Valdžia nori tautą atgrasyti nuo „saldaus“ gyvenimo

Valgote per daug, per saldžiai, per sūriai, per riebiai. Tačiau rekomendacijos ir gąsdinimai neveikia. Valdžia svarsto: gal suveiks mokestinės priemonės?

Vyriausybė savo programoje iškėlė tikslą skatinti sveikesnę mitybą ir mažinti sveikatai žalingų medžiagų (maisto priedų, cukraus, transriebalų, GMO…) vartojimą, tam pasitelkiant ir mokestines priemones. Sveikatos apsaugos ministerija sveikos gyvensenos stip­rinimą savo strateginėje programoje iki 2019 m. įvardija kaip vieną iš strateginių tikslų. Užsibrėžta ne tik pailginti vidutinę gyvenimo trukmę (iki 75,5 m.), bet ir sveiko gyvenimo metus. Moterų kokybiško gyvenimo tarpsnis dabar vidutiniškai yra 62 m., vyrų – 57,5 m., o perėjus prie sveikesnės gyvensenos, per trejus metus esą galėtų pailgėti iki metų. Ambicingas visuomenės ugdymo planas pradėtas įgyvendinti. Pirmiausia kibta į alkoholio prieinamumo mažinimą. Eilėje laukia kiti taikiniai – sveikatai nenaudingi produktai.

Ragina stabdyti nutukimo epidemiją
Pasaulinė nutukimo federacija (PNF) nutukimą apibūdina kaip „lėtinę, atsinaujinančią, progresuojančią ligą“. Požiūris atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos 1997 m. paskelbtą poziciją. PNF paskelbtame pareiškime kalbama apie būtinybę nedelsiant imtis veiksmų, kad būtų užkirstas kelias pasaulinei epidemijai.
Daugėjant antsvorį turinčių ir nutukusių suaugusių gyventojų, net vaikų, auga sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis, antrojo tipo diabetu, kai kurių rūšių vėžiu, kitomis su nutukimu susijusiomis ligomis. Jos trumpina gyvenimą ir blogina jo kokybę, augina rūpybos išlaidas.
Nutukimas ir jo laipsnis nustatomas pagal kūno masės indeksą (KMI), kuris apskaičiuojamas kūno masę kilogramais padalinus iš metrais išreikšto ūgio kvadratu. Optimalu, kai KMI yra 18,5–25 kg/m2. Kai šis indeksas didesnis, siekia iki 30 – asmuo turi antsvorį. Dar didesnis KMI rodo nutukimą.
PNF paskelbto Europos Sąjungos nutukimo atlaso duomenimis, per didelę kūno masę turi 59 proc. europiečių: 23 proc. yra nutukę, 4,7 proc. – ypač nutukę (KMI 35). Prognozuojama, kad 2025 m. antsvorio turinčių gyventojų bus 64 proc., nutukusių – 28 proc., ypač nutukusių – 6 proc.
Lietuvoje antsvorį turinčių žmonių skaičius siekia 1,4 mln., nutukusių – 0,6 mln., ypač nutukusių – 0,1 mln. Manoma, jog 2025 m. nutukusių žmonių skaičius gali viršyti 0,7 mln.

Ką atskleidžia palyginimas
Nutukimo atlaso sudarytojai problemą nagrinėję pagal gyventojų lytį ir amžiaus grupes, atkreipė dėmesį į gyvensenos įpročius (sveikatai nenaudingų bei jai palankių produktų vartojimą, fizinį gyventojų aktyvumą), su nutukimu siejamų ligų paplitimą. Valstybė, kovodama su problema, imasi priemonių.
Įdomu, kad konditerijos gaminių lietuviai suvartoja daug mažiau nei vidutiniškai ES. Nesame tarp didžiausių saldžių ir pikantiškų užkandžių, gaiviųjų gėrimų mėgėjų. Nors dažnai girdime, kad valgome per mažai daržovių, jų suvartojame daugiau už statistinį ES vidurkį. O štai pagal sportuojančių gyventojų dalį atrodome prastai.
ES šalių gyvensenos palyginamoji analizė atskleidžia, kad lietuviai kartu su latviais (estai treti) iš bendro fono gerokai išsiskiria cukraus, tenkančio vienam gyventojui, pardavimais. Čia esame lyderiai.
Tiesa, į šią statistiką galima pažvelgti šiek tiek kritiškai. Veikiausiai ją koreguoja senas įprotis kaupti namuose akcijų metu prisipirkto cukraus atsargas, vis dar populiarus uogienių virimas.

Estai griebia jautį už ragų
Estijos parlamentas nusprendė imtis ryžtingų veiksmų – mokestinėmis priemonėmis paskatinti žmones rinktis sveikatai palankesnius produktus. Tiesa, nusitaikyta tik į labai siaurą jų grupę – gėrimus, kurių sudėtyje cukraus ar jo pakaitalų yra daugiau kaip 5 proc. Pagal birželio 19 d. priimtą įstatymą, šie gėrimai nuo 2018 m. sausio bus apmokestinami.
Visuomenė tokį užmojį daug svarstė ir aptarinėjo. Pripažįstama, kad šiuo metu žmonės kur kas geriau informuoti apie cukrų ir jo įtaką sveikatai. Tačiau daugelio požiūris į patį mokestį skeptiškas ar net ironiškas: valdžios sprendimas suvokiamas kaip priemonė padidinti įplaukas į biudžetą, juolab kad tai nelabai slepiama. Valdžia prasitarė, jog surinktos pajamos reikalingos žemdirbiams subsidijuoti.
Vien iš saldintų gėrimų valstybės iždą tikimasi papildyti 15 mln. Eur. Estija norėtų apmokestinti ir sultis bei pieno gėrimus (jogurtinius), tačiau suabejojus, ar nebūtų nusižengta Europos teisei, dėl šių papildomų produktų apmokestinimo buvo pateikta užklausa Europos Komisijai. Taigi pritarimo atveju, „cukraus“ mokesčiu būtų apmokestinta didesnė produktų grupė.
Parlamento sprendimą kritiškai vertina opozicija. Esą „cuk­raus“ mokestis neduosiantis jokios naudos – nei gyventojų sveikatai (tam reikėtų apmokestinti ne tik gėrimus, bet ir konditerijos gaminius), nei biudžetui. Ekspertai atreipia dėmesį, kad dera atsižvelgti į kiekvieno naujo mokesčio administravimo sąnaudas. Šiuo atveju jis bus milžiniška našta ir valstybei, ir prekybininkams, gamintojams. Teks peržiūrėti tūkstančių prekių, įskaitant įvežtines, sudėtį.

Pastarųjų dešimtmečių tendencija
Tai pastarųjų dešimtmečių tendencija – ribojimais, draudimais ar mokesčiais priversti visuomenę vartoti mažiau kilokalorijų, skatinti keisti vienus maisto produktus kitais. Tokios valstybės pastangos vadinamos mitybiniu paternalizmu (paternalizmas – be žmogaus sutikimo valdžios priimtas tam tikras žmogaus laisvės ar autonomijos suvaržymas jo paties labui).
Gausu mokslinių studijų, nagrinėjančių mokestinių priemonių taikymo atvejus.
Antai Meksikoje 2014 m. įvesti mokesčiai, skirti kovoti su nutukimu, priversti žemės ūkio sektorių ir gamintojus persiorientuoti prie sveiko maisto ir gėrimų. 8 proc. mokesčiu apmokestinti didesnio kaloringumo maisto produktai (užkandžiai, konditerijos gaminiai, saldumynai, kondensuoto pieno gaminiai, grūdiniai perdirbti maisto produktai ir kt., kurių kaloringumas daugiau nei 250 kcal/100 g). Kiekvienas litras nealkoholinio saldinto ir dietinio gėrimo apmokestintas 1 pesu (apie 0,05 Eur).
Vengrijoje 2011 m. buvo įvesti (2012 m. papildyti) mokesčiai produktams, turintiems didesnį druskos, cukraus, ar kofeino kiekį. Pabrango nealkoholiniai gazuoti bei energetiniai gėrimai, konditerijos gaminai, sūrūs užkandžiai, prieskoniai, skoninis alus, alkoholiniai kokteiliai, vaisių džemas.
Danijos parlamentas, nusprendęs mokestinėmis priemonėmis riboti riebių produktų vartojimą, 2011 m. rudenį įsivedė 16 Danijos kronų (2,16 euro/kg) mokestį maisto produktams, kurių sudėtyje yra 2,3 proc. ir daugiau sočiųjų riebalų. Tiesa, kad šis eksperimentas nevykęs, valdžia pripažino labai greitai. Mokestis galiojo tik 15 mėn.
Mokestinėmis priemonėmis gyventojų mitybą siekia reguliuoti Belgija, Suomija, Prancūzija, Vengrija. Nuo ateinančių metų tai ketina daryti ne tik jau minėta Estija, bet ir Portugalija, Airija, Didžioji Britanija. Prie jų planavo prisijungti ir Bulgarija, Ispanija. Tačiau minties apmokestinti saldžius gaiviuosius gėrimus atsisakė.

Ekspertai realios naudos neįžvelgia
Mitybinio paternalizmo atvejus nagrinėję ekspertai vieningai pripažįsta, kad mokestinės priemonės visais atvejais turėjo nepageidautiną poveikį ir žmonėms, ir ekonomikai.
Mokesčio taikymas iš esmės nemažina nutukimo ir jo paplitimo. Žmonės pradeda rinktis alternatyvius produktus arba ieško būdų, kaip pamėgtų produktų įsigyti pigiau: pigesnėse parduotuvėse, kaimyninėse šalyse, internetu, kontrabanda ir pan.
Nukenčia mažesnes pajamas gaunančios šeimos. Apmokestinus maisto produktus ir pakilus jų kainoms, krinta gyventojų perkamoji galia.
Norėdami išlaikyti pardavimus, mokesčio naštą kai kuriais atvejais prisiima gamintojai, pardavėjai, tad realiai produkto kaina vartotojui gali nepakisti. Mokestis netenka prasmės.
Verslui išauga papildoma administracinė našta. Mažėjant produktų pardavimui, darbdaviai pradeda mažinti darbo vietų skaičių. Danijoje vien 2011 m. darbo neteko 1,3 tūkst. gyventojų. Vengrijos gamintojai, norėdami kompensuoti sumažėjusį vartojimą, atleido tūkstantį darbuotojų. Meksikoje užsidarė iki 30 tūkst. parduotuvių, neliko 50 tūkst. darbo vietų.
Skirtingų šalių patirtis lyginęs Didžiosios Britanijos Ekonomikos reikalų instituto ekspertas Christopher Snowdon sako, jog net ir tais atvejais, kai per kelerius metus „negero“ produkto vartojimas sumažėja, nuopelną vargu ar galima priskirti mokesčiui – juk visuomenėje natūraliai gausėja gyventojų, kurie domisi sveikesne mityba.
Antai Meksikoje iki mokesčio įvedimo vienam gyventojui teko 162 l gazuotų saldintų gėrimų per metus. Po kelerių metų suvartojimas sumažėjo vos vienu litru. O nutukusių gyventojų, deja, nesumažėjo – priešingai, jų dalis toliau augo.
Patirties su mokesčiu sotiesiems riebalams pamokyta Danija atsisakė ne tik šio mokesčio, bet ir plano apmokestinti cukrų.

Ekspertų komentarai

Mityba susijusi su asmenybe

Dr. Guoda AZGURIDIENĖ
Sveikos mitybos ekspertė, verslininkė

Praktiškai visos šiuolaikinio žmogaus ligos siejamos su gyvenimo būdu. Mirštam nuo gyvenimo būdo ligų, kurioms įtakos turi netinkama mityba, poilsio ir darbo režimas, negatyvus mąstymas, stresas.
Su mityba susijusias problemas mėginta spręsti dietomis bei fizinio aktyvumo rekomendacijomis. Jos yra liepiamojo-gąsdinamojo pobūdžio ir nuolat kinta, paneigia buvusias: „visi riebalai blogi“, „tik sotieji riebalai blogi, o nesotieji geri“, „nesotieji ne visi geri, o sotieji ne visi blogi“ ir pan. Pastangos neefektyvios ir todėl, kad daugeliui kelia stresą.
Jei tikslas yra žmonių sveikata, tai lankstumas ir individualumas yra vienintelis kelias. Esame skirtingi, sergame skirtingomis ligomis. Maistas, kuris vienam tinka, kitam gali kelti alergiją.
Reikia šviesti, o ne gąsdinti, aiškinti, o ne liepti. Reikalinga sveikatos apsauga, kuri žiūrėtų į žmogų kaip į visumą. Dabar nors mitybos svarba pripažįstama, ji lieka už sveikatos sistemos ribų.
Žmogaus gyvenimo būdas labai atspindi jo asmenybę. Visuomenė individą reguliuoja, verčia, auklėja ir normina – natūralu, kad žmogus tam priešinasi, net jei rekomendacijos naudingos jo sveikatai.
Prievartinis kelias mūsų kultūrai nepriimtinas.

Tai ekonominis klausimas

Žilvinas ŠILĖNAS
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas

Paternalistinė politika – tai ekonominis klausimas. Valdžia sako: „Mes žinome, kaip geriau jūsų sveikatai.“ Pateikia argumentą ir viešųjų finansų pusės: jei valstybė moka už gydymą, gali nurodyti, kokių produktų atsisakyti.
Kad vartojimas sumažėtų, kaina turi būti drakoniška, o imtis – didelė: pvz., cukraus mokestis taikomas ne tik pyragaičiams su kremu, bet visiems daug cukraus turintiems kepiniams.
Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad vartotojai vieną produktą pakeistų kitu, kainų skirtumas turi būti dar didesnis. Iki tam tikro lygio išaugus kainų skirtumui, vištiena keičiama jautiena, apdorota mėsa – neapdorota, riebus pienas – liesu, sūris – pieno produktais, gazuoti gėrimai – vaisiais ir daržovėmis. Kelios produktų grupės vartojimo požiūriu susijusios. Sumažėjus tortų, pyragaičių vartojimui, mažiau suvartojama ir gazuotų gėrimų.
Atvira rinka stipriai riboja prekių kainų reguliavimą mokesčiais.
Kita vertus, neturtingiems gyventojams kainos pokytis turi didesnį poveikį. Todėl toks kainos didinimas yra nepateisinamas nei ekonomiškai, nei politiškai, nei morališkai.

Irma DUBOVIČIENĖ
„ŪP“ korespondentė

Autorės nuotrauka