Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +10,7 °C Debesuota
Penktadienis, 29 Kov 2024

Ruduo moliūgų karalystėje

2015/10/21


Daržuose subrendo moliūgai – nuo mažų iki didelių, įvairių spalvų ir raštų odele. Jie tikri daržo karaliai – išvaizdūs ir labai vertingi. „Rasos“ lankėsi pas daržininkę, moliūgų augintoją Salviną KIEVINIENĘ, kuri mielai sutiko su skaitytojais pasidalyti savo patirtimi. Daržininkė, įsikūrusi Gintautų viensėdijoje (Ramygalos sen., Panevėžio r.), su vyru Alvydu savo ūkyje šalia įvairių daržovių jau penktus metus augina ir moliūgų. Jų daigais kasmet apsodindavo po 5 arus, ateityje plotą ruošiasi plėsti. Moliūgus vartoja maistui, spaudžia sultis, gamina pagardus, dalį jų parduoda. „Moliūgus aš tiesiog įsimylėjau, nes tai labai vertingos daržovės, plečiu jų kolekciją ir negaliu sustoti, knieti išbandyti vis naujas rūšis ir veisles“, – šypsosi moliūgų augintoja S. Kievinienė.

Ūkio vizitinė kortelė S. Kievinienės ūkis iš viso užima 37 ha, o daržovėms jame skirta šiek tiek per 4 ha, likusį plotą užima javai ir rapsai. 1,5–2,5 ha užsodinama lauko agurkais, kurie šią vasarą, kaip ir visos daržovės, nukentėjo nuo sausros, išaugo menkesnis derlius (nors įrengta lašelinė laistymo sistema), tačiau juos pavyko brangiau parduoti. Kiekvieną pavasarį S. Kievinienė pati užsiaugina agurkų, kaip ir kitų daržovių, daigų – vienam hektarui užsodinti jų reikia apie 22 tūkst. Ateityje S. ir A. Kievinai numatę plėsti braškių plotus, kurių dabar augina 15 arų. Daržininkė didžiuojasi, kad šiemet pati pirmoji gegužės 27 dieną į Panevėžio turgų atsivežė lietuviškų ‘Flair‘ veislės braškių. Pasak ūkininkės, auginti braškes jai patinka, nes uogas skina prieš agurkus, tad darbai darniai seka vienas po kito. Braškes augina lysvėse, mulčiuotose juoda plėvele, jas laisto ir tręšia lašeline laistymo sistema. Be minėtos veislės, augina vidutinio ankstyvas ‘Rumba‘ ir vėlyvąsias ‘Malvina‘. Pavasarį 5 arų plėvele dengtame šiltnamyje (daigyne) išaugina daugybę pomidorų, agurkų, paprikų, baklažanų ir įvairių vienmečių gėlių daigų, kuriuos pati parduoda turguje. „Bendrauti su žmonėmis man – tikras malonumas“, – sako daržininkė. Mažesniame 2 arų šiltnamyje vasarą augina pomidorus. Čia karaliauja įvairiausios veislės: įprastiniai raudonvaisiai, geltoni ar net juodi, nuo mėsingų iki slyvinių, kekinių vynuoginių pomidoriukų. Kitame šiltnamyje – baklažanai, paprikos, aitriųjų šią vasarą augino net 7 veislių – pailgų, apvalių, skirtingų spalvų. Kiekvienos veislės paprikos yra specifinio skonio, o ir atrodo nuostabiai.

Nuo dekoratyvinių iki valgomųjų „Be įprastinių valgomųjų, labai vertinu ir dekoratyvinius moliūgiukus. Nors puošniuosius irgi galima vartoti maistui – jų minkštimas saldus, tik maistinė vertė menkesnė nei muskusinių, didžiųjų ar paprastųjų. Jais puošiu namų aplinką, kuriu originalias kompozicijas, iš jų gaminu kalėdinius žaisliukus, – pasakoja S. Kievinienė. – Dėmesį traukia ir ilgamoliūgiai – „kobra“ ir dar kitokie“. Anot daržininkės, moliūgų auginimo pradžioje ji rinkosi didžiųjų ir Helovinui skirtų veisles. Norėjosi užauginti kuo didesnių moliūgų (‘Gigant‘, ‘Maxima‘), nors jie buvo tuščiaviduriai. Vėliau pradėjo plačiau domėtis ir rinktis visiškai kitokias veisles, vertingesnes kaip valgomąsias, su daugiau karotino, be to, gerokai mažesniais vaisiais – kad prapjovus būtų galima visą sunaudoti vienu kartu. Kasmet vis kiti augintiniai būna patys mylimiausi, tad šiemet labiausiai prie širdies – antrus metus auginami Hokaido moliūgai ir muskatiniai ‘Early Butternut‘ F1. Hokaido moliūgai ypač mėgstami anūkų. Pastarieji ir muskatiniai – storesne odele, gerai laikosi. ‘Early Butternut‘ F1 – labai skanūs, riešutų skonio. Pirmą kartą auginti originalūs jūriniai moliūgai – labai įdomūs, ryškiai oranžiniu minkštimu. Šį rudenį anksčiausiai sunoko ‘Hokkaido Orange‘ ir ‘Amazonka‘ veislių moliūgai. Jie išsiskiria karotino gausa, tinkamiausi vaikų maisteliui. Vėlyviausiai šį rudenį bręsta žali su dryžiukais ‘Ambar‘ moliūgai – dviem savaitėmis vėliau nei pernai.

Auginimas ir priežiūra Visoms moliūgų rūšims reikia derlingos, gerai įdirbtos priemolio ar priesmėlio, rudenį mėšlu arba kompostu patręštos dirvos. Norint ankstyvesnio ir gausesnio derliaus, verta sodinti daigus, kurie išauginami šiltnamyje. Sėklos sėjamos balandžio pabaigoje arba gegužės pirmomis dienomis į 10 cm skersmens vazonėlius su durpių substratu. Nereikia sėti anksčiau, nes daigai perauga, o pasodinti lauke prasčiau prigyja. Rudenį dirva giliai įdirbama. Daigai į nuolatinę vietą sodinami 1 m atstumu. Dekoratyvinių moliūgai daigai sodinami prie tvoros, todėl augimo metu jie apsipina aplink tvorą, gauna daugiau šviesos ir gražiai atrodo. Prieš sodinimą dirva tręšiama kompleksinėmis ilgalaikėmis „Vitera“ trąšomis (20 g/kv. m), po mėnesio papildomai beriama „Baltic Agro“ kompleksinių trąšų (20 g/kv. m). Pasak Salvinos, pavasaris buvo labai vėsus, tad pasodintus daigus pridengė agrodanga. Jie ilgokai neaugo, tiesiog stovėjo vietoje. Todėl žydėjimas ir derėjimas vėlavo 2–3 savaites. Tačiau paskui šilti orai labai tiko jiems augti. Vasarą reikėjo būtinai laistyti, nes labai trūko drėgmės. Augalai buvo laistomi iš viršaus, todėl jau vasaros viduryje lapus apniko miltligė. Pasirodo, moliūgams netinka toks laistymo būdas, todėl kitais metais bus įrengta lašelinė sistema, kaip ir lauko agurkams. Augalus reikia tinkamai formuoti, kad užaugintų didesnius ir greičiau sunokstančius vaisius. Didžiausią derlių augina pagrindinė virkščia, todėl ant šoninių ūglių vaisiai ilgiau bręs arba gali net nesubręsti. Ant vieno augalo virkščios rekomenduojama auginti ne daugiau kaip 2–4 vaisius, tuomet jie užaugs didesni. Kai paliekami moliūgiukai būna išaugę iki teniso kamuoliuko dydžio, tuomet pašalinami nereikalingi vaisiai ir patrumpinami didžiųjų moliūgų stiebai, paliekant virš paskutinio vaisiaus po du lapus. Kad vaisiai geriau sunoktų, patartina nukarpyti jiems saulę užstojančius lapus. Vegetacijos metu kai kurioms veislėms buvo palikta ir daugiau moliūgėlių, kad neužaugtų per dideli.

Derliaus nuėmimas ir laikymas Moliūgai yra labai jautrūs šalnoms, todėl imami rugsėjo pabaigoje dar joms neprasidėjus, o vaisius, skirtus greitai vartoti, reikia skinti, kol jauna odelė, ir neleisti peraugti. Moliūgus geriausia imti saulėtą dieną, kai jie jau būna veislei būdingo dydžio ir spalvos. Pakanka nagu paspausti moliūgo odelę: jei duobutės nelieka – vaisius tinkamai sunokęs. Vaisiai pjaunami su ilgoku, 10–15 cm, vaiskočiu, nes be jo prasčiau laikosi. Nuskinti keletą dienų džiovinami saulėtoje vietoje. Stambiavaisių veislių moliūgus reikia palikti saulėkaitoje bent savaitę, kad sukietėtų žievelė. Jei orai prastesni, tuomet juos geriau sunešti porai savaičių į šiltnamį. Net ir nuskynus ne visiškai sunokusius moliūgus ir sunešus į gerai vėdinamą patalpą, kur temperatūra siekia 3–10 °C, o santykinis oro drėgnis – 60–75 proc., vaisiai visiškai sunoksta ir gerai laikosi. Jų skonis gerėja, nes krakmolas pamažu virsta į cukrų. Būtina nuolat tikrinti, ar moliūgai nepradeda pūti. Sandėliuojami neturi liestis vienas su kitu. 

Moliūgų vertė 17 proc. moliūgų sudaro žievė, apie 73 proc. – minkštimas ir tik 10 proc. – sėklos. Maistui vartojamos visos augalo dalys, kurios yra vertingos ir maistingos, turi daug vitaminų ir angliavandenių. Moliūgų vaisiuose ypač daug karotino – kai kuriuose jo susikaupia net du kartus daugiau nei morkose. Pagal geležies kiekį moliūgai yra čempionai tarp daržovių, gausūs C, B, B2, PP, E, D vitaminų, taip pat yra reto vitamino T, kuris greitina apytakos procesus organizme. Jų sudėtyje yra nemažai kalio, fosforo, kalcio, magnio, vario, kobalto, geležies druskų, skatinančių kraujo gamybą, todėl patiekalai iš moliūgų rekomenduojami sergantiesiems mažakraujyste, ateroskleroze, padeda išvengti širdies kraujagyslių ligų ir hipertonijos. Moliūgai ypatingi ir tuo, kad valgyti galima beveik visą augalą, išskyrus šaknis. Labai maistingi jauni lapai, stiebai ir žiedai (aišku, patartina valgyti vyriškuosius žiedus, antraip nebus derliaus). Iš minkštimo verdamos sriubos, troškiniai, košės, apkepai, pyragai, tyrės, marmeladai, sultys, cukrinukai, kepama duona, naudojamas spiritui gaminti. Į konditerijos gaminius moliūgų masės patariama dėti ne daugiau kaip 40 proc., kad gaminiai būtų gerai iškilę.

Valgomųjų moliūgų veislės

1. ‘Early Butternut‘ F1 – kvapusis (muskusinis) moliūgas. Užauga iki 1–2 kg svorio. Varpelio formos, šviesiai geltoni vaisiai pasižymi labai saldžiu, primenančiu riešutų skonį, tvirtu geltonu minkštimu, puikiai sandėliuojami. Vegetacija trunka apie 100 dienų. Ant vieno augalo išauga iki 8–10 vaisių.
2. ‘Rouge Vif d’Etampes‘ – didysis moliūgas. Užauga iki 8–20 kg svorio. Vaisiai dideli, plokščiai apvalūs, plačiais rantais, oranžiniai raudonos spalvos žieve. Minkštimas oranžinės spalvos. Vegetacija trunka 110 dienų. Ant vieno augalo subręsta 2–4 vaisiai.
3. ‘Ambar‘ – didysis moliūgas. Vidutinio ankstyvumo veislė nereikli auginimo sąlygoms. Vaisiai plokščiai apvalūs, apie 2–4 kg svorio, tamsiai žalia odele. Minkštimas ryškiai oranžinis, standus, saldus, skanus, vitaminų ir karotino kiekiu lenkia kitas veisles. Subrendę vaisiai išsilaiko iki kovo mėnesio.
4. ‘Muscat De Provence‘ – kvapusis (muskusinis) moliūgas. Užauga iki 3–8 kg svorio. Vidutinio dydžio, plokščiai apvalūs vaisiai giliai rantuota žievele. Puikaus skonio, tinka ilgai sandėliuoti. Nokdami keičia spalvą nuo žalios iki oranžiniai raudonos, bronzinės. Vegetacija trunka 135 dienas. Vienas augalas užaugina 2–5 vaisius.
5. ‘Hokkaido Orange‘ – didysis moliūgas. Vaisiai apvalūs, minkštimas tamsiai geltonas, tiesiog oranžinis, vidutinio dydžio (1–4 kg), išsilaiko iki kovo mėnesio, labai geromis sąlygomis – net iki liepos. Vegetacija trunka 110–115 dienų. Sriuba iš šių moliūgų yra viena skaniausių ir spalvingiausių. Gausūs karotino ir vitaminų. Šio tipo moliūgai yra ir ‘Uchiki Kuri‘ veislės, kurių ruošiasi įsigyti kitam sezonui.
6. ‘Amazonka‘ – didysis moliūgas. Ankstyva veislė. Augalai pusiau krūmiški. Nuo sudygimo iki derliaus praeina apie 90 dienų. Vaisiai plokščiai apvalūs, nedideli, 1–1,5 kg svorio, tamsiai oranžine odele ir oranžiniu minkštimu, gausūs karotino ir sausųjų medžiagų. Tinka perdirbti ir laikyti. Vienas augalas užaugina 6–8 moliūgus.
7. ‘Gigante Marina di Chioggia‘ – didysis moliūgas. Seniai Italijoje auginama ir žinoma veislė. Išvertus iš italų kalbos marina di chioggia reiškia „jūros moliūgas iš Kjodžos miesto“ (Venecijos regiono). Vegetacija trunka 130 dienų. Vaisiai plokščiai apvalūs, itin egzotiškos išvaizdos, tamsiai žali su daugybe netaisyklingų kauburėlių, kvapūs ir skanūs, galima valgyti tarsi morką, labai tinka troškiniams ir tyrėms. Minkštimas augimo metu iš žalio tampa oranžinis, saldus. Užauga iki 2–5 kg svorio. Vienas augalas išaugina 2–3 vaisius. Norint gauti ankstyvesnį derlių, daiginami puodeliuose. Žiemą gerai ir ilgai išsilaiko šiltoje patalpoje. Vartojami švieži, galima ir troškinti, virti, kepti.

Dekoratyvinių moliūgų veislė

1. ‘Bischofsmutze‘(„Vyskupo kepurė“) – didysis moliūgas. Sveria 3–5 kg. Vaisiai turbano formos, oranžinės ar žalsvai balsvos spalvos, dryžuoti, saldžiu minkštimu. Vegetacija trunka apie 110 dienų. Vienas augalas subrandina 4–6 vaisius. Tinka maistui.
2. ‘Rupp Fancy Warted‘ – paprastasis moliūgas. Sveria 0,1 kg. Žievelė rauplėta, karpuota, ryškių spalvų, kai kurie vaisiai būna dryžuoti. Vegetacija trunka apie 100 dienų. Vienas augalas subrandina 8–10 vaisių.
3. ‘Bicolor Pear‘ (pusė žalio, pusė geltono) – paprastasis moliūgas. Sveria 0,1 kg. Vaisiai kriaušės pavidalo, dryžuoti, lygia ir kieta žieve, labai gerai sandėliuojami. Vegetacija trunka apie 100 dienų. Vienas augalas subrandina 15–25 vaisius. Tinka kalėdiniams žaisliukams.

Užsukus į jaukią ir išpuoselėtą Salvinos sodybą pasisekė dvigubai, mat vos prieš keletą dienų vyko mugė „Derlius 2015“, kur jau antrą rudenį tradiciškai susirinko Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ūkininkės. Juk labai smagu pasidžiaugti užderėjusiu derliumi, pasidalyti raugintų, konservuotų ar kitaip pagamintų daržovių receptais, pabendrauti, ką nors nauja sužinoti, na ir, žinoma, pasimėgauti kolegių gamintais patiekalais. Taigi buvo ką fotografuoti ir kuo pasidžiaugti, bet pirmenybę suteikėme vis dėlto Salvinos moliūgams. Su kitomis mugės dalyvėmis ir jų auginamomis daržovėmis bei pasiekimais tikimės supažindinti ateityje.

Parengė Rūta ANTANAITIENĖ

rasos Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.

Dalintis

2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Baseine atliekama kineziterapija daro stebuklus

Po patirtų traumų ar persirgtų ligų gydymo neretam ligoninės pacientui prireikia ir reabilitologo pagalbos. Prieš penkiolika metų Respublikinėje Šiaulių ligoninėje įsikūrusiame Ambulatorinės reabilitacijos centre kasdien įveikti skau...
2024/03/29

Rajonuose duris atvers NŽT asmenų aptarnavimo kabinetai

Siekiant padidinti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) paslaugų prieinamumą, nuo 2024 m. balandžio 2 d. NŽT atnaujina asmenų aptarnavimą rajonuose, buvusiose NŽT patalpose. Gyventojai gyvai bus priimami kiekvieną antradienį 46-iuose padaliniuose.
2024/03/29

Bebrai verčia medžius, bet priemonių jiems suvaldyti nėra

Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Šiemet gyventojai kaip niekad dažnai piktinasi dėl bebrų daromos žalos – nugriaužiamų medžių bei krūmų, rausiamų urvų, neva darkomo kraštovaizdžio. Skundai plaukia ir iš mi...
2024/03/29

UŽŪT vadovas apie Ukrainos ir Lenkijos derybas dėl sienų blokados

Ukrainos žemės ūkio tarybos (UŽŪT) vadovas Andriy Dykun kartu su kitų šakinių asociacijų atstovais dalyvavo kovo 27 d. Varšuvoje vykusiame dvišaliame Ukrainos ir Lenkijos žemės ūkio ministrų susitikime dėl žemės ūkio eksporto ...
2024/03/29

Tautinės mažumos Lietuvoje, bet ar Lietuvos?

Lietuvos statistikos departamento 2021 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 mln. 810 tūkst. gyventojų, iš kurių 432 tūkst. yra tautinių mažumų atstovai, t. y. 15,4 proc. Skaitlingiausiomis tautinėm...
2024/03/29

Ekologinių sistemų išmokų dydžiai ir reikalavimai

Ūkininkai, teikdami tiesioginių išmokų paraišką, gali savanoriškai pasirinkti dalyvauti klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekologinėse sistemose) bei pretenduoti į išmokas. Kviečiame susipažinti ...
2024/03/29

Prieš Velykas – gyvūnų teisių gynėjų akcija

Nevyriausybinė gyvūnų teisių gynimo organizacija artėjant Velykoms surengė kampaniją „Išteisink už grotų kalinčias vištas“. Šįkart norima labiau paspausti Lietuvos įmones, kurios naudoja narvuose laikomų viš...
2024/03/29

Aktualu „ekologams“: keitėsi kai kurių sertifikavimo įkainių formuluotės

Žemės ūkio ministro kovo 26 dienos įsakymu buvo atlikti daliniai ekologinės gamybos sertifikavimo (oficialios kontrolės) įkainių keitimai. Patikslintos tik atskirų įkainių formuluotės, o įkainių dydžiai nesikeitė.