Tarp neariamų pievų ir neariminės žemdirbystės

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdyje dvi valandas kalbėta apie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) rengiamą nacionalinį strateginį planą (NSP), kaip naudosime naujojo bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laikotarpio paramos lėšas, kokių naujovių dėl ekoschemų ir kitų priemonių sulauks ūkininkai.

Pinigų bus daugiau

Paskutinis posėdis, kuriame LŪS nariai galėjo bendrauti su ŽŪM atstovais ir sulaukė informacijos apie Lietuvoje rengiamą NSP, vyko prieš pusmetį – praėjusių metų rugsėjį. Kitose ES šalyse ministerijos derina projektus su žemės ūkio produkcijos gamintojais, todėl Lietuvos ūkininkai piktinasi, kad taip nėra mūsų šalyje. Per pastarąjį pusmetį Europos Komisija (EK) pateikė nemažai naujos informacijos apie žaliąjį kursą, su kitų šalių ūkininkais jau derinami nauji projektai, nagrinėjami ekoschemų pavyzdžiai, o Lietuvoje, deja, neskubama.

Europos Sąjungos (ES) reikalų koordinavimo grupės vadovė J. Stakėnienė aiškino, kad šiais ir ateinančiais metais galios tokia pat išmokų schema, kokia buvo anksčiau, tik parama jau bus naudojama iš naujojo BŽŪP 2023–2027 m. laikotarpio.

Iš viso per šį laikotarpį numatyta išdalyti beveik 5 mlrd. Eur: 3 012,3 mln. Eur – tiesioginėms išmokoms (iš jų – 20 proc. ekoschemoms) ir 977,5 mln. Eur – kaimo plėtrai (iš jų – 30 proc. aplinkai ir klimatui). Šios lėšos beveik penktadaliu didesnės, nei buvo ankstesnį periodą.

2021–2022 m. pereinamuoju laikotarpiu Lietuvai iš viso skirta 672,38 mln. Eur. Šią sumą sudarys Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – 434,24 mln. Eur, apie 140 mln. Eur – ES ekonomikos gaivinimo priemonių (EURI) lėšos, 98,23 mln. Eur – mūsų šalies nacionalinės lėšos. Tai gerokai didesnė suma, nei būdavo anksčiau.

J. Stakėnienės teigimu, tikriausiai 45 proc. EURI lėšų bus skirta ekologinio ūkininkavimo ir LEADER programos priemonėms, 55 proc. teks ūkiams modernizuoti. Pinigų turėtų užtekti visiems ekologinių ūkių savininkams.

Pasigedo kalbėjimosi

LŪS vicepirmininkas, Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad tik užjausti galįs ministerijos atstovus, kuriems reikia kalbėti neturint labai aiškaus supratimo, kaip viskas iš tikrųjų bus. „Tikriausiai todėl ir bandoma atitolinti kalbėjimąsi. Pasigendame aiškesnių argumentų, kodėl vienaip ar kitaip yra daroma, – kalbėjo R. Juknevičius. – Turėtų būti atsižvelgta į nepriklausomų mokslininkų nuomonę. Jau daugelį metų mokslininkas Virginijus Feiza kalba, kad neariminė žemdirbystė ir tiesioginė sėja nėra panacėja net ir nuo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, jau nekalbant apie tai, kad tokia technologija skatina naudoti daugiau pesticidų.“

R. Juknevičius sakė, kad pats, kaip ūkininkas, dar neturi atsakymo, todėl tai reikėtų išbandyti pačiam. Anot LŪS vicepirmininko, ūkininkai su ekoschemomis jau susitaikė, prie jų teks prisitaikyti. Bet tam, kad būtų tinkamai pasirinktos, pirmiausia teks išbandyti nedideliame plote, pažiūrėti, kaip jos veikia, kiek iš tikrųjų tai kainuos.

„Viską norėjome išgirsti iki to laiko, kai jau reikia planuoti sėjomainą. Būtent todėl, kad 2023 m., paspaudus mygtuką, to dalyko tobulai padaryti negalėsime ir neišvengiamai turėsime labai didelių ekonominių nuostolių. Su tokiomis mintimis šiandien gyvename. Labiausiai nerimą kelia tai, kad neretai politika juda gaisrų gesinimo būdu“, – piktinosi R. Juknevičius ir kaip pavyzdį pateikė augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo pildymo reikalavimus, kurie buvo pakeisti tik pasipiktinus ūkininkams.

LŪS vicepirmininko teigimu, sveiku protu nesuvokiama, kai, artėjant pavasariui, tenka išgirsti, kad daugiamečių pievų nebebus galima arti, atnaujinti. Anksčiau tai daryti nebuvo galima tik „Natura 2000“ plotuose. Tokios naujienos paskelbiamos tada, kai jau paruošta visa technika. „Galėjome kalbėtis anksčiau, kai ūkininkai buvo laisvesni ir turėjo laiko diskutuoti. Reaguodami į tokias staigmenas, ūkininkai tampa pikti ir galbūt net agresyvūs. Bet ne to, o diskusijų ir protingų sprendimų mums reikia, kad Lietuvos žemės ūkis klestėtų“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Paguodos nesulaukė

Ministro patarėjas Dainius Stravinskas, atsakydamas į R. Juknevičiaus pamąstymus, pripažino, kad ekologinis ūkininkavimas tikrai nėra geriausias klimato kaitos sprendimo būdas. Mat su technika per laukus daugiau kartų važiuojama. „Kiekviena priemonė turi pagrindinį tikslą, viena – bioįvairovei išsaugoti, kita – dirvožemio ir vandens apsaugai, trečia – klimato kaitai mažinti. Nėra taip, kad V. Feiza nepritaria neariminei žemdirbystei“, – aiškino D. Stravinskas.

LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas teigė, kad pirmiausia turėtų būti apibrėžta neariminės žemdirbystės sąvoka. „Bent jau mūsų rajone visi staiga tapo nearimininkais. Moterėlės, kurios sėdi seniūnijose, už galvų susiėmusios, stebisi, kaip taip staiga plūgo atsisakė. Be to, jei neariminė žemdirbystė tinka, pavyzdžiui, Vilkaviškiui, tikrai netinka Zarasams ar Pakruojo ir Pasvalio molynams“, – kalbėjo A. Navickas.

LŪS pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad jau aštuonioliktus metus renkasi neariminę žemdirbystę, nors pirmaisiais metais daug kas sukinėjo pirštą prie smilkinio… „Mano ūkis nebankrutuoja. Yra žmonių Latvijoje, kurie dar daugiau metų taip dirba, galime nuvažiuoti ir pasižiūrėti. Derlius nemažėja, o tik didėja, piktžolių nėra, jų nedaugėja. Ekologiškai dirbamas laukas nuo mano skiriasi kaip diena nuo nakties“, – tokia praktika siūlė pasidomėti J. Talmantas.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

123rf nuotrauka

2021-04-01

 

Lietuvos ūkininkų sąjunga, ekoschema, žaliasis kursas