Šimtai tūkstančių eurų – „įmagnetinti“ miestiečius

Kaimo plėtros programos (KPP) paramos priemonėms viešinti iš tos pačios KPP skiriamos didelės lėšos. Tačiau kaip šie eurų prikimšti maišai panaudojami, koks informacijos sklaidos efektyvumas, ar tinkama turinio kokybė, ar informacija pasiekia tikslinę auditoriją, t. y. žemdirbius? Pasvarstykime remdamiesi konkrečiu pavyzdžiu: startuojančia visuomenės informavimo kampanija apie žaliąjį kursą Lietuvos žemės ūkyje.

Ar tai turėtų rūpėti žmonėms?

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) šiai žaliojo kurso viešinimo kampanijai, kuri truks vienerius metus ir bus finansuojama iš KPP 2014–2020 metų lėšų, išleis 254,5 tūkst. eurų (be PVM).

„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, ar žemdirbiams turėtų rūpėti, kiek lėšų ir kaip išleidžiama europinės paramos viešinimui. Klausimas ypač aktualus dabar, kai ką tik baigėsi audringos derybos dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano, pasitinkame paskutiniuosius pereinamojo laikotarpio metus žengiant į naują finansinį laikotarpį, kuris bus kitoks nei ligšioliniai. Žmonės pratinasi prie minties, kad daugės suvaržymų ir reikalavimų, kils kokybės standartai. Manytina, kad į aukštesnius standartus turėtų lygiuotis ne tik žemdirbiai, bet ir valdžia.

Kol kas žemdirbių visuomenė pasigenda viešų ŽŪM ir jai pavaldžių institucijų ataskaitų apie tai, kokios sumos apskritai yra išleidžiamos viešinimui ir kaip jos panaudojamos.

Europarlamentaro žvilgsniu: taip, tai svarbu

Tuo, kad yra svarbu domėtis, kaip yra panaudojamos viešinimo lėšos, neabejoja Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys Juozas Olekas. Jis primena: juk tai viešieji pinigai, visi esame suinteresuoti, kad jie būtų efektyviai panaudoti. Ir akcentuoja: ES lygiu rūpinamasi, kad šalys narės turėtų finansinių išteklių paramos žemdirbiams galimybėms viešinti, tolimesnė yra pačių šalių narių atsakomybė, tačiau ES negali visko iki smulkmenų sukontroliuoti.

„Yra pasitikėjimas savo vaikais – šalimis narėmis, – pažymi europarlamentaras. – Čia turbūt didesnis mūsų pačių rūpestis, įvairių visuomeninių organizacijų, ūkininkų, gal mūsų Seimo narių, kontroliuojančių ministerijas, pareiga ir pageidavimas žiūrėti, kaip tos lėšos paskirstomos, kaip informacija pasiekia žmones.“

O kad informacija ūkininkams apie žaliąjį kursą yra labai reikalinga, tačiau nepasiekia tų, kam turėtų būti skirta, J. Olekas teigia ne kartą girdėjęs bendraudamas su kaimo žmonėmis ir kolegomis.

Seimo komiteto pirmininkas: apie tai reikia kalbėti

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis pritaria: reikia kalbėti apie tai, kaip viešieji pinigai yra naudojami. Pro politiko akis nepraslysta, kad kartais spaudoje pasirodo nepažymėta reklama. „Praeitoje kadencijoje ta šaka vienu metu buvo truputį nukirsta, dabar ŽŪM vėl susigrąžino galimybę šlovinti save“, –  V. Pranckietis atsiliepia apie ydingą valdžios tradiciją girti save. Svarsto, jog reikia nuosekliai stebėti, kaip panaudojamas ministerijos biudžetas.

Pasak KRK pirmininko, kaip tik todėl jie kartu su kolega Vigilijumi Jukna inicijavo užsakomųjų mokslo darbų tematikos ir tikslingumo parlamentinę kontrolę. Peržiūrėjus Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų 2020–2021 metais užsakytų mokslo darbų temas (dar laukiama informacijos apie 2022 m.) paaiškėjo, kad finansavimas anaiptol nėra taiklus.

„Drąsiai išbraukčiau pusę temų, ir niekam neskaudėtų, išskyrus tuos, kurių palaikymui buvo duoti pinigai“, – V. Pranckietis teigia įsitikinęs tokios parlamentinės kontrolės reikalingumu. Ji taip pat patvirtino nuogąstavimą, kad užsakomieji tyrimai skirtingų ministerijų kai kada yra dubliuojami.

Ką praktiškai atneša žaliasis kursas?

Europarlamentaras J. Olekas patvirtina, kad EP, skelbdamas naująjį žaliąjį kursą, didelę svarbą taip pat teikia tam, kad žmones, į kurių kasdienę veiklą ateina pokyčiai ir ant kurių pečių didele dalimi guls to kurso įgyvendinimas, pasiektų tinkama informacija. Numatomi trąšų, pesticidų naudojimo ribojimai žemdirbiams yra didelis iššūkis, bet kartu ir tam tikros naujos galimybės pasitelkti naujas technologijas, gaminti vartotojams patrauklesnį produktą. Apie šias galimybes, remiantis geraisiais pavyzdžiais, ir turėtų būti kalbama tiesiogiai šiems žmonėms.

„Labai svarbu, kad žemdirbiai suprastų žaliojo kurso esmę“, – tuo neabejoja ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis.

Tačiau į savo žodžius jis įdeda ir šiek tiek kitokią prasmę. Kalba ne kaip asociacijos vadovas, bet kaip žemdirbys, kolektyvo vadovas, kaimo bendruomenės atstovas.

„Dauguma žemdirbių dirba ta žaliojo kurso kryptim daug metų; tuoj bus dešimt metų, kai taikom precizinę žemdirbystę – į tai įdėta be galo daug triūso, žinių ir pinigų. Ir štai kažkoks Pilypas sako, kad aš chemizuotas, darau blogai, teršiu gamtą. Esu apvažiavęs pusę Europos, Ukrainą, buvau ir Amerikoje, kur visai kitos gamtos saugojimo sąlygos. Žinau savo lygį. Bet man sako – esi blogas“, – pašnekovui apmaudu, kad kuriamas iškreiptas žemės ūkio vaizdas. Ir žemdirbiška žiniasklaida čia  vaidina be galo svarbų vaidmenį, ŽŪM turi nuolat duoti jai papildomos informacijos, paskatų aiškinant žaliojo kurso uždavinius, problemas ir kaip jas kaimui įveikti.“

Dabartinė komunikacija nuvilia

„Žiniasklaidai kalbant vien apie tai, kad blogi yra ūkininkai, kurie iki šiol augino duoną, tikriausiai neišspręsim problemos. Žmonėms reikia labai aiškiai pasakyti, kad jų verslai galės toliau sėkmingai egzistuoti. Tai jiems pasakyti galitik žemdirbiški laikraščiai ir portalai“, – LŽŪBA prezidentui antrina Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Pasak jo, komunikacija labai reikalinga, bet tokia, kokia yra dabar, nuvilia. Žemdirbiai pastebi ŽŪM pastangas viešojoje erdvėje perdėtai gražiai pateikti žemės ūkio ministro ir visos ministerijos nuopelnus, esą dabartinis ministras kardinaliai pakeis iki tol buvusią tradiciją gaminti neva nesveikus produktus, inicijuos pokyčius užtikrindamas žmonių aprūpinimą visai kitos kokybės maistu.

„Tikriausiai pagrįstai ūkininkai kalba, kad ŽŪM viešinimui skirtas lėšas nukreipia labiau politiniams tikslams“, – svarsto LŪS pirmininkas. Jis linkėtų ministerijai atsisakyti pompastikos ir keisti komunikacijos stilių, eiti prie diskusijų su kaimo žmonėmis, ieškoti tiesiausio ir geriausio kelio, kaip nepasiklysti einant į žaliąjį kursą.

Ūkininkai pasigenda anksčiau turėtos galimybės gauti informaciją iš arčiausiai jų esančių rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių specialistų, seniūnijose dirbančių žemės ūkio specialistų. R. Juknevičius apgailestauja, kad tokiu svarbiu laiku šios pajėgos paliekamos nuošalėje, specialistai tiesiog negauna informacijos, neturi kuo dalintis, valstybės funkcijoms vykdyti savivaldybėms sumažintas finansavimas. Sumenkęs jis ir žemdirbių konsultavimui, o atsiranda naujų klausimų – tarkim, dėl papildomo žurnalų pildymo. Nepavykstant to padaryti pačiam, galima bus tikėtis kompensuojamos konsultavimo paslaugos ar reikės samdyti konsultantą už savus pinigus.

 Tai ypač rėžia akį matant, kad tuo pačiu metu milžiniškos lėšos ministerijos skiriamos viešinimo reikmėm, o galutinis naudos gavėjas yra abejotinas. R. Juknevičius svarsto: jei būtų jo valia, tuos 254,5 tūkst. Eur žaliojo kurso viešinimo kampanijai pridėtų prie Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) finansavimo, iš to naudos būtų daugiau – žemdirbiams būtų suteikta dvigubai daugiau konsultavimo paslaugų. O ne miesto žmonėms mėginti pasakoti apie žaliojo kurso keliamus reikalavimus kaimiečiams.

Aplenks specializuotą žiniasklaidą

Organizuoti ir įgyvendinti visuomenės informavimo apie žaliąjį kursą žemės ūkyje kampaniją gruodžio 6-ąją pasirašyta sutartimi ŽŪM yra patikėjusi bendrovei „Magnet LT“.

KPP viešinimo patirties ši bendrovė iki šiol neturėjo. Prisistato kaip „rafinuotas komunikacijos, sprendimų žiniasklaidos priemonėms ir internetui partneris, idėjų ir jų įgyvendinimo komunikacijoje, žiniasklaidoje ir internete generatorius, skaitmeninio pasaulio guru, integruotos komunikacijos profesionalai, foto ir video projektų kūrėjai, įvykių kūrėjai“.

„Ūkininko patarėjas“ apklausė visus kaimo auditorijai skirtus žiniasklaidos kanalus: periodinius leidinius, portalus, specializuotas televizijos laidas. Su ministerijos konkursą laimėjusia bendrove niekas iš jų iki šiol nebuvo susidūręs, niekam ji nebuvo pateikusi užklausų dėl dalyvavimo žaliojo kurso viešinimo kampanijoje.

„Magnet LT“ informavimo kampaniją apie žaliąjį kursą žemės ūkyje ketina organizuoti aplenkdama specializuotą žiniasklaidą.

Gal toks ir yra kampanijos tikslas? Pagal ŽŪM skelbto konkurso sąlygas, viešinimo kampanijos apie žaliąjį kursą Lietuvos žemės ūkyje tikslinė auditorija yra: Lietuvos visuomenė, galimi pareiškėjai ir paramos gavėjai, socialiniai ir ekonominiai partneriai, centrinės ir vietos valdžios atstovai, su informavimo ir viešinimo procesu susijusios organizacijos, vietos veiklos grupės, kaimo bendruomenės, aplinkosaugos ir kitos nevyriausybinės organizacijos. O informavimo ir viešinimo veiklos pirmutinis tikslas – „Užtikrinti efektyvų galimų, esamų paramos gavėjų, socialinių partnerių, visuomenės informavimą apie su žaliuoju kursu susijusias Programos teikiamas paramos galimybes, reikalavimus paramai gauti, ES finansinį įnašą bei ES vaidmenį įgyvendinant Programą, panaudojimo patirtį, paramos poveikį žemės, maisto ir miškų ūkiui bei kaimo plėtrai, ekonominiam ir socialiniam vystymuisi ir kt.“.

Pasiūlėme tokią koncepciją – jai pritarta

ŪP pasiteiravo UAB „Magnet LT“ direktoriaus Igno RUSILO:

– Kaip planuojate pranešti informaciją, naujienas apie žaliąjį kursą bei jo reikalavimus žemdirbiams, jei nebendradarbiausite su pagrindinėmis specializuotomis žemės ūkio žiniasklaidos priemonėmis?

– Mūsų projekto koncepcija buvo informuoti pasirenkant didžiausias žiniasklaidos priemones Lietuvoje – televiziją, naujienų portalus, spaudą: žurnalą „Savaitė“, radiją M–1. Tai didžiausią auditoriją pasiekiantys kanalai. Tokia buvo mūsų koncepcija, su kuria dalyvavome konkurse.

– Kodėl „Magnet LT“ nepateikė užklausų „Mano ūkiui“, „Agroetai“, „Ūkininko patarėjui“, „Valstiečių laikraščiui“?

– Jų neatmetėme, tiesiog kiekvienas dalyvis, kuris dalyvavo šiame konkurse, turi savo viziją, kaip pasiekti didžiausią auditoriją atliepiant į tikslą. Nebuvo kažkokių konkrečių priežasčių, kodėl to nepadarėme. Tiesiog mūsų vizija ir koncepcija buvo pasirinkti skaitomiausius, žiūrimiausius ir klausomiausius kanalus.

– Jūs įvardijote žurnalą „Savaitė“ kaip visiems ūkininkams nunešiantį  informaciją apie žaliąjį kursą. Kuo vadovaujatės teigdamas, kad šis leidinys turi didžiausią auditoriją ir autoritetą ūkiškoje visuomenėje?

–  Mūsų tikslas yra plačiai informuoti visą visuomenę. Auditorijos šiame projekte yra skirtingos, viena iš jų yra ūkininkai – taip. Žurnalas „Savaitė“ turi didžiausią auditoriją iš visų spaudos leidinių Lietuvoje. Dėl to mes jį ir pasirinkome.

Sutartis vykdoma, pagrindo ją nutraukti nėra

ŪP taip pat kreipėsi į žemės ūkio ministro patarėją Saulių JARMALĮ su prašymu atsakyti į keletą klausimų:

– Ar konkurso apie žaliąjį kursą laimėtojui – agentūrai „Magnet LT“ – pateikus dokumentus ŽŪM pastebėjote, jog juose, kaip informacijos nešėjas, nenumatyta žemdirbių žiniasklaida?

– Projekto konkurso reikalavimuose konkrečios žiniasklaidos priemonės nebuvo nurodytos ir pagal konkurso sąlygas kanalus turėjo pasiūlyti tiekėjas. Laimėjusio pasiūlymo tiekėjas pasiūlė didžiausią auditoriją turinčius nacionalinius kanalus, kurie atitinka viešinimo tikslus.

– Kaip, Jūsų nuomone, agentūra „Magnet LT“ praneš žemdirbiams informaciją apie žaliąjį kursą ir jo reikalavimus, jei tarp medijos kanalų nėra agroverslo naujienų portalų, žemės ūkio spaudos leidinių?

– Pirkimo ir visos viešinimo kampanijos tikslas – supažindinti visuomenę su žaliojo kurso tikslais ir jų pasiekimo būdais, informuoti, kuo žaliasis kursas bus naudingas visiems gyventojams ir ką paliksime po savęs ateities kartoms.

Šios kampanijos auditorija – visuomenė – išties plati, todėl pateikti tokie kanalai, kuriais galima pasiekti maksimaliai plačią auditoriją.

– Visiškai akivaizdu, kad informacija apie žaliąjį kursą ūkininkų nepasieks, tad ar milžiniškos lėšos nebus iššvaistytos veltui?

– Kampanija finansuojama iš KPP lėšų, skirtų viešinimui ir informavimui. Įgyvendindama KPP, ministerija yra įpareigota skelbti ir viešinti informaciją apie KPP aktualijas.

– Sakykite, prašau, kas prisiima atsakomybę už šio konkurso organizavimą ir vykdymą?

– Žemės ūkio ministerija.

– Ar visuomenei sužinojus apie šį skandalingą konkursą, jis nebus anuliuotas ir panaikinta sutartis su agentūra „Magnet LT“?

– Visuomenė yra informuota apie šį viešinimo konkursą ir sutartį (gruodžio 12 d. portale Delfi.lt paskelbta informacija „ŽŪM informavimui apie žaliąjį kursą ketina išleisti 255 tūkst. eurų“).

Pretenzijų dėl konkurso sąlygų ir sutarties sudarymo ministerijai nebuvo pateikta. Sudaryta sutartis su laimėjusį pasiūlymą pateikusia bendrove „Magnet LT“, kuri yra vykdoma. Pagrindo ją nutraukti nėra.

2022-01-11

ŪP informacija

Magnet LT, žaliasis kursas, žaliojo kurso viešinimo kampanija, Viktoras Pranckietis, Juozas Olekas, Ūkininko patarėjas