Ūkininkai sunerimę: pasėlių plotus vėl siaubs žvėrys

Šiaulių rajono Žarėnų kaimo ūkininkas Deividas Žiurauskas, rodydamas gerai peržiemojusių, stiprių, tvirtai įsišaknijusių rapsų lauką, sunerimęs, kad miško žvėrys nenusiaubtų pamiškėse esančių jo pasėlių laukų. Praėjusių metų pavasarį, skeltanagiai nusiaubė 4 ha ūkininko rapsų. Nuostoliai buvo nemaži, suniokotą pasėlių plotą teko iš naujo įdirbti ir pasėti vasarinius miežius. Didelės žvėrių kaimenės siaubia pasėlių plotus ne tik Šiaulių rajone. Nuostolių patiria ir kitų regionų ūkininkai.

Žvėrims nėra užtvarų

Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos (ŠKŪS) pirmininkas, agronomas, augalininkystės ūkio savininkas Raimundas Juknevičius dideliame rapsų lauke pateikė savo įžvalgas apie gerai peržiemojusius pasėlius. ,,Žvėrims daug žaliosios masės, pasileis kaimenės siaubti pasėlių, išmindys laukus“, – pastebi pirmininkas. Praėjusį rudenį rapsų ir žieminių kviečių ūkininkai pasėjo žymiai daugiau nei kitais metais. Orai buvo palankūs, pasėliai gražiai sužaliavo, ypač vešlūs buvo rapsai, tvirtas jų augimo kūgelis, užauginęs net po dvylika lapų. Stiprūs augalai sukaupė daug medžiagų, todėl pasėliai gerai peržiemojo. Jau sniegas nutirpęs, ūkininkai šiek tiek nerimauja, mat jei užkluptų ilgalaikiai pavasariniai šalčiai, tada augalai gali ir nukentėti. Kol kas pasėlių laukai nuteikia viltingai – kviečiai ir rapsai gražiai žaliuoja. R. Juknevičius išrauna stiprų rapsą: gera šaknų sistema, storas ir tvirtas augimo kūgelis, augalas jau pradėjo vegetuoti, buvo kelios šiltos dienos, todėl pradėjo leisti baltas šaknis, o jau ir sliekas darbuojasi. R. Juknevičius sakė, kad žvėrys kasmet padaro nemažai žalos pasėliams ir javų derliui, rudenį niokoja kukurūzų laukus. Ūkininkaujantis agronomas kalbėjo, kad kiekvieną pavasarį į pasėlių laukus traukia laukinių kanopinių žvėrių bandos. Šiais metais itin vešlūs pasėliai, todėl žvėrys greitai pasisotina ir atgal šuoliuoja į mišką. Daugiausia nuostolių patiria tie ūkininkai, kurių pasėlių plotai yra pamiškėse. Žvėrys nieko nebijo, negelbsti juostomis apjuosti laukai, peršoka jie tas ,,užtvaras“ arba šuoliuoja ten, kur nėra jokių kliūčių. Žvėrys migruoja iš vieno miško į kitą.

Ūkininkų ir medžiotojų priešprieša

Ūkininkai priekaištauja medžiotojams, kodėl jie nereguliuoja laukinių žvėrių populiacijos. Kanopinių laukinių žvėrių skaičius kasmet didėja. R. Juknevičius sako, kad nereikia ir didelių tyrimų − plika akimi nesunku nustatyti, kad žvėrių padaugėjo, kai kur po laukus sukinėjasi kaimenės elnių, būriais šuoliuoja stirnos, padaugėjo ir briedžių. Žvėrių populiacijai didėti įtakos turi oro sąlygos, šiltesnės žiemos, lemia ir kiti faktoriai. Vis didesnės kaimenės keturkojų ištrypia ūkininkų laukus, ypač pavasarį, kai dirvožemis dar šlapias, viską išmindo, nuėda želmenis, o vasarą padaro žalos derliui. Nuostolius pagal galiojančius įstatymus privalo padengti medžiotojai. Ūkininkai sako, kad realūs nuostoliai yra daug didesni, negu komisijų nustatytas žalos dydis. Tačiau viską reguliuoja įstatymai. ŠKŪS pirmininkas R. Juknevičius, atstovaujantis kelių rajonų ūkininkams, žino jų nusiskundimus dėl žvėrių daromos žalos. Žemdirbiai teigia, kad medžiotojai turėtų būti aktyvesni. Juk nesunku suskaičiuoti, kiek miškuose yra žvėrių. Tai padaryti ypač palanku buvo šią žiemą: daug sniego, matyti palikti pėdsakai. Yra nustatyta metodika: žvėrių apskaita pagal pėdsakus sniege. Duomenis apie medžiojamus gyvūnus pateikia medžiotojai. Vis dėlto medžiotojai aiškina, kad jie negali savivaliauti, pyškinti tiek žvėrių, kiek jų yra miške, nes tada sunyktų žvėrių populiacijos. Medžioklė yra reglamentuota ir limituota, yra skirtos medžioklės kvotos. Pasak R. Juknevičiaus, jau daugelį metų tęsiasi nesibaigiantys ūkininkų ir medžiotojų konfliktai. Tiesa, pastaraisiais metais ta įtampa šiek tiek sumažėjo, medžiotojai tapo sukalbamesni, jau draugiškiau bendrauja su žemdirbiais.

Padėtis pagerėjo

Šiaulių r. Žarėnų kaimo ūkininkas D. Žiurauskas pasakojo, kad anksčiau aplink jo dirbamus laukus esančiuose miškų masyvuose vyko komercinės medžioklės. Tada buvo sudėtinga padėtis: žvėrys ėjo ir ėjo į jo pasėlius, teko patirti daug nuostolių. 2018 m. pavasarį reikėjo atsėti 4 ha žieminių rapsų – vietoj žaliuojančių pasėlių liko tik žvėrių išmintas laukas. Dabar buvę komerciniai medžioklės plotai išnuomoti medžiotojų būreliui. D. Žiurausko teigimu, padėtis pagerėjo, žvėrys mažiau siaubia jo pasėlius, mat medžiotojų būrelio nariai ne tik medžioja: žiemą prižiūrėjo žvėris, į šėryklas atveždavo pašarų, įrengė stebėjimo bokštelius. Ūkininkas apsidžiaugė, kad sumažėjo šernų, nes anksčiau būriais maži ir dideli atsliūkindavo į kukurūzų ir pasėlių laukus bei pridarydavo daug žalos. Tačiau dabar padaugėjo kitų kanopinių laukinių žvėrių. Valstybė reguliuoja jų skaičių, o ūkininkai skaičiuoja žvėrių patirtus nuostolius.

Suskaičiavo medžiotojai

Šiaulių medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Algirdas Baikauskas ,,Ūkininko patarėją“ informavo, kad draugijai priklauso daugiau nei 1 tūkst. medžiotojų, kurie gyvena Šiaulių mieste ir Šiaulių rajone. Veikia 23 medžiotojų būreliai ir 10 klubų. Medžioklės plotai yra ne tik Šiaulių rajono teritorijoje − dalis plotų yra ir aplinkiniuose rajonuose. Medžioklės limitus skirsto aplinkos ministro įsakymu patvirtinta komisija, kuri nustato, kiek galima sumedžioti laukinių kanopinių žvėrių. Šiaulių r. medžiotojams 2018–2019 metų medžioklės sezonui skirtas toks kanopinių žvėrių limitas: sumedžioti galima briedžių – 138, tauriųjų elnių – 636, stirnų – 1 152, danielių – 23. Dabar yra pasibaigęs šių žvėrių medžioklės sezonas. 2018 m. suskaičiuota, kad Šiaulių rajono teritorijoje buvo 2 746 taurieji elniai, 678 briedžiai, o daugiausiai stirnų – 4 327. A. Baikauskas sakė, kad šią žiemą medžiotojai skaičiavo žvėris pagal nustatytą metodiką, apėjo nustatytus maršrutus, surinktus duomenis išsiuntė Aplinkos ministerijai. Miškininkai fiksavo žvėrių daromą žalą miškui ir pateikė duomenis.

Aldona SIREIKIENĖ

ŪP korespondentė