Skaitmeninės jūros konferencijoje – mėlynosios ekonomikos perspektyvos ir skaitmenizacija Lietuvoje

Mėlynosios ekonomikos reikšmė Europos Sąjungoje auga: didėja jos indėlis į valstybių biudžetus, auga sukuriamų darbo vietų skaičius ir ryškėja tvarios akvakultūros svarba gamtai, žmogui bei jo mitybos grandinei. Be to, mėlynoji energija iš jūros yra didžiulis neišnaudotas energijos potencialas, kuris artimiausiu metu sulauks daugybės investicijų, kurs didelę ekonominę grąžą visuomenei, padės apsaugoti aplinką bei stiprins energetinę nepriklausomybę. Apie efektyvius skaitmeninius sprendimus įga­linant Lietuvos mėlynąją ekonomiką liepos 8 dieną politikos ir verslo lyderiai diskutuos „Skaitmeninės jūros“ konferencijoje. Dalyvavimas konferencijoje yra nemokamas, tačiau dėl riboto galinčių prisijungti žmonių skaičiaus būtina išankstinė registracija.

„AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Energetikos ministras Dainius Kreivys.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Tema aktuali visoje Europoje

Tai bus pirmoji Lietuvos istorijoje išskirtinė aukščiausio lygio tarptautinė konferencija apie iššūkius ir skaitmenines galimybes, esančias jūroje, dvejopos transformacijos kontekste. Be to, ši konferencija yra vienintelis mūsų šalyje ir vienas iš nedaugelio Vidurio ir Šiaurės Europoje renginių, gavusių teisę būti Europos Komisijos iniciatyvos „Europos jūros diena“ (angl. European Maritime Day) dalimi. Kaip teigia renginio organizatoriai „AgriFood Lithuania DIH“, ši konferencija yra puiki galimybė Lietuvai įvertinti turimus iššūkius, išteklius ir galimybes Baltijos jūroje bei ištransliuoti aiškią žinutę visos Europos visuomenei, verslui ir sprendimų priėmėjams.

„Akvakultūra yra be reikalo užmirštama svarbi maisto sektoriaus dalis, mėlynosios ekonomikos reikšmė sparčiai auga ir neketina sustoti, o Baltijos jūroje slepiasi daugybė iššūkių, kuriuos reikia spręsti. Vis dėlto mes pernelyg mažai kalbame apie jūroje egzistuojančias skaitmenines galimybes dvejopos transformacijos kontekste. Apie esamų skaitmeninių galimybių jūroje įgalinimą bei pavertimą nauda ir bus tarptautinė „Skaitmeninė jūros“ konferencija“, – teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Renginio organizatoriai tikisi, kad Lietuvos verslo ir politikos lyderių siunčiama žinutė pasieks platų Europos klausytojų ratą. Konferencija, kuri vyks DFDS kelte Klaipėdoje, bus tiesiogiai transliuojama partnerių platformose bei verčiama į anglų ir lietuvių kalbas. Be to, vienas iš konferencijos organizacinių partnerių yra pirmaujanti Europos maisto inovacijų iniciatyva „EIT Food“. „Nepaisant daugybės problemų, su kuriomis susiduria akvakultūros pramonė, ji reikšmingai prisidės prie baltymų diversifikacijos, padės rasti mėlynosios ekonomikos taršą mažinančių sprendimų ir skatins ekosistemų apsaugą. Europos akvakultūros sektorius turi erdvės augti ir kurti tvarų verslą“, – mintimis dalijosi konsorciumo „EIT Food“ vadovė ir „EIT Food CLC North-East” direktorė Marja-Liisa Meurice.

Baltijos jūra gali būti tvari

Mokslininkų duomenys skelbia, kad Baltijos jūra yra ketvirta pagal užterštumą pasaulyje, ja transportuojama apie 15 proc. visų pasaulio krovinių. Be to, ji stipriai paveikta cheminių medžiagų ir eutrofikacijos, prie kurios labiausiai prisideda žemės ūkio veiklos tarša ir netinkamai valomos nuotekos. Tyrimai rodo, kad beveik 97 proc. Baltijos jūros yra eutrofikuota, didėja bedeguonių dugno zonų plotas, dabar užimantis apie 17 proc. jūros dugno (prieš 150 metų tokie plotai neegzistavo), todėl būtini efektyvūs koordinuoti veiksmai, kurie padėtų sumažinti taršą ir padidinti Baltijos jūros atsparumą neigiamam maistinių medžiagų poveikiui. Kitu atveju Baltijos jūra virs tiesiog užpelkėjusia kūdra. Be to, susiduriama su iššūkiais dėl Klaipėdos uosto keliamos taršos, netyla diskusijos, ką daryti su Baltijos jūros dugne esančiais cheminiais ginklais.

Apie šių iššūkių pažangius sprendimus diskutuos aplinkos ministras Simonas Gentvilas, Ministrės pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė bei Klaipėdos miesto savivaldybės meras Vytautas Grubliauskas.

Jūra – neišnaudotas elektros energijos potencialas

Kaip teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas, vien energijos importui Lietuva kasmet išleidžia 2,5 milijardo eurų. Kyla klausimas, ar jūrinė energetika gali padėti šiuos pinigus išlaikyti Lietuvoje? Anot organizatorių, ši tema bus viena iš tų, kurios tikrai bus paliestos konferencijos metu. Europos Komisija yra išsikėlusi uždavinį iki 2030 metų atsinaujinančios energijos kiekį, gaunamą iš jūros, padidinti iki 5 kartų, o iki 2050 metų – net iki 25 kartų. Klausimas yra tik toks, ar Lietuva yra tam pasiruošusi? Jei taip, kaip planuojama išnaudoti atsiveriančias naujas galimybes?

Konferencijoje pranešimą pristatysiančio ir diskusijoje dalyvausiančio energetikos ministro Dainiaus Kreivio teigimu, kovai su klimato kaita tampant vienu svarbiausių prioritetų pasaulyje, tai visapusiškai keičia energijos gamybą, pramonę ir namų ūkius, todėl spartus žaliosios energijos gamybos augimas yra vienas svarbiausių valstybės tikslų. Lietuva yra pasiryžusi siekti ES Žaliojo susitarimo tikslų ir jau 2030 metais pusę elektros generuoti iš atsinaujinančių šaltinių. „Sėkmingas vėjo jūroje „įdarbinimas“ vietinei generacijai yra vienas svarbiausių Lietuvos žaliosios transformacijos atraminių polių. Planuojamas 700 MW galios vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje pagamintų apie 25 proc. dabartinio šalies elektros energijos porei-
kio“, – sako D. Kreivys.

Kitas neišvengiamas energetinis iššūkis – didžiuliai elektrifikacijos pokyčiai, laukiantys jūrinio transporto. „Contrarian Ventures“ įkūrėjo ir generalinio direktoriaus Roko Pečiulaičio teigimu, pasaulyje yra apie 50 tūkst. krovininių laivų, kurie kasmet į atmosferą išmeta daugiau nei 900 mln. metrinių tonų CO2 emisijų bei kitų teršalų. Anot būsimos diskusijos dalyvio, turime aiškiai suprasti mastą, kad 15 didžiausių konteinerinių laivų išmeta daugiau natrio ir sieros oksidų bei kitų teršalų nei visame pasaulyje esantys automobiliai kartu sudėjus. „Tai yra aiški problema ir technologinis iššūkis, kaip per trumpą laiką elektrifikuoti visą pasaulio krovininį laivyną ir taip ne tik apsaugoti gamtą, bet ir sutaupyti operacinius kaštus“, – pasakoja „Contrarian Ventures“ įkūrėjas ir generalinis direktorius Rokas Pečiulaitis.

Konferencijoje taip pat bus diskutuojama apie logistikos iššūkius ir galimybes išnaudojant jūrinį kelią bei skaitmeninių inovacijų sprendimus ateities jūros kūrime. Tarp konferencijos pranešėjų – aplinkos ministras Simonas Gentvilas, energetikos ministras Dainius Kreivys, susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė, energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė,  Ministrės pirmininkės patarėjas Dalius Krinickas, „AgriFood Lithuanai DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, „Versli Lietuva“ generalinė direktorė Daina Kleponė, „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas Andrius Pranckevičius, „Ignitis Renewables“ generalinis direktorius Aleksandr Spiridonov, „ART21“ generalinis direktorius ir įkūrėjas Augustas Alešiūnas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė, VDU rektorius Juozas Augutis, „EIT FOOD“ inovacijų programos vadovė Mercedes Groba, „Contrarian Ventures“ įkūrėjas ir generalinis direktoriaus Rokas Pečiulaitis, Lietuvos jūros krovos kompanijų asociacijos vykdomasis direktorius Robertas Valantiejus bei kt. Užsiregistruoti į renginį ir susipažinti su detalesne informacija galite konferencijos internetiniame puslapyje www.digitalsea.lt.

„AgriFood Lithuania DIH“ fotoinformacija

Nr. 63/7

2021-07-03