„Žaliosios“ užmačios dvelkia liūdnomis mišiomis

Šokas po šoko – taip ministerijų kepamus mokestinius ir kitokius pokyčius, kurie siejami su „žaliąja“ ekonomikos transformacija, vertina žemdirbiai. Staigmenų ne tik jiems, bet ir visai visuomenei žada Vyriausybės jau palaimintos Akcizų įstatymo pataisos, kurios leistų per artimiausius metus šildymui ir grūdų džiovinimui skirtą lengvatinį dyzelino akcizą išauginti net iki 18 kartų. Ūkininkai abejoja, kad tai padės mažinti taršą, greičiau sukurs daugybę ekonominių ir socialinių problemų.

Naujovė – CO2 dedamoji

Seimas imsis Akcizų įstatymo pataisų, kurios siejamos su „žaliosios“ mokesčių pertvarkos iniciatyvomis. Užsimota 2023–2025 metais siaurinti iškastiniam kurui taikomų akcizų lengvatų apimtis arba jų atsisakyti, taip pat nuosekliai didinti gazoliams, akmens anglims, koksui ir lignitui taikomus akcizų tarifus; nustatyti akcizus šildymui skirtoms durpėms ir nuosekliai juos didinti. Pagal Finansų ministerijos parengtas minėto įstatymo pataisas iki 2025 metų ramybėje paliekamas lengvatinis „žaliojo“ dyzelino akcizas, tačiau atsigriebti norima dėl raudonai pažymėto gazolio, kuris labiau aktualus kaimiškiems regionams.

Juo šildoma nemažai namų, viešųjų įstaigų, jis naudojamas ūkiuose grūdams džiovinti, fermoms šildyti ir kt. „Raudono“ gazolio akcizą siūloma didinti kone 18 kartų – nuo dabar galiojančio lengvatinio 21,14 Eur tarifo iki 372 Eur už tūkstantį litrų produkto 2024 metais. Taip yra siūloma, tačiau Seimas gali tam ir nepritarti. Atsiranda dar viena naujovė – nuo 2025 metų įvedama energetinių produktų (su tam tikromis išimtimis) akcizų CO2 dedamoji, kuri kasmet stipriai didės ir augins kuro bei degalų kainas.

Tiesa, praeitos kadencijos Vyriausybė taip pat siūlė naikinti akcizo lengvatas šildymui skirtam dyzelinui, kuris vadinamas taršiu kuru. Iniciatyvų naikinti dyzelino akcizo lengvatas turėjo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau to nepalaikė Seimas.

Akcizų įstatymo pataisų aiškinamajame rašte nurodoma, kad lengvatinio tarifo gazoliams, naudojamiems šildymui, panaikinimas ir CO2 dedamosios įvedimas nuo 2025 m. paliestų namų ūkius, individualią veiklą vykdančius asmenis, įmones ir žemės ūkio sektorių.

Didžioji dauguma (beveik 85 proc.) lengvata besinaudojančių asmenų yra fiziniai asmenys, kurių bendras sunaudojamas šildymui skirtų gazolių kiekis sudaro virš 60 proc. viso sunaudojamo šio kuro kiekio. Gyventojai, kurie, tikėtina, kurą naudoja tik būsto šildymui, sudaro apie 40 proc. visų gazolių naudotojų. Kiti gazolius naudoja ir ekonominėje veikloje (trečdalis – žemės ūkyje).

Neišlaikys fermų

Vyriausybė kartoja pagrindinį argumentą – siekiant „žaliosios“ transformacijos būtina atsisakyti akmens anglių bei naftos produktų naudojimo ir maksimaliai pereiti prie atsinaujinančių energijos išteklių (biokuro, elektros). Valdžiai lengva pasakyti, bet kaip tai padaryti praktiškai, kai šitaip įsisukusi energijos išteklių, žaliavų kainų pasiutpolkė, kuriai ir galo nematyti.

Žinomas Anykščių rajono paukščių augintojas Vladas Tamošiūnas stveriasi už galvos dėl valdančiųjų sprendimų: „Liūdnos mišios. Akivaizdu, kad daugeliui ūkių artėja pras­ti laikai, tai yra žlugdymas. Kaip laikysi paukščius, jeigu brangs fermų šildymas. Be šilumos jokiu būdu jų neauginsi. Kaimo gyventojai jau dabar nenori mokėti už mūsų paaugintus paukščius, žmonės jų atsisakys, nebelaikys, valgys lenkišką ar kitokią užsienietišką produkciją.“

Ūkininkas fermas šildo gazoliu ir dujomis. Pastarosios, žinia, stipriai pabrango, ir įranga nepigi. „Kiek išgalėjome, pamažu įsirenginėjome dujinį šildymą. Mažus paukščiukus šildome dujomis, o suaugusiųjų paukščių fermą – raudonai pažymėtu kuru. Jeigu jis pabrangs, neišlaikysime veiklos, teks užsidaryti. Nemanau, kad tas kuras būtų taršus. Viską daro, kad žmonėms būtų blogiau. Viena akivaizdu – neapsimokės nei žemės dirbti, nei kažko auginti bei gaminti. Jeigu brangs kuras ir visa kita, iš anksto keliu rankas aukštyn, nes po kojomis nebelieka pagrindo. Tai – laukinio kapitalizmo pasekmė“, – procesus „Ūkininko patarėjui“ apibendrino paukščių augintojas.

Išaugins gamybos sąnaudas

Ričardas Žebrauskas

Jonavos rajono ūkininkų sąjungos vadovas Ričardas Žebrauskas ŪP aiškino, kad „raudoną“ dyzeliną ūkininkai naudoja daugiausia grūdų džiovyklose. Jis priminė, kad Lietuvoje nuimti sausus grūdus retai kada pavyksta, juos reikia džiovinti. Tad siūlymas mažinti esamą lengvatą ar visai jos atsisakyti tiesiogiai paveiks gamybos savikainą.

„Tai dar labiau smogs ūkininkų konkurencingumui, nes mes ir taip dirbame prastesnėmis sąlygomis dėl gaunamų mažiausių ES tiesioginių išmokų. Jeigu aplinkinės šalys, ypač Lenkija, pasiliks tokią lengvatą, mes liksime dviprasmiškoje situacijoje. Siūloma pereiti prie biodujų naudojimo džiovyklose, bet tai ilgas ir brangus reikalas. Kai kurie ūkininkai yra įsigiję suskystintų dujų rezervuarus, bet dujų kainos sparčiai šauna į viršų. Tad dabar alternatyvos nėra. Jeigu būtų panaikinta gazolio lengvata, mums tai būtų labai skausminga“, – tvirtino R. Žebrauskas.

Jis užsiminė, kad „raudoną“ gazolį naudoja ne tik ūkininkai, bet ir gyventojai: „Jonavos rajone yra nemažai biokuro naudotojų, tačiau yra ir tokių, kurie kūrenasi gazoliu. Reikėtų įvertinti ir tai, kad tokiu kuru šildosi ir viešosios įstaigos, jos palaipsniui turėtų pereiti prie alternatyvaus kuro, akimirksniu tai padaryti sudėtinga. Net per 5 metus būna problematiška persiorientuoti.“

Pražus investicijos

Ūkininkų atstovai daro išvadą, kad akcizų pokyčiai, kai neįkandamos alternatyvos ar jų iš viso nėra, tampa tik biudžeto papildymu. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Finansų ministerijai išsiųstame rašte dėstoma, kad Vyriausybės programos planas iki 2024 metų panaikinti visas mokesčių lengvatas iškastiniam kurui,

Raimundas Juknevičius

visiškai atsisakyti anglies bei naftos produktų vartojimo šilumos sektoriuje, LŪS nuomone, neturi jokio pagrindo.

„Ūkiai investavo į grūdų džiovyklas, pasiėmė paskolas iš bankų. Ūkininkai negali taip staiga pereiti prie ekonomiškesnio šildymo ar kūrenimo būdo, nes yra įsipareigojimai ir bankams, ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Lietuvoje pastatytų įmonių elevatorių paslaugų visiems neužtektų, be to, ūkių investicijos į įrangą, kuriai naudojamas šildymui skirtas gazolis, nebetektų prasmės.

Taip drastiškai didinant akcizo mokesčius mes tapsime dar labiau nekonkurencingesni, o lietuviškos produkcija kainos dar labiau išaugs Lietuvos vartotojui“, – Finansų ministeriją įtikinėjo LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis perspėjo, kad akcizo didinimas šildymui skirtam gazoliui sukels didelį socialinį pasipriešinimą, ir, be jokios abejonės, tik didins ir taip jau aukštą skurdo lygį kaimiškose vietovėse. O ūkininkai bus pastūmėti grūdus 2–3 kartus brangiau džiovinti įmonių elevatoriuose, nes pakeisti šią kuro rūšį šiuo metu nėra alternatyvų.

Nebūkime pirmūnais Europoje

Jonas Gudauskas

Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) narys konservatorius Jonas Gudauskas, įtrauktas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo sudarytą ir Kazio Starkevičiaus vadovaujamą darbo grupę tarpininkauti tarp žemdirbių ir žemės ūkio ministro, pripažino, kad kuro akcizų pokyčiai nėra iki galo išdiskutuoti. Politikas mano, kad KRK greičiausiai tam nepritars.

„Apie tai kalbėjomės su LŪS, grūdininkų asociacijos atstovais. Visi suprantame, kad anksčiau ar vėliau reikės atsisakyti iškastinio kuro, tačiau mums nereikėtų būti pirmūnais Europoje“, – ŪP teigė parlamentaras.

Tokią poziciją jis pagrindė argumentais: „Šildymui skirtą gazolį daugiausia naudoja regionų įmonės, gyventojai ir ūkininkai. Buvo suplanuotos investicijos, įsigyti įrengimai, vyriausybės tai rėmė. Prieš metus kitus buvo skirtos kompensacijos, o dabar sakoma, kad bus kitaip. Ir verslas, ir gyventojai skaičiuoja pinigus. Pirmiausia reikėtų susiskaičiuoti, kiek kainuotų persiorientuoti į kitą kuro rūšį. Buvo kalbėta, kad ministerijos turėtų pasižiūrėti, kaip persitvarkyti į dujas, kaip pakeisti degiklius, įsirengti talpas. Lengviausia yra uždrausti.“

Veda į aklavietę

Vidas ŠUKYS

Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius

Situaciją dėl kuro akcizų gerai išanalizavome, kai dar prezidentas G. Nausėda prieš kelis metus siūlė naikinti akcizo lengvatas. Tuomet visiems susivienijus pavyko

Vidas Šukys

to išvengti. Dabar stumiamas variantas remiantis žaliuoju kursu, kuris, manau, yra labai didelis pasaulinis farsas. Jo pasekmės bus labai liūdnos. Sunku suprasti, kodėl nusistatoma prieš gamtos žmogui duotus energijos išteklius.

Prisiminkime, kad įstojus į ES, ji liepė turėti alternatyvų energijos šaltinį šildymui ir verslui, ir gyventojams. ES įsipareigojusi Lietuva turėjo įvesti dyzeliną šildymui. Dyzeliniais katilais naudojasi mokyklos, senelių namai, kitos įstaigos, pagyvenę žmonės, jiems tai patogus ir švarus būdas šildytis. Jie įsigijo katilus, talpyklas, viską susitvarkė, ar visa tai dabar reikės mesti lauk?

Bijau, kad bėgdami nuo vilko, pataikysime ant meškos. Išnaikinę dyzelinius katilus, kurie yra produktyvūs ir našūs, ir perėję prie medžio produktų kūrenimo, turėsime papildomų išlaidų, nes reikės surinkti į atmosferą išmetamas kietąsias daleles. Tai reiškia, kad bus papildomi priežiūros, valymo, utilizavimo kaštai. Įvertinę dyzelio degimo rezultatus matome, kad nėra nuosėdų, pelenų, kietųjų dalelių. Jeigu geras ir našus katilas – švaru.

Kitos valstybės nesiima tokių radikalių priemonių. Mes prašėme ir siūlėme, kad nekeltų dyzelio akcizo iki benzino akcizo lygio, bet priešingai – sumažintų benzino akcizą iki dyzelino lygio. Taip daro lenkai, bet mūsų valdžia nori žmogų prilenkti prie žemės. Gaila, kad politiniai principai nusveria ekonominius. Tai veda į aklavietę.

2021-12-07

ŪP korespondentė Vida TAVORIENĖ

Redakcijos nuotraukos

Algimanto SNARSKIO piešinys

raudonas gazolis, Raimundas Juknevičius, Akcizų įstatymas, Vidas Šukys, Vida Tavorienė, Ūkininko patarėjas