Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba netrukus žada uždegti žalią šviesą gyvų galvijų eksportui į Turkiją. Ūkininkai džiaugiasi vėl atsiveriančia rinka, kuri galbūt leis šiek tiek kompensuoti praradimus Rusijai paskelbus embargą lietuviškiems produktams. Mėsos perdirbėjai į tai žiūri atsargiau ir baiminasi ne tik galinčių šoktelėti supirkimo kainų, bet ir galvijų ligų, kurios visiškai paralyžiuotų jų verslą. O kaip yra iš tiesų?
Situacija pasikeitė? Prieš keletą metų Lietuvos ūkininkai į Turkiją eksportavo nemažai gyvų galvijų, nes ūkininkams tai apsimokėjo. Tačiau po kurio laiko, baiminantis toje šalyje siaučiančių ligų protrūkių, eksportas sustabdytas. Dabar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius tikina, kad Europos Sąjungos šalyse situacija dėl snukio ir nagų ligos pagerėjo ir tą draudimą jau galima panaikinti. Kartu jis tikisi, kad atnaujintas gyvų gyvulių eksportas į Turkiją palengvins ir karvių pardavimą.
Pardavinėjo ten, kur naudingiausia „Prieš keletą metų į Turkiją eksportavome daugiausia veislines telyčias. Reikalavimai nebuvo labai griežti, todėl ten buvo išgabentos gal ir ne pačios geriausios telyčios. Lietuvos rinkoje tuo metu jos kainavo apie 3 tūkstančius litų, o prasidėjus eksportui į Turkiją jų kaina šoktelėjo iki 5-6 tūkstančių. Tai viską ir pasako. Situacija rinkoje tada greitai pasikeitė“, - sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Pasak Žemės ūkio rūmų vadovo, ūkininkai tuo metu pardavinėjo savo gyvulius ten, kur jiems labiausiai apsimokėjo. Daug kas, žiūrėdami į ateitį, puolė auginti ir kergti veršelius, tačiau Turkijos rinka užsidarė ir ne vienam ūkininkui nieko kito neliko, kaip pasididinti savo bandas.
Kai nėra ekonominės logikos Dabar, A. Stančiko teigimu, veršelių kainos yra labai mažos, nukritusios apie 60 proc. Šiuo metu bulius kainuoja tiek, kiek prieš dvejus metus mokėta už veršiukus. Vadinasi, ūkininkas dvejus metus juos augindamas dirbo veltui. Tačiau ilgai taip, jo nuomone, tikriausiai nebus, nes jau atsidaro ne tik Turkijos, bet ir Izraelio rinkos, ir kainos neišvengiamai kils. Dauguma veršelių pavasarį bus išgabenti būtent į tas šalis ir pieninių karvių niekas neaugins, kad ir kaip juos ragintume. Nėra ekonominės logikos.
Buvo nebloga išeitis „Į Turkiją gabendavome ir gyvus buliukus, ypač artinantis kai kurioms musulmonų religinėms šventėms. Patys neturėjome nei teisės, nei galimybių jų reikalaujamam ritualiniam skerdimui. Tai buvo nebloga išeitis mūsų ūkininkams, tačiau, kad ir kaip būtų keista, greitai ta Turkijos rinka mums buvo uždaryta. Pirmiausia pasipylė priekaištai dėl gyvūnų gerovės nepaisymo, atseit per ilgas transportavimo kelias, galvijai patiria daug streso ir kančių. Paskui – dėl pavojų įsivežti iš Turkijos į Lietuvą kai kurias ligas“, - pasakojo A. Stančikas.
Įtarimai liko iki šiol Ar tikrai tik dėl to buvo sustabdytas eksportas į šią šalį, abejonių yra ir dabar. „Gal kartais užmynėme ant perdirbėjams skaudžios vietos. Pirmą partiją į Turkiją tada mes išvežėme ūkininkams mokėdami po 6 litus už gyvojo svorio kilogramą, antrą jau planavome po 8 litus. Ta situacija kai kam nepatiko, nes perdirbėjai irgi būtų turėję mokėti brangiau mūsų ūkininkams. Snukio ir nagų ligų protrūkių Turkijoje yra ir dabar, bet mes juk ne įsivežame iš ten gyvulius, o atvežame“, - teigė ŽŪR pirmininkas. Įdomiausia, pasak A. Stančiko, kad tuo pat metu, kai mūsų ūkininkams eksportas į Turkiją buvo uždraustas, per Lietuvą ramiausiai tuos gyvulius į tą šalį gabeno ir latviai, ir estai. Ir vežė ten neretai pasamdyti mūsų firmų vežėjai savo bandovežiais.
Perdirbėjai katučių neploja Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius žinią apie galvijų eksportui atveriamą Turkijos rinką sutiko skeptiškai. „Mes jau turime labai rimtų problemų dėl afrikinio kiaulių maro. Mums uždarytos visos pagrindinės rinkos ir dabar gaminame produkciją tik vidaus vartojimui. Neduok, Dieve, dar parsivežtume ir snukio bei nagų ligų. Tik jų mums dabar ir tetrūksta. Viskas užsidarytų“, - sakė E. Mackevičius. Jo nuomone, toks pavojus gabenant į Turkiją gyvus gyvulius automobiliais tikrai egzistuoja, nes ten atsiranda vis naujų ligos židinių. Pasak E. Mackevičiaus, galima būtų galvijus skraidinti lėktuvais, tačiau ir tai būtų ne pats geriausias variantas, nes būtų prasilenkta su gyvūnų gerovės taisyklėmis. Tačiau Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas visgi pripažino, kad perdirbėjams yra naudingiausia galvijų mėsą perdirbti savo šalyje ir po to ją eksportuoti, nes tai duoda didesnę pridėtinę vertę.
Stasys JOKŪBAITIS