Ūkiškas diplomas: ar atvers darbo rinkos duris?

Paskelbus priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, išryškėjo besikeičiančių studijų krypčių tendencija. Dėl sunkių įsidarbinimo galimybių bliūkšta socialinių mokslų populiarumo burbulas, tačiau išaugo biomedicinos, technologijų ir fizikos studijų paklausa. Nors šalies universitetų programos mirgėte mirga nuo „šviežiai iškeptų“ specialybių gausos (jų šiemet net 56), abejojama, ar šios specialybės iš tiesų garantuos darbo vietą. Tačiau tam, kad žmogui diplomas ne tik primintų studentavimo laiką, bet ir atvertų Lietuvos darbo rinkos duris, verta pasvarstyti, kas šiandien iš tiesų yra aktualu ir perspektyvu. Kokios ūkiškos specialybės šiemet suviliojo pirmakursius?

Agronomija ASU išlieka lydere Lietuva – žemdirbiškas kraštas, kuriam vystytis būtinos išprususios galvos. Todėl „Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kokios specialybės šiemet populiariausios ir perspektyviausios šalies agrarinio profilio aukštosiose mokyklose – Aleksandro Stulginskio universitete (ASU), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijoje ir Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje (KMAIK). ASU studijų skyriaus vyriausiasis specialistas Albinas Pugevičius žemės ūkio krypties studijų perspektyva neabejoja. „Šiuolaikinis žemės ūkis yra labai toli pažengęs nuo tų laikų, kai visi darbai buvo atliekami rankomis. Šiandien ūkininkavimas – tai pelningas verslas, kuriam, deja, tebetrūksta kvalifikuotų specialistų. Todėl džiugu, kad plačiame studijų asortimente agronomijos studijos neapleidžia lyderio pozicijų. Taip pat jaunuoliai aktyviai domisi logistikos ir prekybos, miškininkystės, maisto žaliavų kokybės ir saugos, transporto inžinerijos specialybėmis, – vardija pašnekovas. A. Pugevičius pastebi, kad tarp abiturientų gana populiari nauja, inovatyvi studijų kryptis – medienos mokslas ir prekyba. „Iš tiesų įgijus šios specialybės diplomą, susirasti darbą nebūtų sudėtinga“, – teigia pašnekovas.

Garantuotos darbo vietos A. Pugevičius tvirtina, kad kol dalis jaunimo verčiasi per galvą ieškodami darbo Lietuvoje, ASU absolventams atsiveria gana plačios karjeros perspektyvos. „Mums valstybė skiria 98 tikslinio finansavimo vietas, kurių 90 proc. apmoka Žemės ūkio ministerija ir likusius 10 proc. – Švietimo ir mokslo ministerija. Šios vietos skiriamos tuomet, kai valstybei labiausiai trūksta specifinės srities specialistų. Įstojus į tikslinio finansavimo vietą sudaroma trišalė sutartis tarp studento, aukštosios mokyklos, darbdavio arba kompetentingos valstybinės institucijos, kuri įpareigoja įdarbinti studentą mažiausiai 3 metams po studijų baigimo. Atvirai kalbant, jaunimas nuolat vaikosi „profesinių madų“, o tikslinės vietos būsimiesiems specialistams, kurių valstybei stinga, neužpildomos. Dėl to ir nukenčia Lietuvos darbo rinkos poreikiai“, – neabejoja ASU studijų skyriaus vyriausiasis specialistas. Pašnekovas pabrėžia, kad šiuo metu labiausiai trūksta sumaniosios gyvulininkystės specialistų, todėl jiems numatyta skirti net 18 tikslinių valstybės finansuojamų vietų. Tačiau jaunuoliams, deja, ši specialybė neatrodo patraukli – šiemet nemokamai studijuoti sumaniąją gyvulininkystę panoro vos 10 abiturientų. Analogiška ir žemės ūkio mechanikos inžinerijos situacija. Šiai specialybei įgyti skirta 17 vietų, o pretendentų studijuoti nemokamai – vos 13. Kvalifikuotų darbuotojų stinga ir hidrotechninės statybos inžinerijos srityje, į 12 vietų sulaukta tik 10 kandidatų. Daugiausia pretendentų studijuoti valstybės tiesiogiai finansuojamoje vietoje šiemet sulaukė agronomijos, žemėtvarkos, maisto žaliavų kokybės ir saugos programos. Maisto žaliavų kokybės ir saugos studijoms numatytos tik 5 nemokamos vietos, o norinčiųjų studijuoti kone keturis kartus daugiau – 29. Žemėtvarkai skirtos 5 vietos, o pretendentų gerokai daugiau – 23. Lyderės pozicijų neužleidžianti agronomija taip pat pranoko lūkesčius, jai skiriama 10 vietų, o siekiančiųjų tapti kvalifikuotais agronomais – net 27. Žuvininkystės ir akvakultūros technologijų programai numatyta 10 vietų, o norinčiųjų ateityje dirbti šiame sektoriuje – 14. A. Pugevičius teigia, kad malonia staigmena ASU tapo augantis susidomėjimas ne tik medienos mokslo ir prekybos, bet ir žemės ūkio technologijos ir vadybos, žemės ūkio inžinerijos ir vadybos bei atsinaujinančių energijos ištek­lių inžinerijos studijomis. „Baigus visų šių studijų programas, absolventai įsidarbina be jokių išlygų, – neabejoja pašnekovas. – Turime nemažai pavyzdžių, kai dar net universiteto nebaigę studentai jau darbuojasi pagal įgytą specialybę, – studentų laimėjimais džiaugiasi ASU studijų ekspertas.

Veterinarinė medicina – pirmame dešimtuke Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti duomenimis, LSMU jau keleri pastarieji metai gali pelnytai pasigirti išaugusiu dėmesiu medicinos studijoms. LSMU Veterinarijos akademijos siūloma veterinarinės medicinos studijų programa pateko į pirmąjį šiųmečių abiturientų prioritetų dešimtuką. Šiai specialybei pirmenybę suteikė net 234 jaunuoliai, o pakviestųjų studijuoti valstybės finansuojamose vietose net – 163. „Aktyvų veterinarijos studijų krypties pasirinkimą daugiausia lemia jaunimo motyvacija ir puikios karjeros galimybės, – neabejoja LSMU studijų centro specialistė Marija Stankevičienė. – Pernai išleidome per pusantro šimto jaunųjų veterinarų. Ir kasmet jaučiama didėjanti šios specialybės paklausa. Tačiau kitų studijų krypčių studentų bus priimta perpus ar keliskart mažiau. Pavyzdžiui, į veterinarinės maisto saugos studijų programą ketiname priimti tik 40 studentų“, – pasakoja pašnekovė. M. Stankevičienės teigimu, LSMU Veterinarijos akademijoje abiturientai aktyviai renkasi maisto mokslo, gyvūnų mokslo, gyvulininkystės technologijų studijas. Tačiau tik gyvulininkystės technologijos specialybei įgyti preliminariai numatoma 15 tiksliniu būdu finansuojamų vietų.

Paklausiausi – miškininkai ir sodininkai „Viena seniausių Lietuvos miškininkų mokslo bazė – KMAIK – jaunuolių dėmesio nepraranda ir pastaruoju metu. „Net 118 abiturientų pareiškė pageidavimą studijuoti būtent miškų ūkio studijų programoje, o 94 studentai pakviesti studijuoti valstybės finansuojamose vietose“, – puikius kolegijos rezultatus komentuoja KMAIK direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Loreta Semaškienė. „Džiugu, kad šiemet kolegijoje startuojanti nauja, nors ir mažai reklamuota sodininkystės studijų programa, patraukė jaunimo dėmesį. Iki šiol buvo rengiamos tik sodininkystės ir daržininkystės magistro studijos ASU, o žemesnės kompetencijos absolventų ypač trūksta. Tai įrodė KMAIK organizuota anketa. Apklausus būsimų sodininkų darbdavius, įmonių vadovus, tapo aišku, kad būtina parengti ir sodininkystės profesinio bakalauro studijų programą“, – įsitikinusi L. Semaškienė.

Įsitvirtinti darbo rinkoje padeda praktika Ne paslaptis, kad šalies aukštųjų mokyklų absolventai dažnai laido kritikos strėles aukštosioms mokykloms dėl pastarųjų parengtų studijų programų. Kaltinimas vienareikšmis – programos „sausos“, teorinės, sunkiai pritaikomos realiomis darbo sąlygomis. Tačiau tiek ASU, tiek LSMU ir KMAIK „Ūkininko patarėjo“ kalbinti atstovai sutartinai teigia, kad šiose aukštosiose mokyklose studentai įgyja ir reikalingiausių praktinių įgūdžių, praverčiančių įsitvirtinant darbo rinkoje. LSMU studijų centro specia­listės M. Stankevičienės nuomone, dėl praktikos stygiaus daugiausia dūsauja tie studentai, kurie yra mažai motyvuoti. „Kalbėti visuomet lengviau nei dirbti, o ne visada viskas priklauso tik nuo universiteto“, – teigia pašnekovė. ASU studijų skyriaus vyriausiasis specialistas A. Pugevičius pasakoja, kad ši aukštoji mokykla suteikia plačias galimybes studentams susipažinti su specialybe iš arčiau. „Pavyzdžiui, agronomai, hidrotechninės statybos inžinieriai dažnai išvyksta į gamybines praktikas: matuoja upių vandens lygį, tiria dirvožemį. Siekiame, kad studentai su savo būsimu darbu susipažintų ir jį savo kailiu pajustų kuo anksčiau“, – teigia pašnekovas. Jis pastebi, kad ASU netgi yra sukurta imitacinė įmonė, pritaikyta socialinius mokslus kremtantiems studentams. „Joje studentai pakaitomis atlieka įvairius darbus: direktoriaus, vadybininko, žemėtvarkininko ir pan. Tai yra tikra, apčiuopiama praktika, nes čia mokomasi rengti ataskaitas, rašyti prašymus, taip pat studentai gamina produktus, išmoksta disponuoti pinigais, o vadovas tuo metu juos stebi ir vertina jų darbą. Tokia praktika ne „popierinė“, tai tvirtas pamatas jauniems žmonėms, siekiantiems integruotis į darbo rinką“, – neabejoja ASU atstovas. Jo mintims pritaria ir KMAIK specialistė L. Semaškienė, reziumuodama, kad tik suderinta teorijos ir praktikos darna suteiks studentui reikiamą žinių bagažą. „Turime daug socialinių partnerių, su kuriais yra sudarytos sutartys. Studentai siunčiami į miškų urėdijas, medelynus, registrų centrus, kitaip tariant, siekiame, kad studentams būtų sudarytos realaus darbo sąlygos. Tik tuomet jaunieji specialistai bus kvalifikuoti ir ras darbo vietą Lietuvoje“, – įsitikinusi pašnekovė.

Monika KAZLAUSKAITĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos