Žaliasis smegenų plovimas: ar ES apribos manipuliatorius prekyboje?

Europos Sąjunga nusitaikė į pastaruoju metu išplitusias manipuliacijas ekologiškumo tema. Prekyboje apstu produktų, kurie esą yra tvarūs, švarūs ir nekenkia aplinkai – nors dažnai nekonkrečių teiginių įrodyti neįmanoma. Dabar Bendrija pasišovė apriboti tokį vartotojų klaidinimą – kaip? 

Kuriamas įspūdis

Pastaraisiais metais pastebime vis daugiau gaminių, net ir žinomų prekių ženklų produktų, kurių etiketėse, pakuotėse, reklamoje, dominuoja žalios ar mėlynos spalvos etikečių fonas, gamtos motyvai ir tvarumo logotipai.

Taip akcentuojamas produktų ar jų pakuočių aplinkosauginis tvarumas, jais kuriama nauda aplinkai, ekologiškumas. Kuriamas įspūdis, kad pirkdami su aplinkosauginiu tvarumu siejamus gaminius apsaugosime atogrąžų miškus, išgelbėsime gyvūnus, mažiau teršime vandenynus, prisidėsime prie mažai anglies dioksido išmetančių technologijų ekonomikos.

Tokie nekonkretūs ir bendro pobūdžio ženklai ar užrašai ant pakuočių bei reklama mums jau puikiai pažįstama. Visi girdėjome apie „nekenkiančius aplinkai“ elektrotechnikos prietaisus, „biologiškai skaidžius“ iš plastiko ir bambuko dulkių mišinio pagamintus stalo reikmenis, ekopadangas ir kt.

Trumpo galiojimo mada

Kita jau įprasta praktika mūsų kasdienybėje – trumpa gaminių veikimo trukmė, jų ankstyvas nusidėvėjimas, prekių netaisomumas.

Nauja vartojimo mada ar norma – per 2–3 metus nuo įsigijimo išmesti esą nebepataisomą skalbimo mašiną, „trumpo galiojimo“ indaplovę ar mobilųjį telefoną, nes mūsų rinkoje neva nebėra gaminio atsarginių dalių, remonto kaštai per dideli, o atnaujinta programinė įranga stabdo ar kitaip riboja išmaniojo prietaiso funkcionalumą.

Abi šios tendencijos atsidūrė Europos Komisijos akiratyje – Briuselyje norima sugriežtinti reikalavimus pardavėjams ir gamintojams, kad jie nebegalėtų klaidinti europiečių.

Draudžiamų teiginių sąrašai

Europos Komisija jau ėmėsi naujos teisinės iniciatyvos užtikrinant žaliąją pertvarką – neseniai parengė ir paskelbė pasiūlymą dėl dviejų vartotojų teisių srities direktyvų pakeitimų.

Net 10 naujų komercinių veiksmų, siejamų su „žaliuoju smegenų plovimu“ vartojimo prekių srityje ir vadinamuoju suplanuotu gaminių nusidėvėjimu, gali papildyti ES klaidinančių komercinių veikų rūšių „juodąjį sąrašą“.

Lietuvoje, jau 27 veikos yra įtrauktos į Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme įtvirtintą „juodąjį sąrašą“.

Negalės klaidinti vartotojų

Ką dabar suplanavo Europos Komisija? Visų pirma numatoma išplėsti gaminio savybių, dėl kurių gamintojai ir pardavėjai negalės klaidinti vartotojų, sąrašą. Į jį bus įtraukiamas poveikis aplinkai arba vadinamasis socialinis poveikis, gaminių patvarumas ir taisomumas.

Ekologinis manipuliavimas bus draudžiamas. Bus griežtinami skleidžiamos reklamos ir prekių ženklinimo reikalavimai.

Kiekvienu konkrečiu atveju bus vertinama, ar ekologiškumą, tvarumą akcentuojantis teiginys, žymuo ar logotipas, kai jis susijęs su aplinkosauginiu veiksmingumu, yra pagrįstas aiškiais, objektyviais ir patikimais įrodymais. Taip pat – ar nurodomi tvarumo įsipareigojimai ir ar socialinis poveikis yra patikrinamas ir neklaidinantis vartotojų.

Nereikia nė specialių nuostatų

Verslas turi dar laiko pasiruošti ir neprisigaminti per didelio kiekio etikečių ar pakuočių su galimai nepatvirtintais ir per abstrakčiais ekologiškumo teiginiais.

Šiuo metu galiojančiame Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo ir Reklamos įstatymuose yra nustatytų draudimų ir ribojimų naudoti klaidinančius ir objektyviais įrodymais nepagrįstus teiginius ar simbolius ant prekių pakuočių, ženklinant, reklamoje, visose visuomenės informavimo priemonėse.  Todėl specialiųjų ES nuostatų dėl ekomanipuliacijų nė nereikia: Lietuvos kontrolės institucijos ir dabar bet kada gali inicijuoti tokios nesąžiningos komercinės praktikos tyrimą.

Lina Gužienė: „Kuriamas įspūdis, kad pirkdami su aplinkosauginiu tvarumu siejamus gaminius apsaugosime atogrąžų miškus, išgelbėsime gyvūnus, mažiau teršime vandenynus, prisidėsime prie mažai anglies dioksido išmetančių technologijų ekonomikos.“