Ūkininkų apmokestinimo tvarka prieštarauja sveikai logikai

Ūkininkai moka „Sodros“ mokesčius – valstybinio socialinio draudimo įmokas (VSD) ir privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) nuo apmokestinamų pajamų, kitaip sakant, nuo uždirbto pelno. Tačiau nustatytos šių mokesčių lubos – beveik 10 tūkst. eurų. Radviliškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Igno Hofmano pastebėjimu, dėl to susidaro nelygybė – turintieji didelius ūkius moka santykinai mažai.

Mažesni moka daugiau

Algimanto SNARSKIO piešinys

„Tie, kas valdo mažesnius ūkius, sumoka daugiau. Apie tai buvo kalbama Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) rezoliucijoje dar 2019 m., bet nuo to laiko niekas nepasikeitė“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė I. Hofmanas ir prisiminė atvejį, kai į jį kreipėsi ūkininkas, dirbantis 80 ha žemės. Jam pernai teko sumokėti apie 8 tūkst. eurų „Sodros“ mokesčių – beveik maksimumą. Ir šiemet tiek pat mokės.

„Kreipęsis vyras yra jaunasis ūkininkas, – aiškino I. Hofmanas. – Prieš keletą metų kaip jaunasis ūkininkas prašė paramos ir gavo 30 tūkst. eurų. Ar protinga ir adekvatu, kai jaunasis ūkininkas, gavęs 30 tūkst. eurų paramos, vien „Sodros“ mokesčių per dvejus metus į valstybės biudžetą sumoka beveik 20 tūkst. eurų?“

I. Hofmanas pateikė ir kitą pavyzdį: 800 ha turintis ūkininkas, kurio ūkis 10 kartų didesnis, mokesčių sumoka ne ką daugiau – per metus ne daugiau kaip 10 tūkst. eurų, nes yra nustatytos mokesčių lubos. Tad atsitinka taip, kad smulkusis ūkininkas „Sodrai“ atseikėja po 30 eurų už hektarą, o stambiajam užtenka ir 3 ar 5 eurų už hektarą.

Tikros diskusijos nebuvo

LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas teigė, kad vyko Mokesčių darbo grupės prie Finansų ministerijos (FM) per socialinius tinklus transliuojamas posėdis. Tačiau tikros diskusijos nebuvo.

„FM pateikė mokesčių lengvatos peržiūros gaires, nes iš visuomenės buvo gauta beveik 200 pasiūlymų. Tarp jų, aišku, ir dėl lengvatų žemės ūkio veiklai. Kiek lengvatų yra iš tikrųjų yra, nežino net FM. Aš nesuprantu, ar iš tikrųjų jų yra, – teigė A. Navickas. – Dėliokime viską faktais ir skaičiais. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemei taikomas mokestinį vertinimą mažinantis 0,35 koeficientas pagal Žemės mokesčių įstatymo 9 str. 4 d. įsigaliojo 1992 m. liepos 3 d. Jis priimtas, kad Lietuvos ūkininkai būtų skatinami pirkti žemę, kurtis kaimuose. Noriu priminti, kad ūkininkų patiriamos didelės išlaidos įsigyjant žemę nėra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams. Būta pasvarstymų, kad tas išlaidas reikia dalimis atskaityti iš apmokestinamų pajamų per penkerius metus. Bet tai ir liko tik pasvarstymais. FM mato, kad savivaldybių biudžetai neteks 40,1 mln. eurų. Ar čia lengvata? Tikrai ne.“

A. Navicko teigimu, ūkininkai, skirtingai nei žemės ūkio bendrovės ar kiti juridiniai asmenys, neturi teisės pasinaudoti Pelno mokesčio įstatymo 46 str. 1 d. numatyta lengvata – apmokestinamojo pelno sumažinimu dėl vykdomo investicinio projekto, mat ūkininkų pajamos apmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.

„Tokia lengvata juridiniai asmenys yra skatinami investuoti į pažangesnę techniką, mašinas ir įrenginius, ne daugiau kaip 50 proc. einamaisiais metais. Ūkininkai tokios lengvatos niekada neturėjo. Žemės ūkio ministerija kalba, kad prioritetas yra 100–200 ha dydžio šeimos ūkiai. Kaip pavyzdį paimkime 150 ha dydžio ūkį, kurio savininkas, sudėjus VSD ir PSD įmokas, sumoka nuo 8 tūkst. iki beveik 12 tūkst. eurų per metus. Tiek pat, mano žiniomis, sumoka Vyriausybės kancleris ir Ministrė Pirmininkė. Tiksliau, jie nemoka – jiems išskaičiuojama iš atlyginimo. Ir nesvarbu, ar darbas padarytas gerai, ar rezultatai tenkina visuomenę. Sakoma, kad tai jau jų reikalas. O ūkininkas turi melstis, kad sausra, kruša ar liūtys neužeitų. 2018–2019 m. buvo prastas derlius, ūkininkams teko skolintis gerokai didesnę apyvartinių lėšų sumą, ją dengti iš 2020 m. derliaus. Nors pernai buhalterinis pelnas buvo didesnis, tačiau nemažą jo dalį teko atiduoti už ankstesnių metų nepriteklių“, – piktinosi A. Navickas pareikšdamas, kad apie tai irgi kažkodėl nutylima.

Vietoj ūkių – UAB?

Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) ir individualiosios įmonės, A. Navicko pastebėjimu, naudojasi 5 proc. pelno mokesčio lengvata, kai turi iki 10 darbuotojų, o apyvarta per metus siekia iki 300 tūkst. eurų. Todėl LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkui peršasi mintis, kad vietoj ūkio reikėtų įregistruoti UAB.

„Būtų įdomu prieš priimant kokius nors mokesčių pakeitimus pamatyti Vyriausybės mokesčių lengvatų naikinimo ar priėmimo konkretų vertinimą, o ne abstraktų. Juk šiandien net 150 ha turintis ūkininkas išgyvena tik iš išmokų“, – teigė A. Navickas. Anot jo, lietuviai yra darbštūs. Tačiau darbštumas atsisuka kitu galu – mažėja išmokos, nes išmokoms iš Europos Sąjungos Lietuva gauna tokį patį pinigų krepšelį, koks buvo suderėtas. A. Navicko tikinimu, reikia remtis konkrečiais faktais ir skaičiais, bet kažkodėl net ir Seimo nariai nereaguoja į ūkininkų prašymus tai daryti.

„Mes, LŪS Pakruojo skyrius, 2019 m. lapkričio 5 d. kreipėmės į du Seimo narius dėl „Sodros“ lubų, dėl žemės mokesčio straipsnio pakeitimo. Atsakymo dar negavome. Nesuprantu, kodėl žemės ūkis paliktas podukros vietoje. Kodėl iki šiol nėra priemonių, padedančių jaunajam ūkininkui, baigusiam mokslus universitete, įsikurti kaime? Visi žinome, kad laisvos žemės nebėra, visos pakrantės ir pamiškės jau užimtos. Nėra jokių išaiškinimų ar galimybių, kaip nupirkti ūkį, kuris nebeturi ateities, nes savininkas sulaukė garbaus amžiaus ir nėra kam paveldėti. Tokiems jauniesiems ūkininkams turėtų būtų suteikta finansinė parama, kad jie galėtų įsigyti ūkį, paskolą išmokant per 20, o gal ir 30 metų. Mes, žemdirbiai, labai pasigendame tokios strategijos“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino A. Navickas.

Stasys BIELSKIS

ŪP korespondentas

 

2021-03-05