Užaugintas gėrybes pateikti biudžetinei įstaigai – kaip geležines klumpes sudėvėti

Kaip įgyvendinti trumpąją tiekimo grandinę, kad vietos ūkininkų produkcija pasiektų biudžetinių įstaigų valgyklas, pirmiausia ugdymo įstaigas? Tema ne nauja ir opi. Optimistiškai nuteikia tai, kad jau yra pirmieji tokios praktikos daigai. O nuo ateinančių metų Vyriausybė planuoja (tam dar turi pritarti Seimas) pradėti diegti nemokamą vaikų maitinimą. Reikšmingas lūžis artėja, tačiau iki tol kaip tai Eglei žalčių karalienei dar teks sudėvėti geležines klumpes.

Pagaliau tapo svarbi

Jau nuo sausio mėnesio Vyriausybė siūlo teikti nemokamus pietus priešmokyklinukams savivaldybių pasirinktose bendrojo ugdymo mokyklose, o nuo rugsėjo – jau visiems priešmokyklinukams ir pirmokams. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos preliminariais duomenimis, pirmosios išmėginti šią praktiką pareiškė norą 49 savivaldybės.

Šiuo metu nemokamas maitinimas yra užtikrinamas vaikams iš nepasiturinčių šeimų. Tokių mokinių skaičius siekia apie 50 tūkst. (15 proc. bendro mokinių skaičiaus), jų pietums iš valstybės biudžeto šiemet skirta apie 15 mln. Eur.

Į mokyklas šį rudenį susirinko iš viso 49,6 tūkst. priešmokyklinukų ir pirmokų. Nemokamų pietų kaina biudžetui papildomai atsieitų 6,9 mln. Eur.

Su pavydu galima žvelgti į Švediją, kur nemokamas maitinimas užtikrinamas visiems vaikams nuo darželio iki mokyklos paskutinės klasės. Švedų patirtis patvirtina, kokie svarbi yra mokyklos valgykla. Čia ugdoma stalo ir bendravimo kultūra, išmokstama pailsėti, tai yra niša diegti sveikesnės mitybos tradicijoms. Apie tai privalome galvoti norėdami, kad visuomenėje vyrautų ne pasiligoję, o sveiki ir darbingi piliečiai. Pasak vaikų sveikatos stebėsenos duomenų: antsvorį turi daugiau nei 15 proc. visų Lietuvos mokinių, nutukimas pripažintas 6 proc., o per mažas svoris – daugiau nei dešimtadaliui. Beveik pusė šauktinių ir savanorių negali tarnauti kariuomenėje dėl sveikatos – dažniausia diagnozė yra psichikos ir vidaus ligos, stuburo iškrypimai.

Visą straipsnį skaitykite ŪP nr. 110, p. 2