Susigrąžinęs paveldėtą žemę, ūkininkas jos šeimininku netapo

Ši baigianti sugriūti ferma su P. Domarko sklypu nesiriboja, bet ji priklauso tam pačiam pastatų kompleksui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Juozas SKRIPKAUSKAS

 

Prieš ketvirtį amžiaus susigrąžinęs paveldėtą žemę  Skuodo r. ūkininkas Pranas Domarkas pateko į nepavydėtiną situaciją. Turi nuosavybės dokumentus, moka valstybei mokesčius, tačiau visu savo žemės sklypu naudotis iki šiol negali. Žmogiška prasme valdininkai jį supranta, tačiau tikina padėti niekuo negalį, nes atseit viskas  padaryta pagal  įstatymus. 

Pasirašė – kaip kirviu nukirto?

Kaukolikų k. gyvenantis ir ūkininkaujantis P. Domarkas jau ir nepamena, kiek kartų per daugiau kaip du dešimtmečius yra kreipęsis į valdžios įstaigas ir gavęs iš jų atsakymus, kurie jo situacijos nepagerino nė per nago juodymą. Tokiais atvejais įprasta sakyti, kad žmogus nežino, ko nori. Vis dėlto P. Domarko istorija kiek kitokia. Prieš du su puse dešimtmečio jis susigrąžino paveldėtą žemę. To meto žemėtvarkininkai jam atmatavo apie 8 ha sklypą, kuriame buvo ir kitiems savininkams priklausančių statinių. Iš tiesų tai du kanalu atskirti sklypai – 2 ir 6 ha.  Tas mažesnysis ir yra visa konflikto šerdis.

Prieš susigrąžinant paveldėtą žemę buvusiems kolūkiečiams už pajus jau buvo perduoti toje vietoje stovėję ūkiniai pastatai – įvairūs fermų komplekso objektai.

„Kai šioje vietoje buvo dalijamas kolūkio turtas, žmonės už pajus gavo įvairių statinių, tačiau be žemės, tarsi kabančius ore. Paskui atėjo laikas grąžinti žemę. Iš išlikusių dokumentų matyti, kad P. Domarkas sutiko, jog jam toje vietoje būtų atmatuota žemė ir pažymėti servitutai, nes  jam grąžintinoje žemėje yra kitų asmenų turto. Tuomet jis ir padėjo savo parašą ant abrisų (preliminarių planų). Kai kurios įstaigos, tvarkydamos dokumentus,  servitutą nustatė ne šiaip kokiam nors keliukui privažiuoti prie pastato, o teritorijai. Galima suprasti ir P. Domarką. Dabar po sklypą visi važinėja, taip, kaip kas sugalvoja, kaip kam patogiau, o žemės savininkui tenka su tuo taikstytis. Tačiau jis pats su tokiu servitutu sutiko“, – žurnalistui aiškino Skuodo r. savivaldybės vyriausiasis specialistas Vygintas Liaučys.

Tapo situacijos įkaitu

Taip iš paukščio skrydžio atrodo svetimais pastatais užstatytas ir išvažinėtas ūkininkui priklausantis 2 ha sklypas.

P. Domarkas sako nesitikėjęs, kad taps biurokratų sumanytų pinklių įkaitu. „Seimo narys, kuris sukūrė tokį įstatymą, ir visi kiti, kurie patvirtino tokį įstatymą, turėjo būti grįžę iš tam tikros gydymo įstaigos. Savivaldybė pirmiausia už pajus pardavė savininkams pastatus, o paskui jau kitiems savininkams buvo grąžinta žemė – ir po pastatais, ir prie jų. Pastatų šeimininkai tame žemės sklype gali daryti, ką tik nori, nes servitutas leidžia, nors patys žemės neturi nei po pastatais, nei šalia jų. Aš tik mokesčius už žemę sumoku. Neįsivaizduoju, kaip galima žmogų dar labiau pažeminti“, – trečią dešimtmetį besitęsiančią savo padėtį apibūdino P. Domarkas. Ūkininkas sako, kad per tą laiką nuo pastatų savininkų nemažai prisikentėjo.

„Jie daro, ką nori: šiukšles į mano žemę pila, kerta medžius, nors jie yra mano turtas, verčia mėšlą į mano ganyklą. Yra servitutai, didelėje to sklypo dalyje jie turi teisę vaikščioti, važinėti. Kiek galiu, toje žemėje ganau gyvulius. Net elektrinių piemenų negaliu prie pastatų įrengti, nei sėti, nei deklaruoti, bet privalau žemės mokesčius už tą žemę sumokėti“, – apmaudą liejo Kaukolikų ūkininkas.

Be to, P. Domarko sklype yra elektros pastotės pastatas ir net 16 elektros stulpų. Pažiūrėjus į šį sklypą REGIA žemėlapyje, matyti, kad beveik pusė jo žemės užimta savininkui nepriklausančiais statiniais, išvažinėtais keliukais, technikos ištrypta teritorija aplink pastatus.

Savivaldybė padėti negali

P. Domarkas ne kartą kreipėsi į savivaldybę, nes yra įsitikinęs, kad ji gali situaciją išspręsti. Tačiau Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovai mano kitaip.

„Rajono valdžia nieko negali. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) kažkiek gali, bet keisti servitutų ir ji negali. Tik teismas gali, nes tai turtiniai santykiai. Kad žemėtvarkininkai blogai pažymėjo, – faktas. Konfliktinės situacijos čia nuolat kartojasi. Medis auga prie vieno iš pastatų, jis gadina sienas, pastato savininkas nori tą medį nupjauti, tačiau P. Domarkas neleidžia, nes medis auga jo žemėje. Servitutą turi ir ESO priklausanti elektros pastotė. P. Domarkas savo laiške yra rašęs, kad prašo panaikinti visus stulpus jo sklype, nes negali ganyti gyvulių. Tai irgi ne savivaldybės kompetencija. ESO atstovai paaiškino, kad tokia galimybė yra, bet žemės savininkas perkelti stulpus ir linijas turėtų savo lėšomis. Galima įsivaizduoti, kiek tai jam kainuotų. P. Domarkas yra situacijos įkaitas, žmogiškąja prasme padėtis yra absurdiška, bet kaip ją be teismo išspręsti, nežinantis. Teismas keistų servitutą, įpareigotų NŽT perbraižyti planus, kad būtų numatytas tik privažiavimas prie pastato, o ne teritorija, kaip yra dabar“, – paaiškino Skuodo rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas V. Liaučys.

Žinojo, kokį sklypą gauna

P. Domarko įsitikinimu, teisme jis tik išleistų pinigus, ar padės, nėra garantuotas.

Savivaldybės specialistas sako, kad P. Domarkas tikrai žinojo, kokį sklypą gauna, pats pasirašė. Tačiau ar tais laikais paprastas žmogus galėjo išmanyti, ką reiškia servitutas ir kokią galią jo parašas turės?

Ne kažin ką savivaldybė įstengia padaryti ir dėl kai kurių buvusio fermų komplekso pastatų nepriežiūros. Esama apleistų objektų, priklausančių keliems savininkams. Pagrindinis fermos pastatas baigia sugriūti.

„Apleistų statinių savininkams savivaldybė nurodžiusi susitvarkyti, tačiau tai mažai ką pakeitė. O tą didelę fermą reikėtų pripažinti bešeimininkiu turtu ir perimti savivaldybės žinion. Tačiau ji su P. Domarko sklypu niekaip nesusijusi“, – teigė V. Liaučys.

Pažadėjo išsiaiškinti

Redakcija kreipėsi į NŽT, prašydama paaiškinti susiklosčiusią situaciją, taip pat  informacijos, kiek Lietuvoje galėtų būti atvejų, kai vienam asmeniui priklausančiame žemės sklype įteisintas kitų asmenų nekilnojamasis turtas. NŽT Viešųjų ryšių skyriaus vedėjas Ruslanas Golubovas pažadėjo situaciją išsiaiškinti, pripažino, kad anksčiau su tokiomis situacijomis nėra susidūręs.

„Nesu tikras, ar apskritai tokių duomenų turime. Bandysime išsiaiškinti kartu su mūsų tarnybos Skuodo skyriumi, taip pat pasižiūrėsime, ar tokių atvejų yra daugiau. Tada paaiškės, ar tai problema, ar vienetinis atvejis. Tačiau tam reikia laiko“, – sakė R. Golubovas.

 

 

2021-01-30