Ūkininkas: pasėlių draudimas – tiesiog būtinybė

Nė vienas ūkininkas nėra apsaugotas nuo neigiamų gamtos padarinių. Nors jų Lietuvoje fiksuojama vis dažniau, ne visi ūkininkai žino, kad gali gauti paramą  ir drausti savo pasėlius, tokiu būdu bent jau sumažinti nuostolius. Net ir žinantys šią galimybę vis dar vertina gana atsargiai ar net skeptiškai.

Lygiai kaip ir Radviliškio rajone ūkininkaujantis Rimantas Meškauskas, anksčiau galvojęs, kad draudimas – tai tiesiog lėšų švaistymas. Tačiau pasinaudojęs Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) teikiamos paramos galimybėmis vyras draudimą jau vadina būtinybe – ir ragina tai daryti visus.

Be paramos - sudėtinga

Meškauskas – patyręs ūkininkas, pažintį su žemės ūkiu pradėjęs dar 1986 metais, kuomet susituokė ir įsidarbino vairuotojo tuometiniame Šaukoto kolūkyje. 2000-aisiais, likvidavus žemės ūkio bendrovę, jam teko spręsti, ką daryti toliau.

„Pasitaręs su žmona nutariau pats imtis ūkininkavimo. Pradėjau nuo vos 3 hektarų, vėliau dar 5 padovanojo uošviai. Pradžia nebuvo lengva, bet po truputį įsibėgėjau, ėmiau plėsti turimus žemės plotus, vėliau prie manęs, baigęs akademiją, prisijungė sūnus“, – pasakoja R. Meškauskas.

Reikalai ėmė suktis su pagreičiu. Jaunasis Meškauskas įregistravo savo ūkį, vėliau vyrai ėmėsi ūkio modernizavimo. Dar išplėtė turimus žemės plotus, pastatė grūdų džiovyklą, garažus, sandėlius. Kreipęsi į NMA ir sulaukę paramos atnaujino techniką bei įrenginius.

„Tiesiog paprastai, iš NMA interneto svetainės, sužinojome apie paramos galimybes. Sūnus daugiausiai domėjosi, jis ir paskatino kreiptis“, – kalba ūkininkas.

Šiandien  R. Meškauskas tikras: be paramos būtų kur kas sunkiau ir sudėtingiau. Todėl kiekvienas, norintis konkuruoti ir eiti priekin, tobulėti, atnaujinti techniką ir ne tik ją, turėtų drąsiai kreiptis į NMA.

Draudimas – tai būtinybė

Visgi ilgą laiką ir pats R. Meškauskas nežinojo, kad paramą galima gauti ne tik vadinamosioms „kietosioms investicijoms“ ar tiesiogiai su ūkininkavimu susijusioms reikmėms. Tarp NMA administruojamų priemonių – ir galimybė gauti paramą ūkininkams, nukentėjusiems nuo stichijos sukeltų padarinių: pavyzdžiui, iššalimo arba sausros.

„Net kai sužinojau, neskubėjau ja naudotis. Vis atrodė, kad pasėlių draudimas - tai tiesiog pinigų švaistymas. Visgi prieš ketverius metus pabandžiau. Ką galiu pasakyti: dabar esu daugiau nei 100 proc. įsitikinęs, kad tai – ne tik galimybė, bet ir būtinybė. Keičiantis klimatui, vis dažniau pasitaikant itin permainingiems orams pasėlių draudimas yra viena iš pagrindinių priemonių, sumažinančių ūkio riziką“, – sako R. Meškauskas.

Jis pamena, jog dvejus pirmuosius metus draudiminių atvejų ūkyje nebuvo. Užtat praėjusiais metais stichija ėmė ir sunaikino nemažą dalį rapsų derliaus. „Čia ir buvo proga sužinoti bei įsitikinti, kas yra kas. Draudimo išmoka dėl derliaus praradimo bent jau mano atveju gerokai sumažino patirtus nuostolius“, – džiaugiasi ūkininkas.

Ir pakartoja: pasėlių draudimas viena iš tų priemonių, kai žemdirbys gali sumažinti savo riziką dėl gamtos padarinių  ir kompensuotis patirtus nuostolius.

Paraiškos – iki metų pabaigos

NMA specialistė Evelina Savicka primena, jog pareiškėjai kviečiami drausti pasėlius ir gauti paramą draudimo įmokų kompensacijai. Paraiškos pasėlių draudimui

ir augalų draudimo nuo iššalimo ir (ar) sausros įmokų daliai kompensuoti renkamos nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 31 d. Jos priimamos savivaldybių, kuriose

įregistruota pareiškėjų žemės ūkio valda, administracijose.

Parama teikiama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos“, susijusią su pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimu.

„Šiam paraiškų rinkimo laikotarpiui skirta 2,1 mln. Eur paramos lėšų. Tai jau antras šiais metais paraiškų priėmimo etapas, paraiškas kviečiami teikti ūkininkai, norintys gauti kompensacijas už pasėlių nuo iššalimo ir (ar) sausros draudimą“, – teigia NMA specialistė.

Jos teigimu, paraiškas gali teikti augalininkyste, sodininkyste ar daržininkyste užsiimantys ūkio subjektai, norintys, kad būtų kompensuotos paramos pasėlių ir augalų nuo iššalimo ir (ar) sausros draudimo įmokos. Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla. Fiziniai asmenys turi būti įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, juridiniai asmenys – įregistravę savo vardu valdą.

Ką turi žinoti besikreipiantys

Savicka atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo sudaromoje draudimo sutartyje turi būti numatoma padengti nuostolius, kai dėl iššalimo ir (ar) sausros sunaikinama daugiau kaip 20 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų produkcijos.

Pasak NMA specialistės, draudimo sutarties (įskaitant jos pakeitimus) laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri vegetaciniai metai.

Dėl draudimo paslaugų pirkimo pareiškėjai šiuo metu gali kreiptis į šias draudimo įmones: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialą, UĮF "Vereinigte Hagelversicherung VVaG" filialas "VH Lietuva" bei ADB „Compensa Vienna Insurance Group“.

Svarbu žinoti, kad paraiškos teikiamos prieš patiriant draudimo įmokų sumokėjimo draudimo įmonei išlaidas savivaldybės, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, administracijai asmeniškai, per įgaliotą asmenį. Dokumentai teikiami registruotu paštu arba elektroniniu paštu.

Pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir (arba) augalus, kompensuojama iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Tačiau kompensuojama suma negali viršyti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų draudimo įmokų sumos dydžių 1 ha deklaruoto ploto pagal pasėlių ir (arba) augalų rūšis.

Paramos gavėjas turi teisę kreiptis dėl dalinės kompensacijos (avanso), kuris siekia 70 proc. apskaičiuotos preliminarios paramos sumos, atsižvelgiant į sumokėtą draudimo įmokos sumą.

123rf nuotrauka

Nr. 91/7