Turistinė Airija pranoko lūkesčius

Aktorė Nijolė Narmontaitė su vyru Pauliumi Kovu šią vasarą atrado Airiją. Šalis nustebino savo grožiu ir paneigė mitą, kad tai emigrantų kraštas. „Kai parodžiau kelionės nuotraukas, sulaukiau daug atsiliepimų, skambučių, visi kaip vienas tvirtino – keliausime ir mes į Airiją“, – sako N. Narmontaitė.

Paskatino kvietimas į šventę Keliauti į Airiją Nijolę Narmontaitę paskatino netikėtas dainininkės Erikos Klimenko, žinomos Tajos vardu, pakvietimas Dubline, lietuvių bendruomenės Joninių šventėje, pristatyti knygas „Aktoriai, režisieriai ir kasininkės. Ko nematė žiūrovai“ ir „Aktoriai, režisieriai ir studentai. Ko nematė žiūrovai“. „Iš pradžių abejojau, nes man atrodė, kad į Jonines žmonės susirenka linksmintis ir knygų pristatymui ten tikrai ne vieta. Tačiau Taja man įrodė, kad lietuviai Airijoje nori visai kitaip švęsti Jonines“, – pasakoja aktorė. Priėmusi kvietimą, Nijolė su vyru Pauliumi Kovu, žinomu buriuotoju, lektoriumi, nusprendė ta proga pakeliauti ir po Airiją. Anksčiau aktorei teko lankytis tik Dubline ir jo apylinkėse. Šį kartą Nijolė su Pauliumi išsinuomojo mašiną, kad per 10 dienų galėtų plačiau apžiūrėti šalį. „Paulius kaip visada puikiai sudarė kelionės maršrutą, bet nuvykus į vietą viską apvertė aukštyn kojom. Jis patikrino orų prognozes ir, kad ištisai nemirktume lietuje, pasukome priešinga kryptimi. Na, nebūtų buriuotojas. Kai kiti mūsų gailėjosi, kad atvykome itin blogu oru, mes šypsojomės – negavome nė lašo, tik iš tolo matydavome juodus debesis, nuo jų pabėgdavome“, – pasakoja Nijolė.

Norus pildantis akmuo Keliautojų porai patinka daug vaikščioti, pamatyti kuo daugiau gamtos, todėl dažniausiai renkasi pėsčiųjų takus. Teko ir daug važiuoti, prie vairo sėdėjo Nijolė. „Visi manęs klausinėjo, ar nebijojau vairuoti kairiąja kelio puse. Nėra ko bijoti, viena vairuodama apvažiavau visą Naująją Zelandiją. Juokavau, kad Airijoje tokie siauri keliai, kad nėra jokio skirtumo – kaire ar dešine puse, važiuoji per vidurį“, – šypsosi keliautoja. Per dieną kartais tekdavo nuvažiuoti ir 500 kilometrų. Nijolė ir Paulius aplenkdavo didelius, pramoninius miestus, nebent pasižvalgydavo po senamiestį, dažniau sustodavo mažesniuose miesteliuose. „Taip darome kiekvienoje šalyje, maži miesteliai turi daugiau žavesio, mėgstame po juos pasivaikščioti, išgerti kavos, aplankyti kokį nors muziejų“, – paaiškina aktorė. Didelį įspūdį N. Narmontaitei ir P. Kovui paliko Blarnio pilis. Tai vietovė, kurioje galima praleisti visą dieną. Pilis garsėja Blarnio akmeniu, prie kurio rikiuojasi eilės turistų – sugalvojęs norą turi tą akmenį pabučiuoti. Nijolei tai nepasirodė labai higieniška. Be to, pabučiuoti akmenį nėra paprasta – reikia lenktis žemyn galva virš aukšto skardžio, laikytis rankomis už rėmų, parko darbuotojas laiko už kojų. Nijolė pasirinko paprastesnį būdą savo norams išpildyti: „Parke yra tokie stebuklingi laipteliai, jais lipdama visko paprašiau, ko norėjau.“

Nuodingų augalų sodas Įspūdinga ne tik pati Blarnio pilis, nepaprastai gražus ir ją supantis parkas, gėlynai. Nijolei labai patiko nuodingų augalų sodas – niekur pasaulyje tokio neteko matyti. Ant kai kurių augalų net uždėtos metalinės grotos, kad niekas prie jų nesiliestų. N. Narmontaitė nustebo tame sode pamačiusi mėlynus lubinus, panašius į Lietuvoje augančius, kurie jai labai gražūs, su didžiausiu malonumu pasimerkia namuose. Prie kiekvieno augalo yra aprašymas, pateikta informacija apie nuodingas augalo savybes ir poveikį sveikatai. Pasak Nijolės, kai kurie iš tiesų pražūtingi žmonėms. „Labai didelį įspūdį paliko Mohero uolos – tai privalomas taškas keliaujant po Airiją. Vietovė labai populiari, gausiai lankoma, o grožis toks, kad net žadą atima“, – dalijasi įspūdžiais aktorė. Keliautojus nustebino Airijos grožis. Jiems teko grožėtis Naująja Zelandija, Australija, Norvegija, Šveicarija, bet nesitikėjo, kad tokia nuostabi yra ir Airija. Daugelis mano, kad Airija – emigrantų šalis, į ją neplanuoja turistinių maršrutų. „Panašus buvo ir mano nusistatymas, nieko per daug nesitikėjau. Grįžome iš kelionės labai nustebinti šalies grožio, pilių, žalumos ir puikių žmonių“, – pasidžiaugia Nijolė. Aktorė pataria planuojant pakeliauti po Airiją iš anksto neužsisakyti viešbučių, nes jie labai brangūs. Jeigu kelionės laikas nesutampa su moksleivių atostogomis, geriau nuvykus į vietą susirasti viešbutėlį – tai penkis kartus pigiau. Šeimininkai priima nepaprastai svetingai ir maloniai, paruošia ir skanius pusryčius.

Barai buvusiose bažnyčiose Ypač daug šioje kelionėje N. Narmontaitei teko valgyti austrių, nes Airijoje yra daug jų fermų. Nijolė labai mėgsta austres, kaip ir visas jūrų gėrybes, sako, kad iš įvairiais būdais paruoštųjų skaniausios jai – pagardintos tik citrina austrės. Netoli Dublino Nijolė ir Paulius lankėsi ir garsiajame „Johnnie Fox‘s Pub“. Norėdami patekti į šią tradicinę airišką aludę žmonės iš anksto užsisako vietas. Čia grojama airiška muzika, galima paragauti nacio­nalinių patiekalų. Keliautojams ypač patiko žuvies sriuba su grietinėle. Ji tokia tiršta ir soti, kad antrojo patiekalo net ir nereikia. Įdomus ir restorano interjeras – lubos nukabinėtos labai gražiai išmargintais naktipuodžiais. Airija garsėja ir avienos patiekalais, nors Nijolė jais nesižavi, bet pripažino, kad labai skanūs. Keliautojai ragavo ir pasaulyje populiariausio airiško alaus „Guinness“, užsuko ir į garsų barą „Temple“, kur lankosi žmonės iš viso pasaulio. Įdomu tai, kad čia jau nuo vidurdienio groja gyva muzika, žmonės dainuoja. „Naktį vaizdas kitoks – labai daug girtų, ypač moterų. Tai turbūt vienintelis dalykas, kuris nesužavėjo“, – pripažįsta aktorė. Dar viena keistenybė  – teko matyti barų, įkurtų buvusiose bažnyčiose.

Kelionėse vilioja netikėtumai N. Narmontaitė ir P. Kovas paprastai vasarą keliauja po Lietuvą. „Vasarą turiu daug koncertų, renginių, Paulius skaito paskaitas, veda seminarus. Kultūrinę programą deriname su žvejyba, abu esame aistringi žvejai“, – sako Nijolė. Rudenį ji planuoja į spaustuvę atiduoti savo trečią knygą ir išvažiuoti pailsėti į Tenerifę, kur lankosi kiekvienais metais. „Man ten nepaprastai patinka. Visais metų laikais geras oras, nuostabiai gražu, labai daug vaikščiojimo takų. Ir dar ypač gardus maistas. Visur gali gauti skanios šviežiai paruoštos žuvies. Ten verta nuskristi vien dėl to, kad pasimėgautum šviežiais vaisiais“, – vardija šios Kanarų salos privalumus. Nijolė jau turi lėktuvo bilietus į Londoną, skris aplankyti anūkytės Kamilės. Kitų metų sausį pora planuoja didžiąją kelionę, greičiausiai trauks į Meksiką, nors iki galo dar neapsisprendė. Trumpų kelionių, kurios trunka po savaitę, turi numatę daug – artimiausiuose planuose Islandija. „Keliones organizuojame patys, labai mėgstame netikėtumus. Jei susiplanuoji iš anksto, gal ir ramiau, patogiau, žinai, kur nakvosi. Bet man ir vyrui patinka nežinomybė. Labai įdomu buvo Izraelyje, ten net nežinai, ar gausi nakvynę, jei prasideda šabas, visi viešbučiai užsidaro. Buvo tokių situacijų, kad nakvynę susiradome turguje: praskleidi sukabintus skudurus, tikiesi rasti landynę, o ten – puikus senovinis viešbutis marmuriniais laiptais. Kitą kartą gali atsidurti pas beduinus ir miegoti palapinėje. Karibuose supainiojo mūsų atvykimo dieną, laukėme pusę nakties, kol mus sutiks, bet pamiršo... Prisistatęs vietinis ilgaplaukis nuvežė į kažkokį narkomanų rajoną, viešbučio kieme tvyrojo rūkomos žolės kvapas, po kambarį lakstė didžiulės kaip katinai žiurkės. Visko buvo. Bet tokie nuotykiai manęs visai negąsdina, niekada nereikia penkių žvaigždučių viešbučio. Man įdomiau pažinti šalį, o ne prabangiai nakvoti“, – pasakoja N. Narmontaitė.

Suvenyrų kolekcija Nijolė teigia, kad visada su vyru keliauja dviese, nemėgsta kompanijų. Kelionės turi atitikti abiejų poreikius: aplanko keletą muziejų, kur gali viską sužinoti apie lankomą šalį, daug vaikšto pėsčiomis ir žvejoja. Jei nesiveža žvejybos įrangos, išsinuomoja, nusiperka ekskursiją vietinių laivais. Teko žvejoti ir Tenerifėje – kartais pagauna ir nuodingų žuvų, todėl visada pasidomi pavojingomis rūšimis, kad nenudegintų odos paėmus į rankas ir jokiu būdu tokios nesuvalgytų. „Žuvų niekada nevalau – tai Pauliaus darbas. Iškepti moku skaniai, nors ir Paulius tai daro tobulai, preciziškai, dar nė karto žuvies nesugadino. Skaniausia žuvis be jokių prieskonių. Nebent, kai pasisotini, galima išbandyti ir įmantresnius patiekalus, bet neverta žuvies gadinti“, – mano Nijolė. N. Narmontaitė ir P. Kovas iš kiekvieno pasaulio krašto atsiveža po dvi vyno taures, dažniausiai ne serijinės gamybos, bet meniškas, rankų darbo, antikvarines ar kokios nors keistos formos. „Ši kolekcija jau labai didelė. Kai mūsų klausia, ar gali mums dovanoti taures, atsisakome. Kolekciją papildome tik mes, priešingu atveju neįsivaizduoju, kokio dydžio reikia turėti namus, kad viską sutalpintum. Taures laikome ant specialiai sumontuotų stiklinių lentynų. O kiek laiko užima nuvalyti dulkes!“ – juokiasi Nijolė. Kiekvienoje šalyje keliautojai dairosi suvenyrų ir kitai Nijolės kolekcijai – miniatiūrinių batukų. „Jeigu nerandame, ieškome, kur tik galime, užsukame ir į sendaikčių turgelius. Jų turiu jau gerokai per šimtą“, – šypsosi aktorė.

Širdį veriantys pasakojimai N. Narmontaitė pasakoja, kad keliaudama po įvairias pasaulio šalis sutinka daug lietuvių, bet Airijoje tautiečių daugiausia. „Net pačiame mažiausiame miestelyje, jei nusistebėdavome, kad nesutikome lietuvių, tuoj pat pamatydavome ką nors mojuojant. Pribėga šaukdami: „Negalime patikėti, ar čia jūs, ką čia veikiate?“ Kiek daug gražių žmonių sutikome, kiek daug istorijų prisiklausėme. Dažniausiai visi kalbėjo, kad jeigu jie galėtų, norėtų gyventi tik Lietuvoje, bet nėra jokių galimybių. Jie viską žino apie Lietuvą, seka įvykius, gyvena, alsuoja vienu ritmu su savo palikta tėvyne. Tie žmonės nėra degradavę, kaip kartais įsivaizduojami emigrantai – nesąmonė. Tai gražūs, inteligentiški žmonės, bet pagal savo specialybę Lietuvoje jie negalėjo išmaitinti savo šeimos, vaikų. Širdį skaudėjo tai girdint“, – emocingai pasakoja Nijolė. Per knygos pristatymą Joninių šventėje N. Narmontaitė dar kartą įsitikino, kiek daug puikių lietuvių gyvena emigracijoje. Į renginį susirinko nepaprastai daug žmonių. „Labai džiaugiausi klausytojais, visi buvo labai atidūs, nuoširdūs – kartu dainavo, iš širdies juokėsi. Suvažiavo žmonės su šeimomis, kai kurie prisipažino, kad specialiai keliavo 200–300 kilometrų vien dėl knygos pristatymo“, – pasakoja aktorė ir rašytoja Nijolė Narmontaitė.

Rita Šemelytė