VMVT ir LMŽD – sutartinai

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius susitiko su Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininku Virginijumi Kantausku ir direktoriumi Laimonu Daukša. Susitikime pristatyta afrikinio kiaulių maro (AKM) Lietuvoje situacija, VMVT ir medžiotojų vaidmuo valdant šią ligą ir įgyvendinant užkrečiamųjų ligų kontrolės priemones laukinėje faunoje.

Šie metai gali būti istoriniai po 2014-ųjų, kuomet nenustatytas nei vienas AKM protrūkis kiaulių laikymo vietose. Vis tik šiemet AKM virusas šernų populiacijoje labai greitai išplito tarp savivaldybių – nuo dviejų 2021 m. pradžioje iki 15-os savivaldybių šiuo metu.

Stebint AKM plitimo spartą ir fiksuojant augančią šernų populiaciją, galima prognozuoti, kad ateinančiais metais AKM dar labiau plis ir tikėtinas 2017–2018 metų scenarijus, kai šis virusas itin gausiai buvo nustatomas laukinėje faunoje (daugiau kaip 2,7 tūkst. vietų beveik 5,5 tūkst. šernų) ir buvo patekęs net į kelioliką šalies kiaulių ūkių.

Susitikime dar kartą pabrėžta, kad nuo AKM nėra nei vaistų, nei vakcinos, ir ši užkrečiamoji liga Lietuvoje vis dar plinta per šernus. Anot veterinarijos specialistų, šernai imuniteto neįgyja, šia liga neperserga, nors tokia nuomonė ir vyrauja tarp dalies medžiotojų. Kontaktą su AKM virusu turėję šernai nugaiš, todėl nereikėtų dėti vilčių į šernų populiacijos atkūrimą iki kokia ji buvo iki pasireiškiant AKM. Auginant populiaciją, didėja ir AKM jautrių gyvūnų skaičius, tad ir rizika pakartotiniam AKM užnešimui išauga.

VMVT atstovai susitikime priminė Kretingos ir Skuodo rajonų savivaldybių pavyzdžius, kur AKM buvo nustatytas šių metų rugsėjo mėnesį. Iki šios dienos šiose teritorijose rasta net 180 nuo AKM virusio nugaišusių šernų. Stebint tokį spartų viruso plitimą, kiekvienas Lietuvos medžioklės plotų naudotojas privalo įsivertinti AKM patekimo į jo ploto vienetą riziką ir būti pasirengęs saugiai surinkti bei naikinti gaišenas.

Su LMŽD atstovais aptarti  ir kiti medžiotojams aktualūs klausimai, pavyzdžiui, mėnesinių ataskaitų apie sumedžiotus šernus rinkimas ir jų atsisakymas, AKM mėginių iš sumedžiotų šernų atrinkimas, skerdenų saugojimas, mėginių pristatymas tyrimams ir atsakymų gavimas.

LMŽD pasidžiaugė, kad VMVT iniciatyva ataskaitos turėtų būti atšauktos nuo ateinančių metų. Taip pat išsakytas dalies medžiotojų susirūpinimas AKM tyrimų rezultatų pateikimu, kuris užtrunka iki savaitės ir ilgiau. Šiuo laiku, kai vyksta medžioklės varant ir sumedžiojamas didesnis kiekis šernų, sudėtinga išlaikyti skerdenas, tad diskutuota, kaip pagerinti mėginių surinkimą ir jų logistiką, kad tyrimų rezultatus sumedžiojus šerną būtų galima gauti greičiau.

Šiuo metu AKM tyrimus Lietuvoje gali atlikti tik viena laboratorija, nėra sukurta ir patvirtinta jokių greitųjų testų šio viruso diagnostikai. Jeigu mėginys patenka tiesiai į laboratoriją, AKM tyrimai atliekami per 24–48 val, tačiau ilgiausiai užtrunka mėginio pristatymas iš pirminio apdorojimo patalpos iki laboratorijos. Susitikime sutarta peržiūrėti galimybes, kaip efektyviau spręsti logistikos klausimus ir greičiau pristatyti mėginius.

2021-12-21

VMVT fotoinformacija

Mantas Staškevičius, AKM, Virginijus Kantauskas, VMVT