Sėjomainos ABC

Artėjant naujam sezonui, prasideda planavimo darbai, ką ir kur sėsite, kaip atrodys daržas. Jeigu norite sulaukti geresnio derliaus ir kokybiškesnių daržovių, turėtumėte prisiminti keletą dalykų apie sėjomainą ir daržovių kaimynystę.

Dr. Danguolė JUŠKEVIČIENĖ

LAMMC SDI Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotoja

IIgai dygstančias daržoves: morkas, svogūnus, petražoles, pastarnokus, burokėlius, salierus, – patariama sėti bulvių vietoje.

Neginčijama nauda

Augalų sėjomaina yra vienas pagrindinių veiksnių, siekiant išlaikyti optimalias dirvos fizines savybes: struktūrą, maistinių elementų kiekį, vandens pralaidumą ir kitas. Įvairių augalų rūšių toje pačioje vietoje kaita mažina ligų patogenų ir kenkėjų skaičių, kadangi sutrikdomi dauginimosi ir plitimo ciklai. Be to, dirvoje lieka mažiau piktžolių, ypač kai sėjomainos reikalavimų laikomasi ilgesnį laikotarpį. Daugelis pritars, kad taip lengviau suplanuoti augalų priežiūrai skirtus žemės ūkio darbus.

Nuėmus daržo augalų derlių, dirvoje likę ligų patogenai, kenkėjai išlieka aktyvūs dar 2–3 metus ir ilgiau.

Sėjomainos grandinė

Įrengiant lauką, būsimą plotą reikėtų suskirstyti į keturias dalis, kuriose bus auginamos skirtingos augalų rūšys.

Planuojant ir taikant sėjomainą daržo augalų augynuose, svarbiausia parinkti tinkamus priešsėlius. Įprastas reiškinys, kad ant pupinių augalų, tarp jų ir daržinių pupelių bei daržinių žirnių, šaknų susiformavusios gumbelinės bakterijos dirvoje kaupia azotą. Todėl pupiniai daržo augalai yra tinkamas priešsėlis agurkams, ropėms, kopūstinėms daržovėms – daržo augalų rūšims, kurios sunaudoja daug azoto augindamos lapus ir valgomąją augalo dalį.

Ten, kur augo pupelės, tiks auginti agurkus, kopūstus, ropes.

Tame pačiame plote, praėjus dvejiems metams, po kopūstinių daržovių tinka auginti pomidorus, bulves. Šie augalai formuoja masyvią lapiją ir slopina piktžolių sėklų sudygimą. Tai mažina piktžolių skaičių ir jų sėklų banką dirvožemyje. Po bulvių kitais metais patariama sėti ilgai dygstančių daržo augalų: morkų, svogūnų, petražolių, pastarnokų, taip pat burokėlių, salierų. Šios augalų rūšys, ypač šakniavaisiniai, sunaudoja daug dirvoje esančių mitybos elementų. Po jų tame pačiame augyne ketvirtaisiais metais vėl galima auginti pupinių šeimos augalus, kurie palankiomis sąlygomis išsiskiria gebėjimu atkurti mitybos elementų pusiausvyrą dirvoje.

Naudinga kaimynystė

Planuojant daržo augalų sėjomainą, reikėtų svarstyti ir apie greta augsiančius augalus. Kai kurios daržo augalų rūšys gali būti naudingos – atbaido specifinius kenkėjus. Pavyzdžiui, šalia svogūnų augančios morkos atbaido svogūnines muses, kurios yra vienos žalingiausių kenkėjų svogūnams, o šie kaimynystėje augančias morkas apsaugo nuo morkinių musių.

Geri greta vienas kito augančių augalų deriniai: pomidorai ir kopūstai, agurkai ir krapai. Šalia augalų, kurie formuoja smulkesnę lapiją, nereikėtų sodinti juos stelbiančių, aukštesnių daržovių. Tačiau tokiems daržo augalams, kaip agurkai ir pomidorai, kenkia šalti ir smarkūs pavasario bei vasaros vėjai. Todėl jiems turėtumėte skirti plotus užuovėjose arba pasėti juostas vijoklinių pupelių, žirnių ir kitų vėją užstojančių augalų.

2022-02-09

Danguolės Juškevičienės nuotraukos

sėjomaina, sėjomainos grandinė, daržovių kaiminystė