Žemdirbiams skolą už cukrinius grąžins trąšomis?

Suvalkijos regiono cukrinių runkelių augintojų susirinkime vasario 9 d. įvyko akistata su „Arvi“ įmonių grupės vadovu Vid­mantu Kučinsku ir UAB „Arvi cukrus“ atstovais. Dėl vėluojančių atsiskaitymų ir nevykdomų pažadų ūkininkai iš V. Kučinsko nesulaukė atsiprašymo, tik vėl išgirdo kaltinimus ir sąlygas, norit atgauti pinigus.

Sugalvojo atsiskaitymo planą Įtampa tarp Suvalkijos regiono cukrinių runkelių augintojų ir „Arvi“ grupės vadovo jau pasiekusi kraštutinę ribą. Žemdirbiai nebetiki jo ir „Arvi cukraus“ vadovų pažadais. Tačiau ir šį kartą V. Kučinskas vėl išdidžiai išdėstė naują atsiskaitymo planą, kuriame dalį savo pinigų jie neva atgausiantys iki vasario 11 d., o iki kovo pabaigos skolų išvis neliks. Tačiau pusę sumos žemdirbiai turės pasiimti prekėmis: sėklomis, trąšomis, chemikalais. „Pripažįstu, cukraus fabrikui nėra lengva, situacija nėra gera. Prieš susirinkimą buvau pasikvietęs kooperatyvo valdybą ir, kad kuo greičiau atsiskaitytume, sugalvojome tokį pasiūlymą. Šią savaitę sumokėsime 50 proc., bet norime, kad dalį imtumėte prekėmis – sėklomis, trąšomis, chemikalais. Šiuo metu skola už pirmą etapą yra 1 900 000 Eur, čia su visais procentais. Tuos pinigus dabar sumokėsime, antram etapui liks 2 164 000 Eur. Vėliausiai ketvirtadienį jums turėtų įplaukti 950 000 Eur ir siūlome už 950 000 Eur pasiimti įvairių prekių rinkos kainomis. Iš antro etapo 2 164 000 Eur taip pat jau šiandien galite sudaryti sutartis ir pasiimti prekėmis. Jei norite pasakyti, kad iš cukrinių runkelių jūs neperkate sėklų, trąšų ir chemikalų – netiesa. Sakote, kad 20 proc. yra jūsų pelnas, o visa kita sudaro sąnaudos, vidutiniškai 65 proc. jūs iš „Arvi cukraus“ pasiimdavote prekėmis. Šiuo atveju atiduodame 50 proc. pinigais. O jums prekių juk daug daugiau reikia. Nuo šiandien prekių galite imti kiek norite. Pinigais gausite 950 000 Eur ir daugiau nei milijoną šimtu procentų. Su tais, kurie pasiims daugiau prekių, greičiau atsiskaitysime. Turime ir salietros, ir įvairių trąšų – galime rusiškų, galime lietuviškų pasiūlyti. Iki kovo liko nedaug, galvokite, naudokitės, imkite. Turbūt yra ūkininkų, kurie ateityje nenorės auginti cukrinių runkelių, su jais atsiskaitysime pinigais. Jei galvojate, kad bijau jūsų grasinimų ir pykčio, tai tikrai ne“, – tikino V. Kučinskas. „Mes puikiai prisimename, kai pažadėjote, kad gruodžio 23 d. gausime pusę pinigų, paskui pažadai persikėlė į sausio 29 d., sakėte, kad atgausime visus pinigus. Kodėl jūs kalbate vienaip, bet nevykdote? Lietuvos kunigaikštis Gediminas kadaise sakė: „Iš akmens greičiau vandenį išspausiu, nei keisiu žodį“, o jūs savo žodį keičiate be jokios gėdos. Esmė ta, kad padėtis vis prastėja. Pernai, kai susirinkome prieš sėją, tik pusė pinigų buvo sumokėta, šiandien pinigų nėra nė cento už 2015 m. Kur dingo pinigai už atvežtus runkelius, parduotą cukrų, melasą ir išspaudas? Išspaudas pardavinėjote po 25 Eur/t, o runkelius pirkote už 28 Eur/t, atiduokite tuomet mums pinigus už išspaudas, jei už cukrų nėra, tada galėsime pradėti tartis. Kuris čia durnius šiais metais augins runkelius, kokias čia sėklas ar trąšas bandote įsiūlyti? Į sriubą tas jūsų trąšas piltis ar bankams skolas sėklomis susimokėti?“ – piktinosi žemdirbiai.

Dengė kitas skolas? Marijampolės cukraus fabriko direktorius Eduardas Jakevičius bandė aiškinti, kad toks atsiskaitymo variantas pasirinktas kaip vienas iš daugelio svarstytų. „Jei jis bus įvykdytas, problema išsispręs, neliks jokių skolų. Sugrįšime prie to, kai imdavote prekes ir trąšas į priekį. Suprantu, kad buvo ne kartą žadėta atsiskaityti, bet tai nebuvo įvykdyta dėl atitinkamų priežasčių. Už 2014 m. dalis pinigų buvo sumokėta, o kur kiti dingo, aš nežinau. 2014 m. cukrinių runkelių kaina buvo aukšta, priauginote kvotinių ir nekvotinių runkelių. Jums reikėjo sumokėti tokią kainą, kokia buvo nurodyta sutartyse, o cukraus kainos krito, atsirado nemažas nuostolingas skirtumas. 2015 m. buvome sudarę sutartis, kad į fabriką bus atvežta 141 tūkst. t cukrinių runkelių, o atvežta tik 112 tūkst. t, iš 88 augintojų tik 28 įvykdė kvotą. Liko nepagaminta 4,5 tūkst. t cukraus dėl to, kad neatgabentas reikiamas kiekis runkelių. Tai, ką turėjo, ir pardavė „Arvi cukrus“, jums iš to mokėjo“, – sakė E. Jakevičius. Tačiau žemdirbiai įsitikinę, kad V. Kučinskas pinigus iššvaistė, dangstė jais kitas savo skolas. Karštai ginčijęsis su susirinkusiais augintojais ir grasinęs, jei nesusitarsią geruoju, pasimatysią tik teisme, V. Kučinskas įtūžęs paliko salę. Tačiau netrukus pasirodė su džiugia žinia, kad bankas tikrai patvirtino, jog pinigai bus ketvirtadienį. „Ačiū Dievui, kiti verslai dar gyvuoja, bet su cukraus fabriku tikrai sunku. Aš tų jūsų pinigų neužsikasiau. Dėl viso to išgyvenu taip pat, kaip ir jūs. Pasikviečiau bankų atstovus, įvertinome turtą, tikrai gausime 10 mln. Eur apyvartinio kapitalo. Aš pats tuo užsiimu. Sakau jums, kad pinigai įplauks šį ketvirtadienį, imkite prekių, kiek galite. Ir antru etapu jūs galite imti prekių kiek norite, o visi pinigai bus sumokėti kovo mėnesį, atsiskaitysime iki kovo 29 d. Rašotės sutartis, jei įvykdote tai, ką tarėmės, viskas normalizuosis, nes vyks per partnerius“, – dievagojosi V. Kučinskas. Paklaustas, ką galvoja dėl cukraus fabriko ateities, „Arvi“ įmonių grupės vadovas dėstė: „Mes cukraus fabriką stengiamės išlaikyti iki 2017 m., kol baigsis kvotos, tuomet atsivers didesnės perspektyvos. Į fabriką daug investuota. Cukraus pagaminimo savikaina tokia kaip Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Šiose šalyse dar kiek brangiau, nes ūkininkams daugiau moka. Fabrikas sutvarkytas, našumas geras. Per sezoną mes galime pagaminti 45 tūkst. t cukraus. Vadinasi, visą šį cukrų galėsime pardavinėti Europoje. Jei žaliavą atsivešime iš kitur, cukrų turime būtinai išvežti, nes kitaip muitas yra 500 Eur, taip bus iki 2022 m. Turime neblogų perspektyvų gaminti cukrų ir jį realizuoti, tad manau, kad fabrikas gyvuos“, – įsitikinęs V. Kučinskas. Tačiau žemdirbiai nelabai tuo tiki ir daugelis tų, kurie dar augino cuk­rinius runkelius, šiemet abejoja, ar juos sės. Paklaustas, kaip įtikins ūkininkus, kad šie ateityje runkelius augintų, V. Kučinskas tvirtino, kad laiku mokės pinigus.

Jau netiki pasakomis Kooperatyvo „Suvalkijos regiono cukriniai runkeliai“ valdybos pirmininkas Mangirdas Krunkaitis pasidžiaugė, kad bent jau fabriko bankroto grėsmė kiek atslūgo ir tikimasi, jog „Arvi“ vadovai šį kartą tikrai tesės duotą žodį. Tačiau kitas valdybos narys Virginijus Mykolaitis įsitikinęs, kad viskas vėl pasibaigs netesėtais pažadais. „Praėjusios savaitės penktadienį ketinome rengti susirinkimą, bet mus atkalbėjo, sakė, kad bus pinigai antradienį. Bet tai neįvyko. Aš manau, kad niekas jau netiki tomis pasakomis. Turime atkreipti dėmesį, su kokia kompanija susidėjome. Mūsų daugiau kaip 20 ūkininkų atsidūrė teismuose. Ten išgirdome, kad ne jie, o mes kalti. Kiekvienais metais mums meluojama. Mes kreipsimės į Generalinę prokuratūrą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą ir prašysime, kad būtų apribotos UAB „Arvi cukrus“ akcininkų, „Arvi fertis“, „Arvi pašarai“ ir kitų „Arvi“ kompanijų valdybos narių teisės į jų valdomų įmonių akcijas ir asmeninį turtą, taip garantuojant jų turtu padarytos žalos atlyginimą. Bus atliktas auditas ir mes išsiaiškinsime, kur iššvaistyti mūsų pinigai“, – kategoriškai pareiškė ūkininkų atstovas. Jei šį kartą „Arvi“ vadovai nesilaikys duoto žodžio, parengti raštai bus išsiųsti atitinkamoms tarnyboms. Šiandien – galutinė data, nulemsianti tolesnius žemdirbių ir „Arvi cukraus“ santykius.

Milda JONKIENĖ „ŪP“ korespondentė

Autorės nuotraukos

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.