 proc. atsinaujinančių energijos išteklių dalį, tačiau Lietuvoje ši dalis vos 4 proc. ir kasmet ji mažėja. Nevykdant direktyvoje užsibrėžtų tikslų, šalims gali būti skiriamos milijoninės baudos.

Vyriausybės degalų rezerve kaupiami degalai turėtų būti naudojami tik ekstremaliais atvejais, tačiau degalų tiekėjai dyzeliną gali atiduoti saugoti į valstybės rezervą ir vėliau jį parduoti degalinėms nemaišydami su biodegalais. Taip degalų tiekėjai apeina Atsinaujinančių išteklių energetikos ir Alternatyvių degalų įstatymus ir vadovaujasi jiems palankiais naftos produktų kokybės rodikliais, kuriuos tvirtina trijų ministrų įsakymas. „Šiuo metu galiojantis įstatymų reguliavimas nesuteikia teisės susisiekimo, aplinkos ir energetikos ministrams nustatant biodegalų standartų ir tvarkos įgyvendinimą daryti išimtis dėl biodegalų nenaudojimo ar naudojimo mažesniu kiekiu, kai valstybės rezervo degalų atsargos parduodamos į rinką“, – tikino į teismą kreipęsis parlamentaras L. Savickas.

Skriauda žemdirbiams

Žaliavą biodegalams tiekiantys žemdirbiai panašiai diskriminuojami ne pirmą kartą, jau nekalbant apie jiems itin svarbų degalų akcizo didinimą. Praėjusią žiemą naftos perdirbimo įmonei „Orlen Lietuva“ biodegalus iš lietuviškų rapsų pakeitus importine žaliava – palmių riebalų rūgščių distiliatu (PFAD), iš ūkininkų nebuvo nupirktas didelis kiekis lietuviškų rapsų – galbūt už 40 mln. Eur.

„Baiminamės, kad degalų importuotojai ir prekiautojai gali pakeisti vietinius biodegalus PFAD, o tai iš esmės sunaikintų Lietuvos biodegalų pramonę bei padarytų didelę žalą Lietuvos žemės ūkiui – javų ir rapsų augintojai būtų priversti biodegalams tiekiamą žaliavos kiekį eksportuoti už mažesnę kainą, nebūtų kuriama pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai“, – teigiama laiške.

Šį viešą kreipinį valstybės institucijoms pasirašė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacija.

Aplinkosaugininkai nerimauja

Pasak Žaliosios politikos instituto vadovo Remigijaus Lapinsko, Lietuva yra priėmusi sprendimą leisti palmių aliejų naudoti biodegaluose iki 2024 metų. Vėliau palmių aliejus, pripažintas kaip keliantis didelę netiesioginę žemės naudojimo keitimo riziką, nebebus laikomas biodegalais. Tiesa, įstatyme minimas tik pats palmių aliejus, todėl aplinkosaugininkai nerimauja, ar tokie patys reikalavimai bus taikomi ir PFAD.

„Šiuo klausimu Lietuva atsilieka nuo daugumos ES valstybių“, – tikino R. Lapinskas.

Beveik pusė ES šalių jau pašalino arba yra priėmusios sprendimą po truputį eliminuoti palmių aliejų ir jo produktus iš biodegalų rinkos.  Tiesa, dažniausiai valstybės tiesiogiai palmių aliejaus ar PFAD naudojimo biodegalų gamybai neuždraudžia, o skatina rinktis kitas alternatyvas, pavyzdžiui, panaikinant anksčiau palmių aliejui ir PFAD galiojusias lengvatas. Tuomet jų naudojimas tiesiog netenka ekonominės prasmės.

Kazimieras ŠLIUŽAS

 

Prie pataisų žadama grįžti rudens sesijoje

Alternatyvių degalų įstatymo pataisų nepavykus priimti pavasarį, planuojama prie jų grįžti rudens sesijoje. Įstatymo pataisų projekte, be kita ko, numatyta daugiau dėmesio skirti vietiniam biokurui ir palmių aliejaus importui apriboti. Siekiame naudoti daugiau vietinės žaliavos, juolab kad pasirinkus žaliąjį kursą skatinamos trumposios tiekimo grandinės, o palmių žaliava plukdoma laivais iš šalių, kuriose palmės masiškai kertamos pasaulio plaučiais vadinamų atogrąžų miškų plotuose. Atogrąžų miškų kirtimas daro milžinišką įtaką klimato kaitai. Daugelis ES valstybių tai mato.

Visiškai nesuprantama ir Lietuvos žemdirbius piktinanti dabartinė padėtis, kai išauginant pakankamai rapsų neįmanoma jų realizuoti Lietuvoje dėl apribojimų naudoti rapsų aliejų dyzelino gamybai. Todėl didelę jų dalį tenka eksportuoti, o, pavyzdžiui, Lenkijos bendrovė „Orlen Lietuva“ neribotu kiekiu atsiveža antrinių Gvinėjos palmių žaliavų ir iš jų gamina biodegalus.

Kazys STARKEVIČIUS

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas

2021-09-04