Seimas užsimojo sunaikinti smulkiuosius ūkius

Afrikinis kiaulių maras (AKM) nesitraukia. Nuo šių metų pradžios mūsų šalyje ši liga nustatyta 808 vietose 1 387 šernams. Ieškodami būdų, kaip sustabdyti AKM plitimą, grupė Seimo narių neseniai įregistravo Veterinarijos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma suteikti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) daugiau teisių ir galimybę duoti nurodymus gyvūnų laikytojams, kurie nesilaiko gyvūnų užkrečiamosios ligos židinio teritorijoje apsaugos ir priežiūros nustatytų reikalavimų. Smulkieji kiaulių augintojai ir pavieniai ūkininkai sunerimę – kuo didesni reikalavimai, tuo brangiau kainuoja priemonės juos įvykdyti, o valstybė šiuo metu net tyrimų finansinę naštą nusimetė nuo savo pečių ir užkrovė patiems augintojams. Ar sugriežtintas įstatymas nesužlugdys smulkiųjų kiaulių ūkių ir lietuviams teks valgyti tik didžiuosiuose kompleksuose užaugintą danišką kiaulieną?

Nusiraminti dar negalima Vienas iš Veterinarijos įstatymo pataisų autorių, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas į situaciją žiūri labai rimtai: jei nesiimsime radikalesnių priemonių, tik laiko klausimas, kada AKM išplis visoje Lietuvoje. Vien šių metų spalio 26 d.– lapkričio 2 d. šalies laukinėje faunoje rastos 32 šernų gaišenos, sumedžiota 11 šernų, kurių mėginius ištyrus laboratorijoje, nustatyta AKM diagnozė. O kiek dar šios ligos platintojų bastosi po miškus. „Prieš kurį laiką atrodė, kad ši pavojinga kiaulių ūkius naikinanti liga stabilizavosi, tačiau vis nauji jos židiniai rodo, kad ji plinta ir toliau, apimdama vis naujus regionus. Veterinarijos įstatymo pataisomis norime aiškiau išdėstyti VMVT ir gyvūnų laikytojų pareigas ir atsakomybę už tam tikrus veiksmus, kad jomis vadovautųsi ne tik stambieji kiaulių augintojai, bet ir smulkieji, kuriems dažnai tai nėra verslas“, – pataisų tikslus „Ūkininko patarėjui“ komentavo A. Stančikas.

Apribojimai neišvengiami Parlamentaro nuomone, juokauti su plintančiu AKM jau negalima. Liga vis dažniau beldžiasi į ūkininkų vartus, graso jų gyvūnams. „Tačiau kai kurie smulkieji gyvulių augintojai užsiima savotiška kiaulių kontrabanda – laiko jas slapta, kur nors pasislėpę, kartais net miške, kur bet kuriuo metu gali užsikrėsti nuo sergančių šernų. Panašių dalykų ne per seniausiai buvo nustatyta Prienų rajone. Ar supranta tie žmones, kaip jie rizikuoja? Daug kas mūsų žemės ūkyje yra gana griežtai reglamentuojama, daug įvairių suvaržymų, man dėl to šiek tiek apmaudu – kaimo verslas turėtų turėti laisvesnes rankas. BetAKM – labai rimta problema. Jei jo nesustabdysime per keletą metų, Lietuva, kaip kiaulių augintoja, iš rinkos išnyks“, – nuogąstavo Kaimo reikalų komiteto vadovas. A. Stančikas taip pat apgailestavo, kad tenka imtis griežtesnių priemonių, kai kurių apribojimų ir prieš tuos, kurie augina vieną kitą kiaulę savo reikmėms. Tačiau kito kelio, jo nuomone, kol kas nėra.

Galėtų veikti operatyviau VMVT direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas neslėpė, kad prisidėjo prie šio įstatymo pataisų. Savo pasiūlymais prisidėjo ir tarnybos specialistai. „Praktika parodė, kad, kovojant su plintančiu AKM, reikia griežtesnių priemonių, būtina suteikti mūsų tarnybos inspektoriams daugiau teisių, ypač kai buferinėje zonoje yra nustatomas kiaulių laikytojas, kuris nesilaiko nustatytų saugos taisyklių. Delsti, ginčytis tokiais atvejais neišmintinga, reikia veikti skubiai ir radikaliai. Įsigaliojus šioms pataisoms, mūsų darbuotojai iš karto galėtų nurodyti tokiam kiaulių savininkui jas paskersti. Jei tos kiaulės yra nedeklaruotos ir nėra galimybių atsekti, iš kur jos įsigytos, jos inspektoriaus nurodymu taip pat turėtų būti nedelsiant paskerstos savo reikmėms. Šios pataisos tikrai reikalingos, nes suteiktų galimybę tarnybos inspektoriams griežčiau kontroliuoti situaciją ir operatyviau reaguoti į pastebėtus pažeidimus“, – aiškino „Ūkininko patarėjui“ V. Paulauskas. Tačiau abiem atvejais, V. Paulausko teigimu, turėtų būti atlikti laboratoriniai tyrimai, ar kiaulės nebuvo užkrėstos. Dėl to patirtas išlaidas turės padengti pats jų savininkas, nepaisęs nustatytų saugos reikalavimų. „Baudos jam neskirsim, bet už suteiktas veterinarines paslaugas teks susimokėti. Anksčiau tai buvo daroma valstybės lėšomis“, – sakė VMVT direktoriaus pavaduotojas.

Pasigedo valstybės paramos Šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis šias Veterinarijos įstatymo pataisas vertino atsargiai. „Išsamiau šio įstatymo pataisų projekto dar nesame išnagrinėję. Tačiau ne kiaulės kaltos, kad plinta ši liga, o šernai, kurie vangiai medžiojami. Šioje srityje galėtume pasimokyti iš lenkų, kai užkrėstoje zonoje išnaikinami visi šernai. Mes neretai kaltinami, kad nepaisome kai kurių kiaulių laikymo reikalavimų. Bet kai jų kartelė iškeliama labai aukštai, turėtų būti numatytas ir valstybės finansavimas, nes keletą kiaulių laikantis ūkininkas gali būti nepajėgus jų įgyvendinti. Pavyzdžiui, tokioje fermoje, kitaip tariant, tvarte, įsirengti persirengimo kambario ar dušo. Kai kuriems žmonėms nieko kito nelieka, kaip visiškai atsisakyti auginti kiaules. Taip greitai galime prarasti lietuvišką kiaulieną ir valgysime kur kas prastesnės kokybės danišką“, – su apmaudu kalbėjo V. Juodsnukis. V. Paulauskas tikino, kad pataisos tikrai nėra nukreiptos prieš smulkiuosius kiaulių augintojus. „Jei žmogus laikosi nustatytų saugos reikalavimų, deklaruoja, iš kur ir kada įsigijo kiaules, jam tikrai jokios sankcijos negresia. Tai paprastas, ūkiškas, nesudėtingas dalykas“, – sakė V. Paulauskas.

Pavojai eksportui A. Stančikas prognozavo, kad vargo dėl AKM turėsime dar ilgai, todėl, jo nuomone, tariantis su Europos Sąjungos institucijomis, reikėtų pakoreguoti kai kuriuos reikalavimus apsaugos zonose, patikslinti jų galiojimo terminus. „Galbūt palaipsniui, tobulinant įstatymus ir jais nustatytus reikalavimus, vis dėlto pavyks pakeisti mūsų ūkininkų požiūrį į kai kuriuos dalykus, pripratinti dirbti kitaip, jausti didesnę atsakomybę. To­dėl dabar ir būtinas griežtumas ir kontrolės didinimas. AKM jau yra tarp mūsų, turime tai suprasti ir išmokti ūkininkauti kitaip negu iki šiol“, – įsitikinęs parlamentaras. Anot jo, kas galėtų paneigti, kad dėl šios užkrečiamosios ligos neturėsime ir daugiau problemų, pavyzdžiui, dėl grūdų ir kitų produktų eksporto. Šernas gali nugaišti javų lauke ir apkrėsti dalį grūdų. Be to, A. Stančiko teigimu, pasigirdo kalbų, kad dabar mūsų kiaulės turėtų būti šeriamos tik termiškai apdorotais pašarais. Tai būtų sunkiai pakeliama našta didžiųjų kompleksų kiaulių augintojams, nes reikėtų labai didelių energijos išteklių, padidėtų gamybos kaštai, konkuruoti kiaulienos rinkoje būtų sudėtinga. Kai kas gali pasinaudoti situacija ir griebtis nesąžiningos konkurencijos.

Stasys JOKŪBAITIS ŪP korespondentas