Vaikus žadama maitinti apvytusiomis morkomis

Visuomenė jau ir primiršo garsiąją kampaniją sveikai maitinti vaikus darželiuose ir mokyklose vietinių ūkininkų vaisiais, daržovėmis ir pienu. Dėl karantino apie šią programą nieko nebuvo girdėti. Per priverstinę pertrauką Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tyliai pataisė programą ir paprašė ūkininkų įvertinti pakeitimus. Sodininkai, ypač obuolių augintojai, atsakė trumpai: pakeitimai labai blogi, neskaidrūs ir dar labiau supriešins ūkininkus. Šįkart verslinių sodų šeimininkus su morkų augintojais.

vaikas ir daržovėsKo pageidauja vaikai?

2020–2021 mokslo metais darželinukų ir pirmaklasių valgiaraštis smarkiai keičiamas: vaikai mėgstamų obuolių gaus mažiau, o dar augintojų nuplautų ir net supjaustytų, todėl greitai gendančių morkų teks nenoromis kramtyti daugiau. Ministrui Andriui Palioniui pasirašius šį įsakymą, jis įsigalioja. Obuolių augintojai tvirtina, kad neįmanoma priversti vaikų pamėgti tas pjaustytas morkas. Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ nariai dažnai lankosi vaikų ugdymo įstaigose ir žino, ko pageidauja mažieji.

Pasak asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentės Vitalijos Kuliešienės, dar daugiau morkų, kurias ir dabar vaikai suvalgo ne visas, tektų išmesti. Tokio iš anksto apdoroto produkto galiojimo laikas gerokai sutrumpėtų, be to, supjaustytas morkas reikėtų specialiai pakuoti.

Nelabai daug porcijų

Antruoju ministro įsakymu nustatomas programos finansavimo planas: 2020–2021 mokslo metais pieno gaminiams įsigyti skiriama tik 3,17 mln. eurų, vaisiams ir daržovėms dar mažiau – vos 2,15 mln. Pagal numatomą lėšų limitą per mėnesį vienam vaikui tektų 6 porcijos vaisių arba daržovių. Nelabai daug.

„Programa keičiama todėl, kad dabar vaikų ugdymo įstaigoms dažniausiai tiekiami obuoliai (2018–2019 metais beveik 1 397 tonos, 99,6 proc. šviežių vaisių ir daržovių, kurias ūkininkai atveža į darželius) ir obuolių, kriaušių, morkų, serbentų, braškių, aviečių, aronijų sultys (254 546,4 litro), o morkų tuo pačiu laikotarpiu mažiesiems Lietuvos gyventojams išdalyta tik 2 tonos. Daržovių Lietuvos darželiuose ir mokyklose suvalgoma mažiau, negu pataria mitybos specialistai“, – žemės ūkio ministro A. Palionio įsakymą gynė jo projektą parengusi ŽŪM Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyr. specialistė Rūta Savickienė.

Pusiau iškepusi priemonė

Anot Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) direktoriaus Sigito Dimaičio, morka svarbi, reikalinga augančiam, bręstančiam vaiko organizmui daržovė. Bet jas į lopšelius bei darželius reikėtų vežti tiesiai iš lysvės ar sandėlio – žemėtas.

„Ką, ministerijos valdininkai niekada neruošė patiekalų su morkomis ir net nematė, kaip jie gaminami? Po dviejų valandų supjaustytų ir į sriubą ar mišrainę neįmestų nuvalytų morkų jau neįmanoma valgyti. Sausos kaip stagarai, šiaudeliai. Tenka išmesti. Ir morkų augintojams neapsimokės tiekti tokios produkcijos. Kasdien nelakstys į darželius su saujele morkų. Nerentabilu. Tik automobilių degalai švaistomi. Važiuos kartą per savaitę pakeisti išmestųjų morkų naujomis, bet irgi supjaustytomis, todėl pasmerktomis keliauti į sąvartyną. Įsakymas turi būti geras arba jo apskritai nereikia. Dabar tai tik pusiau kepta ar virta priemonė, veiklos imitacija. Vaizdingas šiandieninės valstybės valdymo kokybės atspindys“, – „Ūkininko patarėjui“ aiškino S. Dimaitis.

Nesantaika pasinaudos didmenininkai

ŽŪR administracijos vadovas baiminasi, kad ministerijos įskelta sodininkų ir daržininkų trintimi tuojau pat pasinaudos tiekėjai didmenininkai.

„Pasiūlys vaikų ugdymo įstaigoms iškart ir obuolių, ir morkų. Pigesnių, bet nežinia iš kur atvežtų, neaišku kaip užaugintų ir kokiomis sąlygomis laikytų sandėliuose. Nors vaikų ugdymo įstaigoms valstybės dovanojami vaisiai ir daržovės turi būti perkami tik iš vietinių augintojų“, – teigė S. Dimaitis.

Per maži kiekiai

Garsaus ne tik Šiaulių r., bet ir visoje šalyje morkų ir svogūnų augintojo, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nario Lino Šateikos ūkis sertifikuotas pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemą (NKP). L. Šateika galėtų tiekti morkas darželiams, bet to nedaro.

„Man, manau, ir daugeliui kitų daržininkų, tai neaktualu. Per maži kiekiai. Nevežiosi po kilogramą morkų į visus Šiaulių r. darželius ir mokyklas. Didelės firmos gal ir gali taip žaisti. Demonstruoti, kaip myli Lietuvos vaikus. Mes iki soties turime darbo ir užsakovų Baltijos šalyse“, – „Ūkininko patarėją“ tikino L. Šateika.

Ministerija negali nustatinėti

Ukmergės lopšelis-darželis „Žiogelis“ buvo pirmasis, 2018 m. pradėjęs auklėtinius maitinti produktais iš vietinių ekologinių ūkių. Darželio direktorė Birutė Jucevičienė net aiktelėjo, sužinojusi apie parengtus ŽŪM vadovo įsakymus.

„Pirmą kartą girdžiu. Ministerija negali nustatinėti, ko daugiau, obuolių ar morkų, turi suvalgyti vaikai. Mūsų darželinukai mėgsta ir morkas. Traškias, mažas, plonas naujojo derliaus morkeles. Vėlyvesnes, dideles, storas valgo supjaustytas griežinėliais.

Negalima atimti iš darželių vadovų galimybės pasirinkti, kokių vaisių, daržovių ar uogų vaikų ugdymo įstaigai reikia labiau, – „Ūkininko patarėjui“ sakė B. Jucevičienė.

Gal dar ir sutarkuos?

„Žiogelio“ administracija maitina savo mažuosius auklėtinius demokratiškai. Per pietus valgykloje paruošiamas švediškas stalas. „Vaikai patys nusprendžia, ką tądien valgys: morkas, pekininius kopūstus ar galbūt agurkėlius. Bet pietums būtinai reikia patiekti ne mažiau nei trijų rūšių daržovių. Per prievartą siūlomų morkų neimtume. Juo labiau tokių, supjaustytų. Gal ilgainiui ministerija sugalvos, kad tiekėjai turi vežti morkas vaikų ugdymo įstaigoms dar ir sutarkuotas?“ – sakė B. Jucevičienė.

Viliasi, kad ministras išgirs

Direktorė niekaip nesupranta, kodėl tiekiamas morkas iš pradžių reikia sudarkyti. „Nebent kokie nors restoranai ir pageidauja supjaustytų. Dabar ne XIX amžius. Patys turime pjaustyklių. Daržoves sudedame į vaikų lėkšteles paruoštas taip, kaip jie mėgsta. Štai iš moliūgų išpjaustome širdeles, žvaigždutes. Mūsų tvirta nuostata – jokių importinių vaisių ir daržovių. Nei bananų, nei apelsinų, nei lenkiškų obuolių. Pagal programos taisykles, apie 60 proc. gaunamos produkcijos turi būti ekologiška. Kiek trūksta, papildome nacionalinės (išskirtinės) kokybės produktais. Deja, palyginti nedaug aplinkinių ūkių augina ekologiškus obuolius. Neturi sertifikatų. Nacionalinės kokybės obuolių mums parūpina Anykščių r. akcinė bendrovė „Ažuožerių sodai“, – pasakojo B. Jucevičienė.

Ministro įsakymų projektai įregistruoti jam atostogaujant, todėl sodininkai viliasi, kad A. Palionis išgirs obuolių augintojų nuomonę ir pasirašys pataisytą, daug geresnį dokumentą.

Neesminė programa sodininkams

Darius KVIKLYS

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas

Priešintis ministro potvarkiams, galvoju, neverta. Kiek man žinoma, vaisiai ir daržovės darželiams, mokykloms paskirstomi tolygiai. Gerai, kad ministerija skatina vaikus valgyti daugiau vaisių, daržovių, gerti pieną. Bet ši programa neesminė sodininkams. Gal tik šimtoji obuolių augintojų pajamų dalis. Lietuvoje kasmet priskinama apie 60 tūkst. tonų obuolių. Mokykloms, darželiams pristatoma apie 1,5–2 tūkst. tonų.

Nesinorėtų, kad dėl tokios smulkmenos susipyktų dar ir sodininkai su daržininkais.

Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS

ŪP korespondentas