SAM strategija: mažiau ligoninių – sveikesnė visuomenė

Vakarų Lietuvos savivaldybių merai su Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovais ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistais visą rugpjūtį dėliojo būsimą regiono ligoninių tinklą. SAM planuojamos gydymo įstaigų reformos autoriai tikina, kad sieks paslaugų kokybės, o ją įmanoma užtikrinti tik didelėse, daugiaprofilinėse regionų ligoninėse, tačiau kiekvienos savivaldybės vadovai norėtų išsaugoti savo rajonines ligonines. Kol kas aišku viena – pastatai liks, o paslaugų dar sumažės, todėl kaimo žmonėms medikai bus dar sunkiau pasiekiami.

Europiniai pinigai nelaukia

Praėjusi žiema parodė, kad milžiniško dydžio Vilniaus ir Kauno ligoninių neužtenka koronaviruso komplikacijoms gydyti – antrosios COVID-19 bangos metu ligoniai buvo masiškai vežami į Jurbarko, Kėdainių, Jonavos ir kitų rajonų ligonines. Ką reiškia vietų trūkumas, dar neprasidėjus žiemai pajuto ir Klaipėdos miesto ligoninės – skubos tvarka „kovidiniai“ skyriai buvo atidaryti net tokiose mažose, dar 2010 metais „nurašytose“ ligoninėse kaip Šilalės.

Vasara dar nesibaigė, bet Jurbarko, Tauragės ligoninių vadovai jau ir vėl atidaro COVID-19 skyrius – susirgimų skaičius perspėja apie sunkų rudenį ir žiemą. Toks nieko gero nežadantis fonas SAM netrukdo stumte stumti naujos sveikatos priežiūros įstaigų reformos.

Priežastis paprasta. „Jeigu dabar nesuplanuosime Europos Sąjungos (ES) pinigų panaudojimo, jų ir negausime“, – nuotoliniame susitikime su Vakarų Lietuvos savivaldybių ir sveikatos priežiūros įstaigų vadovais pareiškė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Pinigai išties dideli – iš „Naujos kartos Lietuvos“ ir ES 2021–2027 metų paramos krizėms ir grėsmėms valdyti, paslaugų kokybei ir prieinamumui gerinti, ilgalaikei sveikatos priežiūrai ir greitosios medicinos pagalbai stiprinti numatyta skirti per 800 mln. Eur.

Prasčiausia Europoje

Kas moka pinigus, tas ir muziką užsako – pasak viceministrės, Lietuvai Europos Komisijoje (EK) reikės apginti kiekvieną reformos dėlionės punktą, todėl savivaldybės iškart buvo įspėtos, kad parama pasieks tik tuos, kurie sutiks pertvarkyti savo įstaigas.

Ministerijos specialistai tikina, kad mūsų šalyje dėl priežasčių, kurios gali būti pašalintos sveikatos priežiūros priemonėmis, miršta dvigubai daugiau žmonių nei vidutiniškai ES valstybėse – skaičiuojama 431 mirtis 100 tūkst. gyventojų.

Kitas paradoksas – Lietuvoje yra labai daug ligoninių, ir žmonės labai dažnai lankosi pas gydytojus, tačiau kokybiniai rodikliai netenkina nei gyventojų, nei EK.

SAM Sveikatos priežiūros departamento direktorė Odeta Vitkūnienė teigė, kad Lietuvos ligoninėse yra dvigubai daugiau lovų, nei jų vidutiniškai turi kitos ES šalys. Visi skaičiavimai rodo, kad lovos funkcionuoja nevisiškai, todėl numatyta, kad kiekviena ligoninės lova turėtų būti užimta ne mažiau kaip 300 dienų per metus.

Kretingos meras Antanas Kalnius.

„Lietuva neturi argumentų, kurie galėtų įrodyti EK, kad mums reikia daugiau lovų ligoninėse nei kitoms šalims. 2019 metų duomenimis, ligoninėse turime 15 700 lovų, tad iki 2025 metų jų turi likti 14 035. Pusantro tūkstančio ligoninių lovų nieko nekeičia, nes jų poreikis mažės dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tūkstančiu turėsime sumažinti ir aktyvaus gydymo lovų“, – tikino O. Vitkūnienė.

Klaipėdos regiono, kur gyvena per 500 tūkst. gyventojų, ligoninėse planuojama sumažinti 438 aktyvaus gydymo lovas, iš jų apie 170 – terapijos skyriuose. Ministerija teigia siekianti, kad pagrindiniu pertvarkos kriterijumi taptų paslaugų kokybė, o pacientams būtų lengviau jas gauti.

„Ir jeigu kai kas to dar nesupranta, atsakymas labai paprastas – mūsų sveikatos paslaugų kokybė yra viena prasčiausių Europoje. Neišvengiame didelio mirtingumo, per daug suteikiame hospitalinių paslaugų ir per mažai ambulatorinių, neracionaliai naudojame turimus išteklius. Tarkime, išlaikome 3–4 aktyvias gydymo lovas, kurioms aptarnauti reikia tiek pat personalo, kiek ir 20-čiai lovų. Ir ES finansavimas gydymo įstaigas pasieks tik tada, kai persitvarkysime“, – tikino D. Jankauskienė.

Siūlo „valandos taisyklę“

SAM parengtame pertvarkos plane numatyta, kad ligoninės išliks tose savivaldybėse, kurios turi daugiau kaip 21 tūkst. gyventojų. Tačiau gyventojų skaičius – ne vienintelis rodiklis. Ligoninės bus vertinamos pagal lovų skaičių, aktyvaus gydymo paslaugų skaičių, apsirūpinimą medicinine įranga, taip pat pagal gyventojų, išvykstančių gydytis į kitų savivaldybių ligonines, skaičių.

Bene svarbiausias dalykas šioje ligoninių dėlionėje yra geografinė padėtis. SAM pozicija konkreti – rajone, kurio gyventojai skubiais atvejais gali per valandą pasiekti kitos savivaldybės gydymo įstaigą, ligoninė nereikalinga.

Valstybinės ligonių kasos skaičiavimai rodo, kad mažiau nei 90 lovų turinčios ligoninės negali dirbti efektyviai, todėl tokių ligoninių kaip Gargždų ar Šilalės, turinčių apie 40 gydyti skirtų lovų, visiškai neturėtų likti.

Tačiau neužtikrinti jaučiasi net ir didesnių – Šilutės, Kretingos, Mažeikių ligoninių medikai. Šilutės ligoninėje yra 90 aktyvaus gydymo lovų – minimaliai tiek, kiek nurodo ministerija „išlikimo“ skaičiuose.

Pakeis bendruomenės sveikatos centras

Mažeikių ligoninės direktorius Sigitas Kaktys.

Šilalės, Gargždų, Kretingos savivaldybėms SAM siūlo kurti bendruomenės sveikatos centrus. Tokių bendruomenės centrų tikslas – vienose rankose turėti visų rajono sveikatos įstaigų valdymą, nes tik savivaldybės taryba gali nuspręsti, ko reikia jos bendruomenei.

Ministerijos manymu, bendruomenės sveikatos centrai turėtų būti kuriami jungiant pirminės sveikatos priežiūros centrus su mažosiomis ligoninėmis, psichikos sveikatos centrais, kad visas paslaugas pacientai gautų vienoje vietoje. Tokiuose centruose galėtų būti teikiamos gydytojų specialistų paslaugos, veiktų dienos chirurgijos, terapijos, slaugos ir palaikomojo gydymo skyriai. O sunkių ligų gydytis žmonės turėtų vykti į regionų centrus – Klaipėdos, Kauno, Vilniaus ligonines.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos skaičiavimais, jau ir dabar į Klaipėdą konsultuotis vyksta 40 proc., o gydytis – net 64 proc. Kretingos savivaldybės, per 70 proc. Šilalės rajono gyventojų. Kretingiškių medikų argumentų, kad daugelio paslaugų vietinėje ligoninėje jiems neleidžiama teikti, SAM ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovai negirdi.

Kretingos meras Antanas Kalnius įsitikinęs, kad nuo to, jog žmogus bus nuvežtas į kitą ligoninę, paslauga kokybiškesnė nebus. „Vieną praėjusios žiemos naktį paskambino Klaipėdos universitetinės ligoninės direktorius ir paaiškino, kad visos gimdyvės bus vežamos į Kretingą. Jei mūsų ligoninės nebūtų, reikėtų vežti į Šiaulius. Norite pasakyti, kad mūsų rajono gimdyvėms būtų patogu ir gera? Nevyniokite į vatą ir tiesiai pasakykite – norite uždaryti mažesnes ligonines. Apie jokį patogumą gyventojams nėra ko net šnekėti“, – aiškino A. Kalnius.

SAM parengtose skaidrėse savo rajono ligoninės pasigedo Skuodo rajono meras Petras Pušinskas. Į Klaipėdą per 60 minučių „greitukė“ niekaip nenuvažiuoja. Toks laikas, mero nuomone, reikalingas iš tolimesnių kaimų atvažiuoti iki rajono centro, todėl ligoninėje reikėtų palikti nors Priėmimo skyrių ir Stebėjimo padalinį.

„Reikia, kad skubią pagalbą žmonės gautų rajono centre. Kai ligoninė dėl COVID-19 buvo uždaryta, greitosios pagalbos automobilio reikėjo laukti 1,5 val. Intensyvi terapija gali būti ir regiono ligoninėje, bet koks nors Terapijos skyrius vis tiek turi likti ir rajone. Jau dabar ligoninė nepriima vaikų – net dėl smulkmenų veža į Klaipėdą. O kaip tėvams juos parsivežti, kai vidury nakties mažuosius pacientus išleidžia į gatvę?“ – retoriškai klausė viceministrės Skuodo rajono meras.

Savivaldybės: „Meilė iš reikalo“

Tokia SAM propaguojama mažųjų ligoninių naikinimo idėja savivaldybių atstovams nepatinka. Šilutės ligoninės direktorius Viktoras Šileikis abejojo sveikatos priežiūros įstaigų reformos nauda – kai jauni žmonės skatinami grįžti į rajonų savivaldybes, netikslinga mažinti paslaugų spektrą – apie kokį rajonų patrauklumą galima kalbėti, kai medicinos specialisto konsultacija bus prieinama tik didmiesčiuose?

O ir patekti į juos paprastam kaimo žmogui, pasak V. Šileikio, ne visada gali pavykti – autobusai į kaimo vietoves važinėja kartą ar du per savaitę. Jais į miestą per valandą nenuvyksi, nes kelionei pas specialistą prireiks visos dienos.

Mažeikių ligoninės vadovas Sigitas Kaktys viceministrei tiesiai šviesiai rėžė, kad per pandemiją buvo reikalingos net ir pačios mažiausios ligoninės, o kai pavojus praėjo, politika formuojama iš naujo. „O kur paciento teisė rinktis? Esame tik žaliava, transportuojanti pacientus į Klaipėdą“, – neslėpė apmaudo S. Kaktys.

Viceministrė D. Jankauskienė šypsojosi. Pasak jos, Lietuvoje įprasta, kad trys dirba, o 30 kritikuoja. „Jei patys ir išlaikytumėte tas ligonines, nereikėtų jų išlaikyti Privalomojo sveikatos draudimo fondui, kitaip kalbėtumėte“, – teigė ji.

SAM vadovai tikisi, kad naujas ligoninių tinklas susidėlios iki metų pabaigos. Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas nuotoliniame susitikime pastebėjo, kad ministerija savivaldybėms siūlo „meilę iš reikalo“ – neturėdamos pinigų savo ligoninėms išlaikyti, savivaldybės privalės sutikti su diktuojamomis taisyklėmis. Tačiau tai, pasak V. Grubliausko, neturi nieko bendro su viceministrės D. Jankauskienės deklaruojamu savanorišku bendradarbiavimu.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė

Redakcijos ir 123rf nuotraukos

2021-09-01

 

 

 

 

 

SAM, regionų ligoninės, Sigitas Kaktys