Šilalė specializuosis balose auginti laukines antis

Šilalės ūkininkai šiemet su nerimu laukia vasaros ir meldžia viso pasaulio dievų, kad neatsiųstų gausaus lietaus. Nors šio rajono savivaldybės administracijos darbuotojai pripažįsta, kad didžioji dalis melioracijos įrenginių yra susidėvėję 40–100 proc., avarijoms likviduoti šiemet paberti tik centai. Visi iš Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) gauti pinigai skirti melioracijos projektams įgyvendinti ir jau planuojami nauji – taip ūkininkams siunčiama žinia, kad skęstančiųjų gelbėjimas yra pačių skęstančiųjų reikalas.

Pagalbos laukia treti metai

Šiemet Šilalės savivaldybei melioracijos įrenginiams prižiūrėti skirta 202 tūkst. eurų. Tokia pat suma buvo skirta ir pernai, tik metų viduryje dėl COVID-19 pandemijos papildomai buvo gauta dar 100 tūkst. eurų. 2018 m. prie planuotos 201 tūkst. eurų sumos Vyriausybė dar pridėjo 354,5 tūkst. eurų Europos Sąjungos lėšų – jos buvo skirtos ilgalaikių liūčių pažeistai melioracijos infrastruktūrai atkurti.

Valstybės dosnumas, matyt, paskatino Šilalės savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus specialistus tikėtis, kad ir šiais metais bus gauta papildomų lėšų, kurias būtų galima skirti avarijoms šalinti valstybei priklausančiuose įrenginiuose. Pagalbos laukia daug Laukuvos, Iždonų, Traksėdžio, Šiauduvos, Pajūralio, Žadeikių, Kvėdarnos ūkininkų – vien pernai buvo gauti 24 prašymai atlikti valstybinio drenažo remontą. Kai kurie ūkininkai Šilalės savivaldybės dėmesio nesulaukia nuo 2019 m. pradžios, tad jų laukai skęs trečius metus iš eilės.

Pernai už valstybei priklausančių melioracijos sistemų avarijų likvidavimą sumokėta per 30 tūkst. eurų, užpernai – beveik 43 tūkst. eurų.

Visos lėšos – projektams

Šilalės savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Virginija Bukauskienė dar sausį vietiniams politikams paaiškino, kad šiemet avarijoms likviduoti Šilalėje valstybės skirtų pinigų neliko, nes pinigų vos užteks pernai pradėtiems projektams užbaigti. V. Bukauskienės duomenimis, atlikta tik 40–60 proc. darbų, jų atidėti jau negalima – pasirašytos sutartys su rangovais. Upynos kadastrinės vietovės Šunijos upelio baseino griovių ir statinių juose remontui užbaigti trūksta 87,2 tūkst. eurų. Už juos numatyta išvalyti 7,5 km griovių, 83 žiotis ir įrengti 13 pralaidų.

Nebaigti ir kiti pernai savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus pradėti projektai. Balsių ir Traksėdžio kadastrinių vietovių griovių ir statinių juose remontui šiemet skiriama 26,6 tūkst. eurų. Obelyno, Upynos ir Biržų Lauko kadastrinių vietovių griovių ir jų statinių remontui baigti trūksta 23,2 tūkst. eurų, Bijotų kadastrinės vietovės Antininkų kaimo griovių ir statinių juose remontas turėtų būti baigtas už 24,7 tūkst. eurų. Nemaža suma – per 30 tūkst. eurų – skirta 41,5 ha griovių, išvalytų įgyvendinant savivaldybės parengtus projektus, priežiūrai, daugiausia – šlaitams šienauti. Melioracijos įrenginių kadastro sudarymas, melioracijos objektų apskaita, centrinės duomenų bazės tvarkymas, mėnesinės informacijos apie atliktus darbus surinkimas šiemet kainuos 2,6 tūkst. eurų, už 5 tūkst. eurų savivaldybės administracija nuomos globalinės padėties nustatymo imtuvą. Dar 2,5 tūkst. eurų numatyta skirti atsiskaityti už melioracijos ir hidrotechnikos statinių remonto darbų techninės priežiūros paslaugas. „Neskyrėme šiemet avarijoms, nes pinigų neliko. Ką padarysi“, – atremdama politikų priekaištus, apgailestavo V. Bukauskienė.

Ieškos naujų taisyklių

Pagal žemės ūkio ministro dar 2013 m. patvirtintas valstybės lėšų melioracijai naudojimo taisykles, šiemet Šilalės savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus specialistai galėjo prašyti savivaldybės tarybos melioracijos sistemų avarijoms likviduoti skirti apie 40 tūkst. eurų. Nors V. Bukauskienė pripažįsta, kad kasmet tam reikėtų maždaug 50 tūkst. eurų. Kadangi valstybės atseikėti pinigai skirti projektams finansuoti, politikai nusprendė melioracijos sistemų avarijoms likviduoti iš rajono biudžeto skirti 10 tūkst. eurų.

Visiems aišku, kad tų pinigų užtekti negali, tačiau Šilalėje dabar svarstoma, ne kaip pagelbėti žemdirbiams. Priešingai – ieškoma naujų taisyklių, kaip paskirstyti pinigus, kad niekas negalėtų prieštarauti. Politikai nebūtų politikais, jei jiems nekiltų genialių minčių. Pats ūkininkaujantis „valstietis“ Egidijus Gečas užsiminė, kad pirmenybę reikėtų skirti tiems, kurie gali pridėti daugiau savo pinigų. O tai reiškia tik viena – mažažemiai varguoliai ir toliau liks skęsti balose.

Pusė įrenginių susidėvėję

Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Valdemaro Jasevičiaus 2020 m. veiklos ataskaitoje teigiama, kad 45 proc. rajone esančio drenažo sistemų visiškai nusidėvėjusios. Dar labiau – net 58 proc. – nusidėvėję magistraliniai grioviai.

Melioracijos įstatyme numatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklauso ir už valstybės pinigus gali būti remontuojamos melioracijos sistemos, į kurias suvesti sureguliuoti upeliai, grioviai, nuvedantys vandenį nuo daugiau kaip vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, juose esantys melioracijos statiniai, tvenkinių, kurie ribojasi su dviejų ir daugiau žemės savininkų ar kitų naudotojų žeme, hidrotechnikos statiniai, polderiai ir kitos melioracijos sistemos, jeigu jose mechaniškai keliamas vanduo, kanalizuoti grioviai ir drenažo rinktuvai, jeigu jų skersmuo yra 12,5 cm ir didesnis, jeigu jie yra pastatyti už valstybės lėšas.

Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus specialistų duomenimis, Šilalės rajone valstybei priklauso daugiau kaip 1 920 km drenažo, 1 243 km magistralinių griovių, 1 736 hidrotechnikos įrenginiai, tarp jų – 1 693 pralaidos.

Blogos būklės yra daugiau nei trečdalis pralaidų, 520,5 km griovių, 862 km didesnių nei 12,5 cm rinktuvų. Visiems blogos būklės melioracijos statiniams rekonstruoti ar suremontuoti, savivaldybės administracijos specialistų skaičiavimais, reikėtų daugiau nei 38,2 mln. eurų. Tikėtis tokios sumos bent jau artimiausiais metais neverta, todėl daugeliui smulkiųjų ūkininkų gali ne vienus metus tekti žiūrėti į laukuose plaukiojančias antis.

Daiva BARTKIENĖ

ŪP korespondentė

Redakcijos nuotrauka

2021-03-31