Daržuose subrendo moliūgai – nuo mažų iki didelių, įvairių spalvų ir raštų odele. Jie tikri daržo karaliai – išvaizdūs ir labai vertingi. „Rasos“ lankėsi pas daržininkę, moliūgų augintoją Salviną KIEVINIENĘ, kuri mielai sutiko su skaitytojais pasidalyti savo patirtimi. Daržininkė, įsikūrusi Gintautų viensėdijoje (Ramygalos sen., Panevėžio r.), su vyru Alvydu savo ūkyje šalia įvairių daržovių jau penktus metus augina ir moliūgų. Jų daigais kasmet apsodindavo po 5 arus, ateityje plotą ruošiasi plėsti. Moliūgus vartoja maistui, spaudžia sultis, gamina pagardus, dalį jų parduoda. „Moliūgus aš tiesiog įsimylėjau, nes tai labai vertingos daržovės, plečiu jų kolekciją ir negaliu sustoti, knieti išbandyti vis naujas rūšis ir veisles“, – šypsosi moliūgų augintoja S. Kievinienė.
Ūkio vizitinė kortelė S. Kievinienės ūkis iš viso užima 37 ha, o daržovėms jame skirta šiek tiek per 4 ha, likusį plotą užima javai ir rapsai. 1,5–2,5 ha užsodinama lauko agurkais, kurie šią vasarą, kaip ir visos daržovės, nukentėjo nuo sausros, išaugo menkesnis derlius (nors įrengta lašelinė laistymo sistema), tačiau juos pavyko brangiau parduoti. Kiekvieną pavasarį S. Kievinienė pati užsiaugina agurkų, kaip ir kitų daržovių, daigų – vienam hektarui užsodinti jų reikia apie 22 tūkst. Ateityje S. ir A. Kievinai numatę plėsti braškių plotus, kurių dabar augina 15 arų. Daržininkė didžiuojasi, kad šiemet pati pirmoji gegužės 27 dieną į Panevėžio turgų atsivežė lietuviškų ‘Flair‘ veislės braškių. Pasak ūkininkės, auginti braškes jai patinka, nes uogas skina prieš agurkus, tad darbai darniai seka vienas po kito. Braškes augina lysvėse, mulčiuotose juoda plėvele, jas laisto ir tręšia lašeline laistymo sistema. Be minėtos veislės, augina vidutinio ankstyvas ‘Rumba‘ ir vėlyvąsias ‘Malvina‘. Pavasarį 5 arų plėvele dengtame šiltnamyje (daigyne) išaugina daugybę pomidorų, agurkų, paprikų, baklažanų ir įvairių vienmečių gėlių daigų, kuriuos pati parduoda turguje. „Bendrauti su žmonėmis man – tikras malonumas“, – sako daržininkė. Mažesniame 2 arų šiltnamyje vasarą augina pomidorus. Čia karaliauja įvairiausios veislės: įprastiniai raudonvaisiai, geltoni ar net juodi, nuo mėsingų iki slyvinių, kekinių vynuoginių pomidoriukų. Kitame šiltnamyje – baklažanai, paprikos, aitriųjų šią vasarą augino net 7 veislių – pailgų, apvalių, skirtingų spalvų. Kiekvienos veislės paprikos yra specifinio skonio, o ir atrodo nuostabiai.
Nuo dekoratyvinių iki valgomųjų „Be įprastinių valgomųjų, labai vertinu ir dekoratyvinius moliūgiukus. Nors puošniuosius irgi galima vartoti maistui – jų minkštimas saldus, tik maistinė vertė menkesnė nei muskusinių, didžiųjų ar paprastųjų. Jais puošiu namų aplinką, kuriu originalias kompozicijas, iš jų gaminu kalėdinius žaisliukus, – pasakoja S. Kievinienė. – Dėmesį traukia ir ilgamoliūgiai – „kobra“ ir dar kitokie“. Anot daržininkės, moliūgų auginimo pradžioje ji rinkosi didžiųjų ir Helovinui skirtų veisles. Norėjosi užauginti kuo didesnių moliūgų (‘Gigant‘, ‘Maxima‘), nors jie buvo tuščiaviduriai. Vėliau pradėjo plačiau domėtis ir rinktis visiškai kitokias veisles, vertingesnes kaip valgomąsias, su daugiau karotino, be to, gerokai mažesniais vaisiais – kad prapjovus būtų galima visą sunaudoti vienu kartu. Kasmet vis kiti augintiniai būna patys mylimiausi, tad šiemet labiausiai prie širdies – antrus metus auginami Hokaido moliūgai ir muskatiniai ‘Early Butternut‘ F1. Hokaido moliūgai ypač mėgstami anūkų. Pastarieji ir muskatiniai – storesne odele, gerai laikosi. ‘Early Butternut‘ F1 – labai skanūs, riešutų skonio. Pirmą kartą auginti originalūs jūriniai moliūgai – labai įdomūs, ryškiai oranžiniu minkštimu. Šį rudenį anksčiausiai sunoko ‘Hokkaido Orange‘ ir ‘Amazonka‘ veislių moliūgai. Jie išsiskiria karotino gausa, tinkamiausi vaikų maisteliui. Vėlyviausiai šį rudenį bręsta žali su dryžiukais ‘Ambar‘ moliūgai – dviem savaitėmis vėliau nei pernai.
Auginimas ir priežiūra Visoms moliūgų rūšims reikia derlingos, gerai įdirbtos priemolio ar priesmėlio, rudenį mėšlu arba kompostu patręštos dirvos. Norint ankstyvesnio ir gausesnio derliaus, verta sodinti daigus, kurie išauginami šiltnamyje. Sėklos sėjamos balandžio pabaigoje arba gegužės pirmomis dienomis į 10 cm skersmens vazonėlius su durpių substratu. Nereikia sėti anksčiau, nes daigai perauga, o pasodinti lauke prasčiau prigyja. Rudenį dirva giliai įdirbama. Daigai į nuolatinę vietą sodinami 1 m atstumu. Dekoratyvinių moliūgai daigai sodinami prie tvoros, todėl augimo metu jie apsipina aplink tvorą, gauna daugiau šviesos ir gražiai atrodo. Prieš sodinimą dirva tręšiama kompleksinėmis ilgalaikėmis „Vitera“ trąšomis (20 g/kv. m), po mėnesio papildomai beriama „Baltic Agro“ kompleksinių trąšų (20 g/kv. m). Pasak Salvinos, pavasaris buvo labai vėsus, tad pasodintus daigus pridengė agrodanga. Jie ilgokai neaugo, tiesiog stovėjo vietoje. Todėl žydėjimas ir derėjimas vėlavo 2–3 savaites. Tačiau paskui šilti orai labai tiko jiems augti. Vasarą reikėjo būtinai laistyti, nes labai trūko drėgmės. Augalai buvo laistomi iš viršaus, todėl jau vasaros viduryje lapus apniko miltligė. Pasirodo, moliūgams netinka toks laistymo būdas, todėl kitais metais bus įrengta lašelinė sistema, kaip ir lauko agurkams. Augalus reikia tinkamai formuoti, kad užaugintų didesnius ir greičiau sunokstančius vaisius. Didžiausią derlių augina pagrindinė virkščia, todėl ant šoninių ūglių vaisiai ilgiau bręs arba gali net nesubręsti. Ant vieno augalo virkščios rekomenduojama auginti ne daugiau kaip 2–4 vaisius, tuomet jie užaugs didesni. Kai paliekami moliūgiukai būna išaugę iki teniso kamuoliuko dydžio, tuomet pašalinami nereikalingi vaisiai ir patrumpinami didžiųjų moliūgų stiebai, paliekant virš paskutinio vaisiaus po du lapus. Kad vaisiai geriau sunoktų, patartina nukarpyti jiems saulę užstojančius lapus. Vegetacijos metu kai kurioms veislėms buvo palikta ir daugiau moliūgėlių, kad neužaugtų per dideli.
Derliaus nuėmimas ir laikymas Moliūgai yra labai jautrūs šalnoms, todėl imami rugsėjo pabaigoje dar joms neprasidėjus, o vaisius, skirtus greitai vartoti, reikia skinti, kol jauna odelė, ir neleisti peraugti. Moliūgus geriausia imti saulėtą dieną, kai jie jau būna veislei būdingo dydžio ir spalvos. Pakanka nagu paspausti moliūgo odelę: jei duobutės nelieka – vaisius tinkamai sunokęs. Vaisiai pjaunami su ilgoku, 10–15 cm, vaiskočiu, nes be jo prasčiau laikosi. Nuskinti keletą dienų džiovinami saulėtoje vietoje. Stambiavaisių veislių moliūgus reikia palikti saulėkaitoje bent savaitę, kad sukietėtų žievelė. Jei orai prastesni, tuomet juos geriau sunešti porai savaičių į šiltnamį. Net ir nuskynus ne visiškai sunokusius moliūgus ir sunešus į gerai vėdinamą patalpą, kur temperatūra siekia 3–10 °C, o santykinis oro drėgnis – 60–75 proc., vaisiai visiškai sunoksta ir gerai laikosi. Jų skonis gerėja, nes krakmolas pamažu virsta į cukrų. Būtina nuolat tikrinti, ar moliūgai nepradeda pūti. Sandėliuojami neturi liestis vienas su kitu.
Moliūgų vertė 17 proc. moliūgų sudaro žievė, apie 73 proc. – minkštimas ir tik 10 proc. – sėklos. Maistui vartojamos visos augalo dalys, kurios yra vertingos ir maistingos, turi daug vitaminų ir angliavandenių. Moliūgų vaisiuose ypač daug karotino – kai kuriuose jo susikaupia net du kartus daugiau nei morkose. Pagal geležies kiekį moliūgai yra čempionai tarp daržovių, gausūs C, B, B2, PP, E, D vitaminų, taip pat yra reto vitamino T, kuris greitina apytakos procesus organizme. Jų sudėtyje yra nemažai kalio, fosforo, kalcio, magnio, vario, kobalto, geležies druskų, skatinančių kraujo gamybą, todėl patiekalai iš moliūgų rekomenduojami sergantiesiems mažakraujyste, ateroskleroze, padeda išvengti širdies kraujagyslių ligų ir hipertonijos. Moliūgai ypatingi ir tuo, kad valgyti galima beveik visą augalą, išskyrus šaknis. Labai maistingi jauni lapai, stiebai ir žiedai (aišku, patartina valgyti vyriškuosius žiedus, antraip nebus derliaus). Iš minkštimo verdamos sriubos, troškiniai, košės, apkepai, pyragai, tyrės, marmeladai, sultys, cukrinukai, kepama duona, naudojamas spiritui gaminti. Į konditerijos gaminius moliūgų masės patariama dėti ne daugiau kaip 40 proc., kad gaminiai būtų gerai iškilę.
Užsukus į jaukią ir išpuoselėtą Salvinos sodybą pasisekė dvigubai, mat vos prieš keletą dienų vyko mugė „Derlius 2015“, kur jau antrą rudenį tradiciškai susirinko Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ūkininkės. Juk labai smagu pasidžiaugti užderėjusiu derliumi, pasidalyti raugintų, konservuotų ar kitaip pagamintų daržovių receptais, pabendrauti, ką nors nauja sužinoti, na ir, žinoma, pasimėgauti kolegių gamintais patiekalais. Taigi buvo ką fotografuoti ir kuo pasidžiaugti, bet pirmenybę suteikėme vis dėlto Salvinos moliūgams. Su kitomis mugės dalyvėmis ir jų auginamomis daržovėmis bei pasiekimais tikimės supažindinti ateityje.
Parengė Rūta ANTANAITIENĖ